Pribloškianti ginklų reklama – tiesiog Kauno gatvėse
„Lietuva taiko tapti antrąja Amerika?“ – tokios mintys kilo vienai kaunietei, kuri su 77.lt sutiko pasidalinti nuotrauka iš laikinosios sostinės gatvės, kurioje – skelbimas su pasiūlymu „nurimti“ laikant ginklą rankoje.
„Stresas turi savo taikinį“ – tokia skambia antrašte vairuotojus Kaune pasitinka Ginklų klubo skelbimas.

„Kas ten žino, kas kam ateis į galvą – stende pavaizduotu taikiniu vieną dieną gali tapti kitas žmogus“, – svarstė skaitytoja.
Ginklų duslintuvus galės naudoti medžiotojai, sportininkai iš šauliai
Lietuvoje nuo liepos keičiasi ginklų kontrolės taisyklės – Seimas gegužės 8 d. pritarė įstatymo pataisoms, kurios leis duslintuvus naudoti ne tik specialiosioms tarnyboms, bet ir civiliams. Už tokį sprendimą balsavo net 98 parlamentarai, prieš – vos trys, dar 15 susilaikė[1].
Nuo šiol duslintuvus įsigyti ir naudoti galės asmenys, turintys leidimą laikyti ginklą sportui, medžioklei ar priklausantys Šaulių sąjungai. Politikai tikina, kad tai svarbus žingsnis šaudymo sporto entuziastų ir kariuomenės rezervistų saugumui.
„Duslintuvai pirmiausia apsaugo klausą. Šaudymo sporte klausos sutrikimai – viena dažniausių problemų“, – akcentavo Seimo narys Kęstutis Mažeika.
Lietuvoje auga ginklų pardavimai ir populiarėja priemonės prieš dronus
Lietuvoje augant įtampai dėl karo Ukrainoje ir nesaugumo jausmui, vis daugiau žmonių skuba įsigyti ginklų ir mokosi jais naudotis. Prekybininkai pastebi, kad ypač populiarėja priemonės prieš dronus bei lygiavamzdžiai šautuvai. Pasak „Vilniaus ginklų“ atstovų, į parduotuves dažniausiai ateina tie, kurie jau turi leidimus, tačiau prognozuojama, kad netrukus pirkėjų srautas dar labiau išaugs[2].
Šaudymo mokyklos fiksuoja dvigubai išaugusį susidomėjimą treniruotėmis. Kaip pasakoja šaudymo kursus lankantis kaunietis Jonas, ginklas jam – ne agresijos simbolis, o priemonė jaustis saugiau, jei situacija blogėtų. Visgi dalis gyventojų pripažįsta, kad vien ginklas karo atveju didelio saugumo nesuteiktų, tačiau gebėjimas juo naudotis gali padėti kraštutiniu atveju.
Remiantis oficialiais duomenimis, Lietuvoje jau beveik 100 tūkst. gyventojų turi registruotus ginklus, ir šis skaičius toliau auga.
VVTAT: šiuo atveju reklamuojamos šaudyklos paslaugos, o ne ginklai
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 16 str., ginklų ir šaudmenų reklama leidžiama tik jų prekybos vietose, ginklų, šaudmenų parodose ir specialistams skirtuose leidiniuose[3].
77.lt savo ruožtu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), siekiant išsiaiškinti, ar minėtu atveju nebuvo pažeisti įstatymai.
„Ginklų reklama leidžiama tik jų prekybos vietose, ginklų, šaudmenų parodose ir specialistams skirtuose leidiniuose, tačiau nurodytu atveju reklamuojamos šaudyklos „Ginklų klubas“ paslaugos, o ne patys ginklai. Todėl šiuo atveju reklama nėra draudžiama.“ – tvirtinama tarnybos atsakyme.
Pakomentavo ir Kauno miesto savivaldybė
Apie poziciją šios reklamos atžvilgiu, pasiteiravome ir Kauno miesto savivaldybės. Pateikiame gautą atsakymą:
„Nuotraukoje – komercinis reklamos įrenginys, kuriame skleidžiama trumpalaikė reklama. Ant komercinių reklaminių įrenginių skleidžiamos trumpalaikės reklamos (iki 30 dienų) turinio su savivaldybe derinti nereikia. Už tokios trumpalaikės reklamos turinį atsako reklamos skleidėjas.
Reklamos įstatymas numato, kad reklama draudžiama, jei joje skatiname agresija, prievarta, keliama panika. Šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.“