Iš madingo žaisliuko – į problemą gatvėje: kodėl norima griežtinti miniautomobilių tvarką
Pastaraisiais metais Lietuvos keliuose vis dažniau pasirodo mažesni nei įprasta automobiliai – miniautomobiliai, arba lengvieji keturračiai. Jie išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad juos galima vairuoti nuo 15 metų, išlaikius tik teorijos egzaminą. Toks amžiaus cenzas ir minimalūs reikalavimai kelia nerimą specialistams – ar paaugliai tikrai pasiruošę savarankiškai dalyvauti eisme?
Policijos duomenimis, vien 2024 m. fiksuoti 140 eismo įvykių, susijusių su AM kategorijos transportu, iš jų 30 sukėlė miniautomobilių vairuotojai. Nors techniniu požiūriu šios transporto priemonės laikomos saugiomis, realybėje jos dažnai sunkiai pastebimos kelyje, juda lėčiau, o jų vairuotojai – nepatyrę[1].
Reaguodamas į situaciją, Seimas nusprendė, kad jau nuo ateinančių miniautomobilius bus leidžiama vairuoti tik nuo 16 metų. Taip pat siūloma įvesti privalomus praktinius mokymus. Tokie pokyčiai sulaukė kritikos – Kaune jau vyko moksleivių protesto akcija, planuojama peticija su 100 tūkst. parašų.
Vairavimo instruktoriai pokyčius vertina palankiai. Pasak instruktorės Olgos Židovlenkovos, tėvų perduodami vairavimo įgūdžiai dažnai būna klaidingi ar pasenę. Profesionalus mokymas suteikia ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo. Jau dabar kai kurios vairavimo mokyklos siūlo specialius praktinius kursus su miniautomobiliais.
Šių transporto priemonių populiarumas auga: nuo 199 registruotų 2020 m. iki 854 – 2024-aisiais. Sparčiai didėja ir pardavimai. Anot „Ligier“ atstovo Klaudijaus Jurkšos, vien pernai Lietuvoje parduoti 48 nauji miniautomobiliai, o jų klientai – dažniausiai tėvai, ieškantys saugesnio būdo suteikti vaikui mobilumą. Tuo tarpu „Aixam“ atstovas Darius Andriulaitis pastebi, kad šias transporto priemones renkasi ir senjorai.
Tačiau nemenka kliūtimi išlieka šių miniautomobilių kainos – nauji modeliai kainuoja nuo 13,5 tūkst. eurų, bet naudotų galima rasti ir už 4 tūkstančius. Tuo tarpu už tokią sumą jau galima įsigyti ir normalaus dydžio automobilį.
Nėra tokie silpni, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio
AM kategorijai gauti pakanka tik teorijos egzamino, o praktinio vairavimo vertinimo iš viso nereikalaujama. Tai reiškia, kad eisme gali dalyvauti nepilnamečiai, kurie niekada nėra praktiškai mokęsi važiuoti net dviračiu ar mopedu, juo labiau – automobiliu[2].
Kita problema – techninės mini automobilių savybės ir jų modifikavimo galimybės. Gamintojai, siekdami atitikti AM kategorijos kriterijus, montuoja mažesnio tūrio variklius, tačiau transporto priemonės vis tiek primena įprastus automobilius – su stabdžių sistema, salono apdaila ir net garso aparatūra.
Tai esą sukuria klaidingą saugumo pojūtį ir skatina paauglius elgtis kaip su tikrais automobiliais, dažnai viršijant leidžiamą greitį ar keičiant transporto priemonės galią. Tuo metu kelių policijai sunku užtikrinti veiksmingą kontrolę, nes ne visada akivaizdu, ar mini automobilis modifikuotas, ar vairuotojas turi reikiamą kategoriją.
Prieinami toli gražu ne visiems?
Ne paslaptis, kad toli gražu ne kiekvieni tėveliai gali sau finansiškai leisti toki automobiliuką nupirkti savo atžaloms. Mat čia galioja taisyklė – mažas automobilis – didelės išlaidos.
Savo ruožtu pasidomėjome, už kokią daugmaž sumą Lietuvoje galima įsigyti AM kategorijos naudotą automobilį.
Pavyzdžiui, 2013 m. gamybos gamintojo „Aixam“ mini automobilį galima įsigyti vidutiniškai už 4-5 tūkst. eurų, o norintys įsigyti praėjusių metų modelį turės atseikėti ir beveik 9 tūkst. eurų.
Panašios ir gamintojo „Microcar“ automobilių kainos. Štai už 2020 m. gamybos automobilį teks atseikėti 7 100 eurų, o senesnį, 2018-ųjų modelį – 5 190 eurus. Norintys pigesnės opcijos, gali rinktis 15 metų senumo modelį, už kurį prašoma beveik 3 tūkst. eurų.
