Valdančioji koalicija atleis nuo NT mokesčio tik pirmojo būsto savininkus
Valdančioji koalicija Lietuvoje priėmė sprendimą, kuris, iš pirmo žvilgsnio, skamba kaip gera žinia daugeliui gyventojų: pirmasis būstas nebus apmokestinamas nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Tačiau šis žingsnis kelia klausimų – ar tai tikrai nuoširdi pagalba žmonėms, ar tik gudrus politinis manevras, siekiant nukreipti dėmesį nuo kitų, mažiau palankių mokesčių pokyčių? Juk verta atidžiau pažvelgti į platesnį kontekstą: kol džiaugiamės dėl pirmojo būsto, kiti didėjantys mokesčiai, tokie kaip pelno ar gyventojų pajamų mokestis, gali gerokai patuštinti mūsų kišenes.
Po audringų diskusijų ir visuomenės reakcijų valdančioji koalicija sutarė neapmokestinti pirmojo gyvenamojo būsto NT mokesčiu. Tuo tarpu antrasis, trečiasis ir paskesni būstai bus apmokestinami siūlomais tarifais. Šios lėšos, kaip ir papildomas tarifas už komercinį nekilnojamąjį turtą, bus skirtos Gynybos fondui, kuris turėtų stiprinti Lietuvos saugumą.
„Dėl kilusių diskusijų ir pasiūlymų tam tikrų yra priimtas sprendimas neapmokestinti pirmojo NT objekto, pirmojo būsto. Kitiems turtiniams vienetams taikyti prieš tai siūlytas tvarkas“, – po koalicijos posėdžio sakė G. Paluckas[1].
Seimo nario Artūro Skardžiaus ir kitų „Nemuno aušros“ frakcijos narių registruotame pasiūlyme numatyta, kad antram, trečiam ir paskesniam būstui NT mokesčio grindys sieks 50 tūkst. eurų asmeniui. Siūlomi tarifai: būsto vertei nuo 50 iki 200 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., o vertei viršijant 600 tūkst. eurų – 1 proc.
NT mokesčio grindų klausimas nebebus paliekamas savivaldybėms
Šis sprendimas reiškia, kad savivaldybės nebegalės nustatyti NT mokesčio grindų, nes pirmojo būsto apmokestinimas visiškai atšauktas, o antrųjų ir paskesnių būstų apmokestinimas bus reguliuojamas nacionaliniu mastu.
„Savivaldybės antram, trečiam būstui įtakos neturės, savivaldybės jau negauna jokių mokesčių, viską gauna gynyba“, – teigė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Robertas Puchovičius. Pasak jo, tikslūs skaičiavimai dar nėra atlikti, tačiau prognozuojama, kad Gynybos fondas iš šių mokesčių surinks apie 50 mln. eurų.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į esamą situaciją ir galimus finansinius praradimus bei naudą.
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pridūrė, kad valdantieji nebenori „audrinti visuomenės“ ir siekia užbaigti ginčus dėl NT mokesčio. Jis taip pat užsiminė apie derybas su Europos Komisija dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, kurios galėtų būti išmokėtos pakeitus NT mokesčio modelį.
„Komisija atidaro langą ir, matyt, eisime derybų. Jei šitas modelis tinka preliminariai, tai [jį] ir turėsime“, – teigė R. Žemaitaitis.
Vieno mokesčio atsisakymas – tik gudri taktika, kad būtų pamiršti kitų mokesčių didinimai?
Nors sprendimas neapmokestinti pirmojo būsto sulaukė palankių atsiliepimų, kritikai ragina neskubėti džiaugtis. Pasak jų, šis žingsnis gali būti tik gudrus būdas priversti visuomenę pamiršti apie kitus, daug skaudesnius mokesčių pokyčius. Kol visuomenė džiaugiasi „lengvata“ pirmajam būstui, valdžia sėkmingai padidins kitus mokesčius, kurie palies daug platesnį gyventojų ratą.
Gynybos fondo finansavimui numatoma panaudoti ne tik NT mokesčius, bet ir papildomas lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio bei akcizų. Finansų ministras Rimantas Šadžius pažymėjo, kad kitais metais į Gynybos fondą planuojama surinkti daugiau kaip 300 mln. eurų. Šios lėšos bus renkamos per įvairius mokesčių pakeitimus[2]:
- Pelno mokestis. Standartinis ir lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas 1 proc. punktu – atitinkamai iki 17 proc. ir 7 proc.
- Gyventojų pajamų mokestis. Siūloma įvesti naują 25 proc. GPM tarifą, šalia jau esančių 20 ir 32 proc. tarifų. Metinėms pajamoms iki 36 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) bus taikomas 20 proc. tarifas, tačiau numatytos lengvatos mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Pajamoms, viršijančioms 36 VDU, bet neviršijančioms 60 VDU, bus taikomas 25 proc. tarifas, o virš 60 VDU – 32 proc. Individualios veiklos pajamos taip pat bus apmokestinamos pagal šią progresinę sistemą, o tai reiškia, kad individualiai dirbantys turės susimokėti kur kas daugiau mokesčių nei iki šiol.
- Akcizai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama apmokestinti saldintus nealkoholinius gėrimus, turinčius daugiau kaip 2,5 g cukrų 100 ml. Akcizų tarifai svyruos nuo 7,4 Eur už hektolitrą (gėrimams su mažesniu cukraus kiekiu) iki 21 Eur už hektolitrą (gėrimams su 8 g ar daugiau cukrų). Dėl to 1 litras gėrimo gali pabrangti 0,09–0,25 Eur, o koncentratai – net 1,27 Eur už litrą.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Nuo 2026 m. sausio 1 d. siūloma įvesti 5 proc. lengvatinį PVM tarifą knygoms ir neperiodiniams leidiniams (vietoj 9 proc.), tačiau apgyvendinimo, keleivių vežimo ir kultūros renginių PVM tarifas didės nuo 9 iki 12 proc. Be to, centralizuoto šildymo, karšto vandens ir malkų lengvatinis 9 proc. PVM tarifas bus panaikintas, todėl jiems bus taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
Tad nepaisant to, jog bus išvengta pirmojo būsto apmokestinimo, gyventojų piniginės nuo kitų metų vis tiek tuštės dar smarkiau nei iki šiol.
