Kiek mokėsite už savo būstą?
Jei Seimas nespės priimti naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo, jau kitąmet drastiškai išaugs žmonių, privalančių mokėti šį mokestį, skaičius – nuo 36 tūkst. iki net 120 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vidutinė metinė įmoka taip pat gerokai šoktelės – nuo dabartinių 400 iki 600 eurų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius Seimo Biudžeto ir finansų komitete įspėjo apie neproporcingus šuolius. Pavyzdžiui, vilniečiui, turinčiam 250 tūkst. eurų vertės butą, mokestis išaugtų nuo 500 iki beveik 2800 eurų per metus[1].
„Kas nutiktų vidutiniokams su 150 tūkst. eurų vertės būstu? Jie mokėtų per 700 eurų per metus“, – svarstė ministras.
Šie pokyčiai susiję su Registrų centro atliekamu NT verčių perskaičiavimu. Jei įstatymas nebus pakeistas, daug žmonių netikėtai taps apmokestinami dėl padidėjusios turto vertės.
Ministerijos siūloma alternatyva – nuosaikesnė. Ji leistų savivaldybėms pačioms nusistatyti tarifus (nuo 0,1 iki 1 proc.) ir neapmokestinamąją pirmojo būsto vertę. Taip pat būtų įvesta mažiausia neapmokestinama 10 tūkst. eurų suma vienam asmeniui, o kitas NT apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų.
Naujasis modelis taip pat numato progresinius tarifus:
- virš 50 tūkst. € – 0,1 %
- virš 200 tūkst. € – 0,2 %
- virš 400 tūkst. € – 0,5 %
- virš 600 tūkst. € – 1 %
Seimas sprendimą turėtų priimti iki liepos. Jei to nepadarys – didesni mokesčiai gali pasibelsti į daugelio duris jau 2026-aisiais.
R. Žemaitaitis abejoja, ar mokestis bus priimtas
Tuo tarpu NT mokestis tapo politine karšta bulve – ir Seime, ir visuomenėje. Seimo „aušriečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis neslepė, kad Seimas gali ir nepriimti Vyriausybės siūlomo naujojo NT mokesčio, tačiau tai, pasak jo, ne išeitis. Anot politiko, jei įstatymas atkris, gyvensime pagal seną tvarką, kuri automatiškai smogs dar stipriau – ypač jaunoms šeimoms, gyvenančioms didmiesčiuose[2].
Pasak „Nemuno aušros“ lyderio, naujasis NT mokestis būtinas, nes jis leidžia išvengti chaotiško, neplanuoto mokesčių augimo. Vietoje senos, automatiškai brangstančios sistemos, naujas įstatymas įvestų aiškias „grindis“ – tai reiškia, kad pagrindinis būstas būtų apmokestinamas tik nuo tam tikros vertės, o antram ir tolesniems NT objektams būtų taikoma riba nuo 50 tūkstančių eurų vienam asmeniui.
Naujosios sistemos privalumas – aiškiai paskirstytos pajamos. Lėšos iš pirmojo būsto apmokestinimo patektų į savivaldybių biudžetus, o pajamos iš kito turto būtų nukreiptos į Gynybos fondą. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šią reformą, valstybės ir savivaldybių biudžetai papildomai surinktų šimtus milijonų eurų – vien 2027 metais ši suma galėtų siekti daugiau nei 620 milijonų eurų.
R. Žemaitaitis pripažįsta, kad Vyriausybės pateiktas projektas turi trūkumų, tačiau pabrėžia, kad vyksta aktyvus pataisų svarstymas. Koalicinė taryba, Seimo komitetai ir Savivaldybių asociacija siūlo įvairius pakeitimus, kurie galėtų sušvelninti mokesčio įtaką gyventojams, ypač tiems, kurie turi tik vieną būstą.
Valdantieji žengė žingsnį atgal nuo mokestinio buldozerio
Koalicinė taryba žengė ryžtingą žingsnį – atsisakė Finansų ministerijos siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą. Šis sprendimas laikomas vienu svarbiausių posūkių visoje mokesčių reformoje, kuri Seime nuo pat pradžių kėlė dideles diskusijas[3].
Nors iš pradžių planuota, kad pirmas būstas bus apmokestinamas tik viršijus 10 tūkst. eurų vertę, o tarifus nustatytų savivaldybės, valdančioji dauguma nusprendė šios idėjos atsisakyti, palikdama mokesčius tik ne pagrindiniam turtui.
Finansų ministras R. Šadžius tokį sprendimą vertina ramiai – pasak jo, tokios korekcijos yra normali parlamentinės demokratijos dalis. Jis pabrėžia, kad visas procesas vyksta skaidriai ir viešai, o galutinius sprendimus priima Seimas. Ministro teigimu, NT mokesčio svarstymas netgi išsiskiria iš kitų reformų atvirumu ir įtraukimu į diskusijas, todėl esą nereikėtų stebėtis, kad nuomonės keičiasi svarstymo metu.
Pagal atnaujintą planą, apmokestinamas liks tik antras ir kiti papildomi nekomerciniai būstai, o surinktos lėšos bus nukreiptos į Gynybos fondą iki 2030 metų. Visa mokesčių pertvarka, kuriai priklauso ir pajamų, pelno, „cukraus“ bei draudimo mokesčiai, toliau svarstoma Seimo komitetuose. Sprendimai turėtų būti priimti iki pavasario sesijos pabaigos, o ministras viliasi, kad jie bus racionalūs ir atitiks visuomenės lūkesčius.
