Paluckas rimtai svarsto prezidento raginimą atsiriboti nuo verslo: akcijų teises gali perduoti advokatui
Premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta svarstantis galimybę atsiriboti nuo asmeninio verslo – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis teigė gavęs raginimą perduoti jam iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ neturtines akcijų teises advokatui ar teisininkų kontorai.
Tokį siūlymą šalies vadovas pateikė siekdamas išvengti bet kokios regimybės, kad Vyriausybės vadovas galėtų daryti įtaką verslui[1].
Nors anksčiau Paluckas tvirtino neketinantis niekam perleisti akcijų, dabar sako šį sprendimą svarstantis rimtai. Prezidentūra akcentuoja, kad politikai, prieš pradėdami eiti aukščiausias pareigas, turėtų išspręsti visus galimus interesų konfliktus.
Tokį žingsnį 2018-aisiais jau buvo žengęs tuometinis „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris neturtines teises perdavė advokatui.
Nausėda: Palucko likimo nespręskime „nykščio mostu“
Tuo tarpu šeštadienį Jo Ekscelencija pareiškė, jog skuboti sprendimai dėl premjero Gintauto Palucko likimo jam priminė senovės gladiatorių laikus, kai minia spręsdavo likimą nykščio mostu[2].
Jis teigė nenorėjęs, kad politiniai klausimai būtų sprendžiami emocingai ir paviršutiniškai, be aiškių faktų ar tyrimų išvadų. Prezidentas akcentavo, kad būtina palaukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimų, kurie sumažintų interpretacijų galimybę.
Nausėda pabrėžė, jog ilgai trunkantis neapibrėžtumas nėra naudingas valstybei, ypač kai Seime svarstomi mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimai. Jo teigimu, tikslios ir skaidrios institucijų išvados leistų objektyviau įvertinti situaciją ir priimti pagrįstus politinius sprendimus.
Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad tyrimų rezultatai bus pateikti greitai, kad nereikėtų „mėnesių mėnesiais“ gyventi nežinomybėje.
Po Kasčiūno kreipimosi – VMI ėmėsi patikros dėl Palucko valdomos įmonės
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pirmadienį patvirtino pradėjusi operatyvų patikrinimą dėl įmonės „Garnis“, kuriai iš dalies priklauso mūsų Vyriausybės vadovas G. Paluckas. Iniciatyvą išjudino TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno kreipimasis[3].
Tai dar vienas tyrimas, papildantis vis daugiau detalių atidengiančią istoriją – dėl galimo kreditinio sukčiavimo tyrimą jau atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinasi, ar Paluckas, priiminėdamas su nacionaliniu plėtros banku ILTE susijusius sprendimus, nepažeidė interesų derinimo taisyklių.
Skandalo epicentre – 200 tūkst. eurų lengvatinė paskola, kurią įmonė „Garnis“ gavo jau tuomet, kai G. Paluckas ėjo premjero pareigas. Jam priklauso 49 proc. šios įmonės akcijų. Kita įmonė – „Emus“, kurioje Paluckas turi 51 proc. akcijų – dėl per ilgo veiklos laikotarpio nebūtų galėjusi gauti tokios paskolos. Dėl to viešojoje erdvėje kilo įtarimų, kad „Garnis“ galėjo būti įkurta fiktyviai, siekiant pasinaudoti startuoliams skirta finansavimo priemone „Startuok“.
Premjeras savo ruožtu aiškina, kad kasdienėje „Garnio“ veikloje nedalyvauja ir nemano, jog pažeidė interesų derinimo principus. Tačiau vis daugiau institucijų įsitraukia į tyrimus, o viešasis spaudimas dėl skaidrumo tik auga.
