Reaguojame lyg būtume okupuoti XX a. gynybos vadovėlių…
„Vilniaus skydo“ projektas už 760 tūkst.eur. – simbolinis gestas ir jo tikslas, regis, tikrai nekarinis. Šios „kartoninės iliuzijos“ pristatomos kaip „sustabdymo priemonės“ prieš Rusijos puolimą ir tai atrodo ne tiek kaip reali gynybinė strategija, kiek kaip desperatiškas bandymas parodyti, kad „kažkas daroma“. Ar tikrai daroma tai, ko reikia?
Nesu žmogus, iki smulkmenų išmanantis šį klausimą, tačiau esu įsitikinusi – šalies gynybos planavimas negali būti fragmentiškas ir komunikacijos specialistų diktuojamas procesas, o statyba blokinių kliūčių, geležiukų ir betono piramidžių Vilniaus prieigose – panaši į antrojo pasaulinio karo laikų inžinerinius sprendimus.
Šiandien karas neapsiriboja tankų sulaikymu
Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad šiandien karas neapsiriboja tankų sulaikymu. Šiandien viskas kitaip. Šiandien šiuolaikiniai karo aspektai – dronai, elektroninė kova, kibernetiniai puolimai, logistinės grandinės paralyžiavimas… O mes reaguojame lyg būtume okupuoti XX a. gynybos vadovėlių – statome „drakono dantis“, kai pasaulyje statomi radarų tinklai, bepiločių naikintuvų stotys ar dronų fabrikai.
Dar blogiau – tokie simboliniai gestai, kurie demonstruojami mūsų šalyje, gali kurti iliuziją visuomenei, kad esame apsaugoti, kai iš tikrųjų pasirengimas karui (jei jo iš tiesų reikėtų) reikalauja sisteminio, nuoseklaus ir rimto valstybinio veikimo.
Gynyba Lietuvoje vis dar planuojama reaguojant į emocijas, o ne į profesionalią analizę
Paprasti klausimai:
Kur visuotinės gynybos planai ir realūs civilinės saugos mokymai?
Kur pastangos įtraukti piliečius į praktinius pasirengimo veiksmus, o ne tik į komunikacinius projektus?
Deja, kol politikai šypsosi prie betono ir geležiukų piramidžių, gyventojai neturi aiškaus suvokimo, kaip turėtų elgtis, atėjus dienai „X“. Tikri iššūkiai – logistika, evakuacija, sveikatos apsauga karo metu – kažkur paraštėse.
Demonstruojami „reklaminiai“ sprendimai atskleidžia rimtą problemą: gynyba Lietuvoje vis dar planuojama reaguojant į emocijas, o ne į profesionalią analizę. Ir tai nedidina visuomenės pasitikėjimo, o apžvalgininkų pastebėjimai teisingi – tokie simboliniai veiksmai labiau skirti ne priešui, o rinkėjui.
Autorė: Lijana Lekavičienė.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
