Karių atlyginimai bei priedai ženkliai augtų, taip pat numatyti ir nauji priedai
Seimas ėmėsi svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama gerinti karių finansinę padėtį bei tarnybos sąlygas. Nors idėja skamba gražiai – didesni atlyginimai, geresnės sąlygos ir patyrusių karių išlaikymas, – kyla klausimų, ar lėšų šaltiniai, tokie kaip padidintas PVM, yra tinkamas sprendimas.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pristatydama pataisas, pabrėžė, kad jų tikslas – pritraukti naujų karių, išlaikyti patyrusius specialistus ir didinti kariuomenės rezervą.
„Mes norime pritraukti daugiau karių, išlaikyti patyrusius karius ir norime vienetų sukomplektavimo ir parengto kariuomenės personalo rezervo didinimo“, – Seime sakė ministrė[1].
Pagrindinis siūlymas – profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus didinti 7 proc. Taip pat numatoma kelti priedus: už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms priedo koeficientas didėtų nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio, o už dalyvavimą lauko pratybose – nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. Pasak D. Šakalienės, šios užduotys reikalauja „ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės“.
Be to, siūlomi nauji 0,11 bazinio dydžio priedai už Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontrolę kovinio budėjimo metu, taip pat už ilgalaikes užduotis kitoje tarnybos vietoje Lietuvoje ir budėjimą taikos meto užduočių pajėgose.
Planuojama dengti kariūnų studijas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis
Pataisomis numatoma keisti ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studijų finansavimą. Kariūnai, jau baigę valstybės finansuojamas studijas, galėtų studijuoti akademijoje Krašto apsaugos ministerijos lėšomis.
„Tokiu būdu tikrai gautume dar papildomai patyrusių žmonių, kurie, baigę kitas valstybei, kariuomenei labai naudingas studijas, dar ir Karo akademijoje baigtų studijas“, – teigė D. Šakalienė.
Taip pat siūloma ilginti karių tarnybos amžių. Krašto apsaugos ministras ar įgaliotas asmuo galėtų pratęsti profesinę karo tarnybą iki 4 metų net ir sulaukus atsargos amžiaus.
„Mes dabar „nurašome“ tikrai labai jaunus savo karininkus – 56 metų. Kai pasižiūriu į NATO kontekstą, tai tikrai daug vyresnio amžiaus žmonių kompetencijos yra puikiausiai panaudojamos“, – pabrėžė ministrė.
Be to, profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į dimisiją amžius ilgėtų nuo 60 iki 65 metų, tokia pat riba taikoma ir atsargos kariams.
Pataisų įgyvendinimui kitais metais reikės 36,6 mln. eurų: juos surinks ir iš didėjančių mokesčių
Nuo 2025 m. liepos 1 d. šių pataisų įgyvendinimui prireiks 18,2 mln. eurų, o 2026 m. – net 36,6 mln. eurų. Seimas po pateikimo pataisoms pritarė vienbalsiai – už balsavo 86 nariai. Toliau projektas bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o prie klausimo Seimas grįš birželio 17 d.
Tačiau kyla abejonių, ar šios lėšos nebus paimtos drauge nuskriaudžiant likusius šalies gyventojus. Finansų ministras Rimantas Šadžius atskleidė, kad dalis lėšų netgi bus paimta iš papildomų pajamų, gautų panaikinus ar sumažinus PVM lengvatas.
„Dalis, palygint nedidelė dalis, žinoma bus nukreipta didinti socialinę paramą žmonėms. Pirmiausia lėšos reikalingos užtikrinti atlyginimus kariams – karių atlyginimų didinimą numatančio įstatymo pateikimas Seimui bus šį ketvirtadienį, tą galime daryti tik iš normalių valstybės biudžeto pajamų, o ne iš Gynybos fondo“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė R. Šadžius[2].
Konservatorė Gintarė Skaistė pasiūlė elgtis dar radikaliau: visas 80,5 mln. eurų pajamas, gautas iš PVM, skirti Gynybos fondui. Tačiau R. Šadžius šiam siūlymui paprieštaravo, teigdamas, kad tai kursto „įtarumo atmosferą“, jog Vyriausybė norinti „pasisavins lėšas“.
„Jis demonstruoja įtarumo atmosferą, man nepriimtina ir skaudu, kad viena frakcija Seime įtarinėja, kad Vyriausybė apsimeta ir žmonėms skleidžia gandus apie gynybos finansavimą, o pati klastingai nori pasisavinti lėšas“, – tvirtino finansų ministras.
