Griūvančius tiltus ir blogėjančią kelių būklę norima gelbėti įkuriant Valstybinį kelių fondą
Apverktinos būklės Lietuvos keliai bei tiltai netrukus gali sulaukti reikšmingų pokyčių – Seimas pradėjo svarstyti susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio pristatytą Valstybinio kelių fondo įstatymo projektą. Ši iniciatyva žada stabilų ir tvarų finansavimą valstybinės reikšmės kelių atnaujinimui, rekonstrukcijai, tiltų remontui ir infrastruktūros pritaikymui šalies gynybiniams poreikiams. Numatoma, kad fondas pradėtų veikti jau nuo kitų metų, o jo metinės pajamos siektų apie 400 mln. eurų.
Lietuvos kelių būklė jau ilgą laiką kelia nerimą. Pasak susisiekimo ministro E. Sabučio, dabartinis kelių infrastruktūros finansavimo modelis neatitinka nei visuomenės, nei pačių valdžios institucijų lūkesčių.
„Akivaizdu, kad dabartinis kelių infrastruktūros finansavimo modelis neatitinka nei visuomenės, nei mūsų pačių lūkesčių, nes neleidžia subalansuoti susidariusios situacijos, kai turime apie 40 proc. blogos būklės kelių bei 117 vienetų kapitaliai remontuotinų tiltų ir kiekvieną dieną būklė po truputį blogėja“, – Seime pabrėžė ministras.
Teigiama, kad blogėjanti kelių būklė ne tik trukdo patogiam susisiekimui, bet ir kelia grėsmę eismo saugumui, šalies ekonomikos konkurencingumui, regionų pasiekiamumui bei nacionaliniam saugumui. Valstybinės reikšmės keliai yra gyvybiškai svarbūs valstybės funkcijoms, įskaitant gynybinius pajėgumus, todėl jų atnaujinimas tampa prioritetu.
Kaip veiktų Valstybinis kelių fondas?
Valstybinis kelių fondas taptų specializuotu ilgalaikiu finansavimo mechanizmu, papildančiu jau egzistuojančią Kelių plėtros ir priežiūros programą. Fondo lėšos, kurių metinės pajamos turėtų siekti apie 400 mln. eurų, būtų skiriamos strateginiams projektams: kelių rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui ir infrastruktūros pritaikymui gynybos reikmėms. Tuo tarpu Kelių plėtros ir priežiūros programa toliau užtikrintų kasdienę kelių priežiūrą ir finansuotų savivaldybių vietinės reikšmės kelius.
Fondo lėšas sudarytų įvairūs šaltiniai:
- Valstybės biudžeto asignavimai,
- Kelių naudotojo mokesčiai ir rinkliavos,
- Transporto priemonių registracijos mokesčiai,
- Baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių mokesčių nesumokėjimą,
- Pasiskolintos lėšos,
- Pajamos už investuotas laisvas lėšas,
- ES ir kita tarptautinė parama.
Numatyta, kad fondo lėšų sąmatą pagal pajamas ir išlaidas tvirtins Seimas kartu su metiniu biudžetu, o išlaidų paskirstymą pagal tikslus ir prioritetus nustatys susisiekimo ministras. Fondo administratoriumi planuojama paskirti akcinę bendrovę „Via Lietuva“, kuri bus atsakinga už sutarčių sudarymą, mokėjimų vykdymą, lėšų sąmatos rengimą ir kitas funkcijas.
Tikimasi, kad su fondo pagalba bent 80 proc. valstybinės reikšmės kelių taps geros būklės
Pagrindinis fondo tikslas – atkurti valstybinės reikšmės kelių būklę taip, kad bent 80 proc. jų atitiktų kelio kategorijai nustatytus reikalavimus. Fondas esą veiktų tol, kol būtų pasiekti šie kelių atkūrimo tikslai, užtikrindamas ilgalaikį finansavimą ir struktūrizuotą požiūrį į infrastruktūros gerinimą.
Šiuo metu apie 40 proc. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o 117 tiltų reikalauja kapitalinio remonto. Negana to, ekspertai perspėja, kad nieko nekeičiant, padėtis ir toliau blogės.
Po pristatymo Seime už Valstybinio kelių fondo įstatymo projektą (Nr. XVP-508) balsavo 109 Seimo nariai, 7 susilaikė. Pritarus projektui po pateikimo, jis toliau bus svarstomas Biudžeto ir finansų komitete, o galutinis svarstymas Seimo posėdyje numatomas birželio 19 d.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
