Seimo komisija nustatė, kad G. Nausėda galėjo sulaužyti priesaiką ir būti pažeidžiamas
Šiandien Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, tyrusią Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, ir jos patvirtintos išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
77.lt primena, jog 2023 m. spalio 31 d. Seimas priėmė nutarimą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuriai buvo pavesta ištirti buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie galimus neteisėtus veiksmus, susijusius su 2019 m. prezidento rinkimais.
Tyrimas apėmė galimą neteisėtą informacijos rinkimą, jos perdavimą tretiesiems asmenims, baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui Gitanui Nausėdai, galimus pranešėjų teisių pažeidimus ir neteisėtą poveikį 2019 m. prezidento rinkimams. Komisijai, kuriai vadovavo Seimo narys Vytautas Bakas, buvo pavesta atsakyti į klausimus, susijusius su VSD veikla, SEB banko klientų duomenų panaudojimu, rinkimų kampanijų finansavimu ir Baltarusijos trąšų verslo įtaka.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo, 2024 m. birželio 4 d. Seimas patvirtino komisijos išvadas, kuriose buvo teigiama, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką, neatsakydamas į komisijos klausimus. Taip pat buvo nurodyta, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšų verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, o tai daro prezidentą pažeidžiamą[1].
Komisija pabrėžė, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Komisija taip pat teigė, kad tuometinis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jo pavedimu. Be to, komisija kaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Liną Pernavą piktnaudžiavus pareigomis, nes jis nesuteikė prašomų kriminalinės žvalgybos duomenų, o D. Jauniškis, anot tyrėjų, teikė klaidinančią informaciją.
Šios išvados sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, tačiau prezidentas G. Nausėda kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką, o opozicijos atstovai atsisakė dalyvauti komisijos veikloje, laikydami ją politiškai motyvuota.
Konstitucinis Teismas pripažino komisijos sudarymą antikonstituciniu dėl neaiškių tyrimo ribų
Tačiau dabar Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs opozicijos atstovų skundą, konstatavo, kad Seimo nutarimai, susiję su komisijos sudarymu ir jos išvadų patvirtinimu, pažeidžia Konstitucijos 67 ir 76 straipsnius bei konstitucinius atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus[2]. KT pabrėžė, kad Seimas, sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją, privalo aiškiai apibrėžti tiriamą valstybinės reikšmės klausimą ir nustatyti konkrečias tyrimo ribas. Tačiau 2023 m. spalio nutarime šios ribos buvo suformuluotos pernelyg plačiai ir abstrakčiai, sudarant prielaidas komisijai savavališkai pasirinkti tyrimo objektus.
„Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir iškelti uždaviniai negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas“, – teigiama KT sprendime.
Teismas nustatė, kad Seimas nenurodė, kurie kandidatai į prezidentus, kokie jiems talkinę asmenys ar kokie Baltarusijos trąšų verslo atstovai turėjo būti tiriami, taip pat neapibrėžė, kokie viešojoje erdvėje paskelbti rinkimų finansavimo stebėsenos duomenys turėjo būti naudojami palyginimui. Dėl šių trūkumų komisija galėjo savavališkai pasirinkti tyrimo objektus, o tai leido jai ieškoti institucijų ar asmenų pažeidimų, užuot teikus siūlymus teisės aktams tobulinti. KT pabrėžė, kad tokie neaiškūs uždaviniai buvo neįmanomi įgyvendinti, todėl komisija esą peržengė savo įgaliojimus ir perėmė Seimo konstitucines funkcijas.
Aiškinama, kad komisijos pirmininko Vytauto Bako šališkumas kėlė abejonių dėl tyrimo objektyvumo
KT atkreipė dėmesį į tai, kad komisijai vadovavo Seimo narys Vytautas Bakas, kuris 2019 m. buvo Sauliaus Skvernelio – vieno iš prezidento rinkimų kandidatų – štabo vadovas.
„(…) siekiant, jog laikinoji tyrimų komisija parlamentui pateiktų išsamią ir objektyvią informaciją, jos nariais neturėtų būti skiriami Seimo nariai, dėl kurių dalyvavimo kiltų pagrįstų abejonių pačios komisijos (be kita ko, jos surinktos informacijos) objektyvumu (…)“, – rašoma KT nutarime. Kadangi tyrimas apėmė galimą informacijos rinkimą apie V. Baką patį, jo dalyvavimas kėlė pagrįstų abejonių dėl komisijos nešališkumo.
Dėl šališkumo ir neaiškių tyrimo ribų komisijos darbas buvo pripažintas antikonstituciniu, o jos pateikta informacija – neišsami ir neobjektyvi. KT konstatavo, kad tokia komisijos sudėtis ir veikla kliudė Seimui efektyviai vykdyti savo konstitucines pareigas Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
