Oro linijos nori maksimaliai uždirbti ir parduoda daugiau bilietų nei turi vietų: ką daryti jei nepriimė į lėktuvą?
Lietuviai Marius ir Kotryna stebisi, kad nusipirkus bilietus į skrydį ir atvykus prie įlaipinimo vartų susidūrė su tokia problema, jog skrydis perpildytas ir jų į lėktuvą žadama nepriimti. Šiuo atveju jie ir keli kiti keileiviai, kurie pasirodė eilėje ne patys pirmieji patyrė nemažai streso laukdami informacijos.
Bilietus į tiesioginį reisą iš Vilniaus į Oslo Gardermoen oro uostą Marius ir Kotryna buvo nusipirkę iš anksto. Tačiau atvykę į oro uostą, likus dar valandai iki skrydžio, pora išgirdo netikėtą žinią: skrydis perpildytas, ir jie buvo paprašyti atsisakyti savo vietų. Nors jie turėjo galiojančius bilietus ir buvo atvykę laiku.
Galiausiai viskas baigėsi gerai ir pora be vietų buvo laikinai, nes jie pateko į skrydį neatvykus kitiems keleiviams. Tačiau tokios žinios gali nemenkai išgasdinti ir pakeisti ne tik savaitgalio ar atostogų planus. Lietuviai tikina, kad net ir jiems patekus į lėktuvą, už durų buvo palikti kiti asmenys. Kyla klausimas kaip avialinijos kompensuos šiuos nuostolius?
Ši istorija nėra išskirtinė. Tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Oslą šiuo metu vykdo dvi bendrovės Norwegian Air Shuttle ir Ryanair. Nors abi aviakompanijos teigia, kad sąmoningai parduoti visas lėktuve esančias vietas praktikuoja labai retai, perpildymo atvejai visgi pasitaiko. O ypač, kai padaugėja paskutinės minutės keliautojų ar pasikeičia lėktuvo tipas.
Kodėl aviakompanijos perpildo skrydžius?
Lėktuvų perpildymas tai dažnai pasitaikanti praktika, kai aviakompanija parduoda daugiau bilietų nei yra sėdimų vietų. Tai itin dažna problema, su kurias susiduria keleiviai didelėse šalyse ir skraidant į populiarias vietas.
Tai daroma remiantis prognozėmis, kad dalis keleivių vis tiek neatvyks. Toks sprendimas leidžia skrydžių bendrovėms sumažinti nuostolius, patiriamus dėl tuščių vietų, ir užtikrinti kuo didesnį pajėgumo išnaudojimą[1].
Nors ši taktika padeda didinti efektyvumą ir mažinti vieno keleivio pervežimo kaštus, netikėtai padidėjęs pasirodžiusių keleivių skaičius sukelia situacijas, kai visiems paprasčiausiai nebeužtenka vietos.
Dauguma didžiųjų bendrovių taiko matematinį modeliavimą, pagrįstą ankstesnių reisų duomenimis, kad apskaičiuotų, kiek papildomų bilietų galima parduoti. Tačiau prognozės ne visada pasiteisina ir todėl oro uoste gali kilti situacija, kai pasirodo daugiau keleivių nei yra vietų.
Tokiu atveju oro linijos pirmiausia ieško savanorių, keleivių, kurie mainais į tam tikrą kompensaciją sutinka skristi vėlesniu reisu. Jei savanorių neatsiranda, gali būti imamasi vadinamojo priverstinio nepriėmimo, kai keleiviai, turintys bilietus tiesiog neįleidžiami į lėktuvą.
Jeigu keleivis savanoriškai sutinka atsisakyti vietos, aviakompanija gali pasiūlyti kelionės čekį, piniginę kompensaciją ar kitus susitarimus. Tokios kompensacijos dydis nėra reglamentuojamas ir jis priklauso nuo derybų ir situacijos. Dažnai savanoriams pasiūloma daugiau nei priverstiniams keleiviams, nes aviakompanijoms tai paprastesnis ir pigesnis sprendimas.
