Krašto apsaugos ministerijoje vyksta mūšis dėl ateinančių milijardinių investicijų?
Seimo narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas savo Facebook paskyroje viešai kelia aliarmą dėl procesų Krašto apsaugos ministerijoje, kurią vadina neskaidrių schemų epicentru. Jo taikiklyje – krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kurią Gaižauskas kaltina nekompetencija, galimu piktnaudžiavimu valdžia ir galimu sisteminiu kariuomenės vadovų „valymu“, siekiant įtakingas pozicijas užimti lojaliems asmenims.
Politiko teigimu, pastarųjų savaičių įvykiai kelia rimtą nerimą: iš pareigų buvo pašalintas karinės žvalgybos vadovas, o dabar pradėtas tarnybinis tyrimas prieš kariuomenės medicinos vadovą, neva dėl tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniais tikslais. Gaižauskas teigia, kad šie veiksmai nėra atsitiktiniai – tai esą sisteminis procesas, kurio tikslas – įtaką Krašto apsaugos sistemoje centralizuoti lojalių asmenų rankose, ypač artėjant prie precedento neturinčio lėšų srauto[1].
„Į Krašto apsaugą ateina milijardinės investicijos, kurios bus įsisavintos per penkerius metus, kai visa NATO tam numato dešimt metų. Lietuvoje viskas vyksta įtartinai greitai, o pokyčiai kariuomenėje, mano akimis, rodo, kad vyksta vadovų valymas“, – sako Gaižauskas. Jis įtaria, kad tam ruošiami įstatyminiai pagrindai, pavyzdžiui, poligrafo įstatymas, kuris esą galėtų būti panaudotas atskirti „nelojalius“ tiek verslus, tiek žmones nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su gynybos pramone.
Neskaidrumų – gausu
Seimo narys taip pat kritikuoja neskaidrius Krašto apsaugos ministerijos sprendimus, pavyzdžiui, slapta priimtus sprendimus dėl evakuacijos iš Austrijos bei ministrės keliones verslo klase į Aziją. Anot jo, tai signalizuoja ne tik išlaidavimą, bet ir piktnaudžiavimą valdžia.
Anot politiko, vis dar nėra pateiktų dokumentų, pagrindžiančių karinės žvalgybos vadovo nušalinimą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl šių klausimų skubiai rengia posėdį.
„Tai nėra atsitiktinumų grandinė – tai gali būti kryptingas planas, susijęs su milžiniškomis lėšomis, kurios artimiausiu metu pasieks Lietuvos krašto apsaugą“, – tvirtina D. Gaižauskas.
Jis taip pat kritikuoja naujausias Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose sumažinta atsakomybė už piktnaudžiavimą ir valstybės lėšų švaistymą iki 20 tūkst. eurų. Gaižauskas tai vadina „korupcijos legalizavimu“.
Seimo narys žada toliau viešinti informaciją apie situaciją Krašto apsaugos ministerijoje ir atidžiai stebėti tiek Dovilę Šakalienę, tiek būsimus milijardinius projektus.
„Skaidrumo čia nėra – todėl būtina viską stebėti pro padidinimo stiklą“, – reziumuoja jis ir kviečia visuomenę neprarasti budrumo.
Lietuva skolinasi dar 800 mln. eurų krašto gynybai
Lietuva stiprina savo gynybinius raumenis – Vyriausybė planuoja papildomai skirti beveik 188 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos reikmėms. Šie pinigai esą bus panaudoti avansiniams mokėjimams už ginkluotę, kurią Lietuva jau yra įsipareigojusi įsigyti[2].
Didžioji lėšų dalis – 150 mln. eurų – bus sumokėta už pėstininkų kovos mašinas, skirtas inžinerinėms užduotims, o dar 37,7 mln. eurų – už NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Abi šios sumos bus pervestos dar 2025-ųjų antrąjį ketvirtį, finansuojant iš valstybės skolintų lėšų.
Atsisakymas tikrintis poligrafų reikštų grėsmę valstybei?
Lietuvoje siūloma įstatymu įteisinti platesnį poligrafo – melo detektoriaus – naudojimą Krašto apsaugos sektoriuje. Pagal projektą, privalomai būtų tikrinami rangovai ir tiekėjai, dirbantys su gynybos projektais, o atsisakymas dalyvauti galėtų būti traktuojamas kaip grėsmė valstybės saugumui.
Tačiau tokie pakeitimai esą kelia rimtų abejonių dėl skaidrumo ir galimos politinės įtakos – sprendimą, kas bus tikrinamas, priims Krašto apsaugos ministerijos operatyvinės tarnybos, kurių vadovo neseniai atleidimas sukėlė diskusijų. Seimo narys Ignas Vėgėlė įspėja, kad tokia praktika gali atverti duris korupcijai ir manipuliacijoms milijardiniuose biudžetuose.
Ekspertai ir Žvalgybos kontrolierius ragina nepervertinti poligrafo patikimumo – šis įrankis neturėtų tapti pagrindiniu sprendimų priėmimo kriterijumi, o atsisakymas tikrintis negali būti automatiškai traktuojamas kaip nepatikimumo ženklas.
Taip pat keliamas klausimas dėl diskriminacijos – užsieniečių atžvilgiu griežtesni reikalavimai gali būti neteisėti. Nepaisant to, įstatymo pataisos jau žengia į priekį, o poligrafo plėtra rodo didėjantį dėmesį nacionaliniam saugumui, nors technologijos patikimumas ir tolima ateitis kelia daug diskusijų.
