Parlamente kasdien per politikų rankas praeina dešimtys įstatymų
Nuveikęs daug darbų naujasis Seimas pirmadienį uždarė antrąją šios kadencijos sesiją ir taip užbaigė vos spėjusį prasidėti pirmąjį politinį sezoną. Tačiau parlamentaras Ignas Vėgėlė nemato reikalo užmigti ant laurų lapų, mat politikai pasirašo po įstatymais į juos nė neįsigilinę.
Seimas priima dešimtis įstatymų per trumpą laiką, todėl jų kokybė dažnai kenčia – sako Seimo narys Ignas Vėgėlė[1].
Pasak jo, praėjusią savaitę per vieną popietę svarstyta net iki 60 įstatymų, o kitą dieną – daugiau nei 70, įskaitant sudėtingus mokestinius pakeitimus.
„Net man, kaip teisininkui, susipažinti su visais ir įsigilinti yra sunkiai pakeliama užduotis, o ką bekalbėti apie neteisininkus, savo sričių specialistus, kurie tegali įsigilinti tik į savo srities įstatymus, o kitus, žinot, balsuoja taip, kaip liepia frakcija, ir net jų ir neskaito.“ – rėžė I. Vėgėlė.
77.lt skaičiavimais, paskutinę 2-os eilinės Seimo sesijos dieną, 2025 m. birželio 30 d. Seime vyko du posėdžiai – rytinis ir vakarinis. Suskaičiavus abu posėdžius, iš viso buvo svarstyti 36 klausimai.
Kas gi nuveikta?
Tuo tarpu pateikiame šio Seimo nuveiktų darbų sąrašą:
- II pensijų pakopos pertvarka. Patvirtinti antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiai nuo 2026 m. sausio 1 d. suteikiant gyventojams pasirinkimo laisvę, panaikinant automatinį įtraukimą.
- Gynybos fondo finansavimas. Užtikrintas papildomas gynybos fondo finansavimas, skirtas kariniams pajėgumams, civilinei saugai ir strateginei infrastruktūrai.
- Valstybinis kelių fondas. Nuo 2026 m. pradės veikti Valstybinis kelių fondas, kuris užtikrins stabilų ir ilgalaikį finansavimą svarbiausiems kelių infrastruktūros projektams, sustabdys susisiekimo infrastruktūros degradaciją.
- Priemokų už sveikatos paslaugas naikinimas. Žengtas pirmas žingsnis dėl papildomų priemokų už sveikatos paslaugas uždraudimo – Seime po pateikimo pritarta pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti socialiai teisingą ir visiems sąžiningą sveikatos sistemą.
- Visuomeninis elektros tiekimas. Jautriausiems ir mažiausiai elektros energijos sunaudojantiems gyventojams leista likti visuomeniniame tiekime iki 2030 m., taip užtikrinant jiems mažesnes elektros kainas.
- Maisto taryba. Darbą pradėjo naujai įsteigta Maisto taryba, skirta sąžiningai kainodarai, sveiko maisto prieinamumui ir tiekimo grandinės skaidrumui užtikrinti.
- Parama pirmam būstui. Padidinta parama jaunų šeimų pirmam būstui regionuose. Šiemet tam skirta daugiau nei 10 mln. eurų.
Daugiausiai diskusijų sukėlė mokesčių reforma
Praėjusią savaitę Seimas patvirtino svarbiausius mokestinius pokyčius: nuo 2026 metų įsigalios progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai, o nuo 2027 metų grįš papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) šeimoms su vaikais.
Nauja sistema įvedami trys skirtingi GPM tarifai, didesnes pajamas apmokestinant griežčiau – 20, 25 ir 32 proc. Taip pat įvedamas mokesčio kreditas individualios veiklos pajamoms iki 20 tūkst. eurų, o fiksuoto 15 proc. tarifo ribos didinamos.
Pristatyta ir nekilnojamojo turto mokesčio naujovė – pirmasis būstas bus apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės, o savivaldybės galės pačios nustatyti tarifus.
Ūkininkams numatytos palankesnės sąlygos, o sveikatos draudimo išlaidų neapmokestinamos sumos bus ribojamos.
Pajamos iš akcijų bus apmokestinamos griežčiau, jei laikytos trumpiau nei penkerius metus.
Ką politikai veiks per atostogas?
Seimas pabaigė Pavasario sesiją, o naujasis Vyriausybės kabinetas vos pradėjęs darbą jau ruošiasi vasaros atostogoms. Ilgiausiai ilsėsis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas – net 25 dienas, o aplinkos ministras Povilas Poderskis poilsį derins su medaus mėnesiu Šri Lankoje.
Kiti ministrai, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, keliaus po Europą, o sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė vasarą praleis Lietuvoje. Ekonomikos, švietimo bei susisiekimo ministrai ilsėsis trumpiau – nuo 10 dienų, o vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius svarsto net apie grybavimo atostogas. Vis dėlto visi pripažįsta, kad visiškai atsijungti nuo darbo greičiausiai nepavyks, nes darbiniai reikalai gali pasivyti ir poilsio metu.
Seimo nariai yra Konstitucinio statuso politikai, ne darbuotojai pagal darbo sutartį. Todėl jiems netaikomos Darbo kodekso nuostatos, susijusios su kasmetinėmis apmokamomis atostogomis. Tačiau dažnas pasinaudoja sesijų pertraukomis ir per metus gali ilsėtis net iki 40 darbo dienų. Nors politikai teigia, kad ir tarp sesijų dirba su rinkėjais ar įstatymų projektais, realybė dažnai kitokia – nevienas pasinaudoja proga išvykti į saulėtas šalis ar net slapta „pasprukti“ iš darbo.
