Būsto kainas išbrangins ne tik NT mokestis, bet ir naujų reikalavimų virtinė?
Nuo 2028 metų Lietuvoje įsigalios sugriežtinti reikalavimai visiems naujai statomiems ir renovuojamiems pastatams – jie privalės būti visiškai netaršūs. Aplinkos ministerijos pristatytas Nacionalinis pastatų renovacijos planas numato, kad pirmieji nauji reikalavimai bus taikomi viešųjų įstaigų pastatams jau nuo 2028 m. sausio 1 d., o nuo 2030-ųjų tokia tvarka galios visiems naujiems statiniams.
Galutinis tikslas – iki 2050 metų užtikrinti, kad visi gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų energetiškai efektyvūs, modernūs ir nepriklausomi nuo iškastinio kuro.
Griežtesni reikalavimai bus taikomi ne tik tiems, kurie planuoja statyti naujus namus, bet ir dabartiniams būsto savininkams, ketinantiems atlikti kapitalinę renovaciją. Jiems teks užtikrinti, kad modernizuojamos pastato dalys atitiktų naujus energinio naudingumo standartus[1].
Tai reikš ne tik sandarumą ir šildymo sistemų efektyvumą, bet ir aukštesnės kokybės statybines medžiagas bei inžinerinius sprendimus. Individualių namų savininkai taip pat privalės laikytis naujų taisyklių – tiek statydami naują būstą, tiek renovuodami seną.
Nekilnojamojo turto vystytojai pokyčius vertina su atsarga. „Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis teigia, kad dėl naujų reikalavimų neišvengiamai brangs statybos – ypač dėl griežtesnio pastato gyvavimo ciklo vertinimo, naudojamų medžiagų bei sudėtingesnių inžinerinių sprendimų. Jo nuomone, šie pokyčiai padidins ir biurokratinę naštą. Vis dėlto, kol nėra aiškūs konkretūs vertinimo kriterijai bei valstybės numatoma finansinė parama, daryti galutines išvadas – anksti.
Lietuvos bankas ramina: būsto rinka išlieka aktyvi
Tuo tarpu Lietuvos bankas pastebi, kad būsto rinka po ilgos pauzės atgyja – daugėja sandorių ir rezervacijų, ypač tarp pirkėjų, kurie perka su paskola. Visgi kainos vis dar išlieka pervertintos maždaug 5 procentais. Banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad svarbiausias uždavinys – išlaikyti būsto pasiūlos ir paklausos balansą.
Jo nuomone, tam būtina didesnė renovacijos apimtis ir lankstus savivaldybių požiūris į statybų leidimus bei planavimą.
Be energinio efektyvumo reikalavimų, keičiasi ir nekilnojamojo turto mokesčių sistema. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui mažinti tarifus ne pagrindiniam turtui: pavyzdžiui, 0,6–1 mln. eurų vertės NT būtų apmokestintas 0,8 proc. tarifu, o virš 1 mln. – tik 1 proc. Pagrindinis būstas būtų apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės.
Šie pokyčiai turėtų šiek tiek palengvinti mokestinę naštą gyventojams, ypač atsižvelgiant į tai, kad artimiausiais metais tiek naujos statybos, tiek renovacijos gali ženkliai brangti.
NT rinkoje nusistovėjo „susitaikymas“
Lietuvos NT rinka šiemet demonstravo įspūdingą pagyvėjimą – per pirmuosius mėnesius įregistruota net 40 proc. daugiau pirkimo–pardavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien vasarį fiksuota 9,6 tūkst. sandorių – tai ne tik žymiai daugiau nei prieš metus, bet ir aukštas rezultatas, turint omenyje trumpesnį mėnesį. Ekspertai šį suaktyvėjimą sieja su mažėjančiomis EURIBOR palūkanomis, didėjančiomis gyventojų pajamomis bei įpratimu gyventi nuolatinės geopolitinės įtampos fone[2].
Pastebima, kad pirkėjų pasirinkimai keičiasi – mažėja vieno kambario butų paklausa, o vietoj jų žmonės vis dažniau renkasi 60–65 kv. m dviejų ar trijų kambarių būstus. Sostinėje vis dar dominuoja antrinės rinkos būstai, tačiau ir naujos statybos butai su daline apdaila randa savo pirkėjus – jų vidutinė kaina Vilniuje siekia apie 2,6 tūkst. Eur/kv. m. Auga ir vienbučių bei dvibučių namų pardavimai, ypač 80–110 kv. m ploto segmentas, kurio kainos svyruoja nuo 140 iki 180 tūkst. eurų.
NT rinkos analitikai pabrėžia, kad šis suaktyvėjimas nėra trumpalaikė banga. Remiantis „Ober-Haus“ ir Registrų centro duomenimis, augantis darbo užmokestis, gerėjančios paskolų sąlygos bei gausi būsto pasiūla tampa ilgalaikiais veiksniais, skatinančiais gyventojus drąsiau investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Turtas, kurį gyventojai šiemet įsigyja, vidutiniškai yra apie 6 proc. didesnis nei pernai, o tai rodo, kad žmonės planuoja ateitį stabiliau ir renkasi praktiškesnius bei erdvesnius sprendimus.