Atsisakant skristi savanoriškai, naudos keleiviui nelieka
Keleivio teises tokiais atvejais saugo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004. Pagal šį reglamentą, jei jus priverstinai neįleido į skrydį dėl perpildymo (ne savanoriškai atsisakėte vietos), jums priklauso:
- Kompensacija pinigais, priklausomai nuo atstumo:
- 250 EUR – jei skrydis < 1500 km (pvz., Vilnius–Oslas);
- 400 EUR – jei 1500–3500 km;
- 600 EUR – jei > 3500 km;
- Kita nauda:
- alternatyvus skrydis;
- bilieto kainos grąžinimas, jei atsisakoma skristi;
- maistas, gėrimai, nakvynė, transportas į/iš oro uosto;
- galimybė naudotis telefonu, internetu.
Jeigu aviakompanija pasiūlo alternatyvų skrydį, kuriuo keleivis pasiekia paskirties vietą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo pirminio atvykimo laiko, ši kompensacija gali būti sumažinta perpus – iki 125 eurų.
Tačiau jei pasirašote, kad atsisakėte skrydžio savo noru, kompensacijos gauti nebegalite pagal reglamentą. Tada viskas priklauso tik nuo to, ką pasiūlo aviakompanija. Todėl niekada nepasirašykite sutikimo dokumento neįsigilinę[2].
Ką daryti, kad kompensacija nepradingtų?
- Nepasirašykite savanoriško atsisakymo dokumento, jei norite naudotis reglamento suteikiamomis teisėmis.
- Paprašykite raštiško patvirtinimo, kodėl buvote neįleistas.
- Išsaugokite įlaipinimo bilietą, bagažo kvitą, kvitus už išlaidas (pvz., maistą, viešbutį, transportą).
- Nufotografuokite naujo skrydžio atvykimo laiką, jei jis vėlavo daugiau nei 3 val.
- Pateikite pretenziją kuo greičiau, nes kompensacijos senaties terminai skirtingose šalyse skiriasi (Lietuvoje – 3 metai).
Kaip pasirenkami keleiviai, kuriems tenka atsisakyti vietos?
Mariui ir Kotrynai nebuvo pasakyta kodėl laukti laisvos vietos teko būtent jiems. Tačiau tokie perpildymai yra dažni ir skrydžių bendrovės jau turi savo sistemą. Kai pritrūksta vietų ir nėra savanorių, aviakompanijos remiasi įvairiais kriterijais.
Dažniausiai pirmiausia neįleidžiami tie, kurie:
- registravosi skrydžiui paskutiniai;
- neturi priskirtų sėdimų vietų;
- įsigijo pigiausius bilietus;
- skrenda vieni;
- neturi registruoto bagažo.
Keliaujantys su vaikais, neįgalieji, dažni keleiviai ar turintys aukštesnį lojalumo statusą paprastai turi didesnę apsaugą. Todėl paprasčiausias būdas sumažinti riziką yra registruotis skrydžiui kuo anksčiau, pasirinkti vietą lėktuve, atvykti į oro uostą laiku ir turėti registruotą bagažą.
Aviakompanijoms perpildymas padeda išvengti nuostolių ir skraidyti pilnais lėktuvais
Žinoma tokia skrydžių perpildymo praktika naudinga avialinijoms, nes jos gali uždirbti daugiau. Maksimaliai kiek leidžia orlaivių galimybės ir vietų pasiūla. Tuo tarpu keleiviams tai sukelia nepatogumus[3].
Tačiau, gerai informuoti, jie gali arba gauti naudą kaip savanoriai, arba apginti savo teises, jei situacija išsprendžiama be jų sutikimo. Marius ir Kotryna šį kartą tik buvo sunerimę, kad teks keisti planus, nes jiems nereikėjo kovoti nei dėl kompensacijos nei likti už durų.
Tokie atvejai ypač galimi maršrutuose tarp sostinių ar populiarių krypčių. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Oslą reguliariai skraido dvi bendrovėsm kurios taiko overbookingo praktiką. Nors Norvegijos oro linijos teigia, kad tokie atvejai reti, bet įmanomi.
Kitos bendrovės, nors ir tvirtina skrydžių nepildančios per daug. Taip nutinka dėl techninių pakeitimų (pvz., lėktuvo tipo keitimo) ir vis tiek galioja kompensacijų tvarka. Tad niekas nėra apsaugotas nuo tokių nutikimų ir privalu žinoti, kas yra naudingiau jums tokiu atveju.
