Jau po keturių metų laukia reikšmingas posūkis: translytiškumas nebebus laikomas psichikos sutrikimu
Lietuvos sveikatos sistema ruošiasi svarbiam žingsniui – jau 2029 metais įsigalios naujasis Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-11) leidimas, pagal kurį translytiškumas bus pašalintas iš psichikos sutrikimų sąrašo.
Šis pokytis, nors ir svarbus, yra tik dalis platesnės problemos. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje paaiškėjo, kad LGBTQ+ bendruomenės nariai Lietuvoje vis dar susiduria su diskriminacija bei sunkumais pasiekiant sveikatos ir psichologinę pagalbą – ypač mažesniuose miesteliuose. Didmiesčiuose situacija gerėja, tačiau regionuose parama išlieka ribota[1].
Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi iniciatyvos keisti situaciją ir ėmėsi organizuoti mokymus medikams, kuriuose ugdomas gebėjimas jautriai ir pagarbiai dirbti su LGBTQ+ pacientais. Juose jau dalyvavo šeimos gydytojai, psichiatrai, endokrinologai ir medicinos psichologai.
Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad prieiga prie sveikatos priežiūros be diskriminacijos – tai ne privilegija, o pagrindinė žmogaus teisė. Siekdama šio tikslo, Lietuva privalo kurti įtraukią sveikatos sistemą, kurioje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos, gautų reikiamą pagalbą.
Translyčių gyvenimas Lietuvoje nėra rožėmis klotas?
2024 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pristatė naujausią translyčių asmenų padėties Lietuvoje apžvalgą. Nors matyti teigiamų poslinkių – pavyzdžiui, kompensuojamos medicininės paslaugos ar galimybė administracine tvarka keisti vardą ir pavardę – tyrimas atskleidė, kad kasdienybėje translyčiai žmonės vis dar susiduria su diskriminacija ir teisinių procedūrų neapibrėžtumu.
65 proc. jų nurodė per pastaruosius metus patyrę diskriminaciją bent vienoje srityje – darbe, sveikatos sistemoje ar švietime[2].
Vienas pagrindinių iššūkių – galimybė pakeisti lyties žymenį dokumentuose. Ši procedūra tebebuvo galima tik per teismą, brangi ir priklausanti nuo teisėjo požiūrio. Tuo metu dokumentų neatitikimas realiai tapatybei dažnai kėlė žeminančių situacijų, ypač sveikatos priežiūros įstaigose. Nors buvo įvestas gydymo tvarkos aprašas, jis ribojosi hormonų terapija, o chirurginis gydymas ar mažų hormonų dozių vartojimas liko nuošalyje.
Tyrimo dalyviai pabrėžė ir sveikatos sistemos trūkumus: nepakankamas medikų žinias, diskriminaciją, konfidencialumo pažeidimus. Ekspertai ragino atnaujinti esamą teisinį reglamentavimą ir įtraukti lytinę tapatybę į Lygių galimybių įstatymą. Nors pažanga buvo matoma, sisteminių sprendimų vis dar trūko.
Lietuvoje buvo reglamentuotos lyties keitimo operacijos
2022 metų rugpjūčio 4 dieną tuometinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino Lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą. Tai buvo pirmasis oficialus dokumentas, aiškiai reglamentavęs translyčių asmenų sveikatos priežiūrą šalyje.
Iki tol Lietuvoje nebuvo jokios vieningos praktikos: medikai neturėjo nei gydymo standartų, nei teisinio pagrindo skirti reikiamus tyrimus ar vaistus. Dėl šios teisinės spragos kai kurie pacientai likdavo be būtinos pagalbos, o gydytojai – be aiškių gairių[3].
Naujasis aprašas įtvirtino aiškią procedūrą: pacientai gali kreiptis į šeimos gydytoją arba psichiatrą dėl siuntimo į specialistų konsiliumą, kurio metu buvo sprendžiama dėl diagnozės ir tolimesnio gydymo. Prireikus hormoninių vaistų, kiekvienam pacientui buvo sudaromas individualus gydymo ir stebėsenos planas. Visi šie procesai tapo kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Šis pokytis buvo tiesiogiai susijęs su tarptautiniu spaudimu. Dar 2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme už tai, kad nesuteikė translyčiams asmenims prieigos prie būtinų sveikatos paslaugų. Vėlesniais metais šalies pažanga šioje srityje buvo nuolat stebima ir vertinama, o 2022 metų liepą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba dar kartą paragino Lietuvą imtis realių veiksmų.
