Anonimiškumui atėjo galas: psichikos ligas besigydantys asmenys bus fiksuojami net ir privačiose įstaigose
Nuo šių metų birželio 20 dienos Lietuvoje įsigalios svarbūs pokyčiai, susiję su psichikos sveikatos duomenų registravimu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė įsakymą, kuris įpareigos visus psichiatrus – tiek dirbančius valstybinėse, tiek privačiose įstaigose – pacientų diagnozes, sveikatos būklę ir priklausomybes įrašyti į e. sveikatos sistemą. Šis sprendimas kelia audringas diskusijas: vieni jį laiko būtina tvarka, užkertančia kelią piktnaudžiavimui, kiti baiminasi, kad jis gali atgrasyti žmones nuo pagalbos ieškojimo.
Pranešama, kad pagal naująjį SAM įsakymą, visi gydytojai psichiatrai, nepriklausomai nuo to, ar dirba privačiame kabinete, ar turi sutartį su Ligonių kasa, privalės į e. sveikatos posistemę kelti duomenis apie pacientų diagnozes, sveikatos būklę ir paskirtą gydymą.
„Informacija apie psichinę žmogaus sveikatą e. sveikatoje bus riboto naudojimo. Ją matyti galės tik psichikos sveikatos specialistai, šeimos gydytojai ir pats pacientas“, – aiškina SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė[1].
Šis sprendimas, anot ministerijos, skirtas užkirsti kelią situacijoms, kai žmonės, sumokėję už privačias paslaugas, nuslepia savo psichikos ligos diagnozę, pavyzdžiui, siekdami gauti leidimą ginklui ar vairuotojo pažymėjimą. Tačiau nesilaikantiems naujos tvarkos gydytojams gresia griežtos sankcijos – net licencijos atėmimas[2].
„Jeigu nerašys duomenų į e. sveikatą, bus atimta licencija“, – pabrėžia M. Oleškevičienė.
Baiminamasi, kad nauja tvarka gali paskatinti nenorą gydytis
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius abejoja, ar šią tvarką bus lengva įgyvendinti, ypač privačiame sektoriuje.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip jie privers privačiai dirbantį mediką, kuris neturi sutarties su Ligonių kasa, įrašyti vieną ar kitą paciento diagnozę į sistemą. Juolab kad didžioji dalis jo pacientų būtent ir renkasi privatų sektorių, kad priklausomybė ar psichikos ligos diagnozė išliktų anonimiška. Gydytojas nebus suinteresuotas prarasti pacientus“, – teigia jis.
Pasak specialisto, nauja tvarka gali atbaidyti dalį žmonių nuo kreipimosi į psichiatrus, nes jie bijos stigmatizacijos, darbo netekimo ar kitų apribojimų, tokių kaip vairuotojo pažymėjimo praradimas.
„Jeigu jis bijos netekti darbo dėl paprasčiausios depresijos, nerimo sutrikimo diagnozės, tai ir nesikreips arba bandys apeiti sistemą“, – įspėja M. Marcinkevičius. Jis pabrėžia, kad būtina sukurti sistemą, kurioje žmogus jaustųsi saugus gydytis, nebijodamas pasekmių.
Psichologė Aurelija Auškalnytė, „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė, taip pat išreiškia susirūpinimą. Pasak jos, dauguma žmonių nenori įrašo apie jų psichinę sveikatą ne todėl, kad bandytų apgauti, o todėl, kad jaučia gėdą ir baiminasi stigmatizacijos. Anot jos, naujoji tvarka gali sustiprinti mitą, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės yra pavojingi ir turi būti „suskaičiuoti“ ar „įtraukti į sąrašus“.
SAM pabrėžia, kad psichikos ligos neturėtų būti slepiamos nuo medikų
SAM atstovai teigia, kad naujoji tvarka ne tik užkirs kelią piktnaudžiavimui, bet ir padės gerinti psichikos sveikatos priežiūrą. Pavyzdžiui, įrašai e. sveikatoje leis gydytojams geriau koordinuoti gydymą, išvengti vaistų nesuderinamumo ir užtikrinti, kad pacientai gautų tinkamą pagalbą.
„Reikia aiškinti žmonėms, jog įrašas e. sveikatoje nėra sukurtas tam, kad žmogus būtų persekiojimas ar smerkiamas. Atvirkščiai, gydytojas žinos apie paciento ligą, paskirtus jam vaistus. Pavyzdžiui, egzistuoja vaistų grupės, kurios tarpusavyje neigiamai sąveikauja, todėl pacientui jie neturėtų būti skiriami abu vienu metu.“, – aiškina buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Aurelijus Veryga.
Jis pabrėžia, kad negalima leisti situacijų, kai už pinigus apeinamos taisyklės.
„Jeigu žmogus su gydytojo pagalba nuslepia diagnozę, tai jis pats save nuskriaudžia ir neretai kelia pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, turintis tam tikrą sveikatos sutrikimą, apeina reikalavimus ir įsigyja ginklą, tai jis gali kelti pavojų ne tik visuomenei, bet ir sau pačiam. Žinome liūdnų atsitikimų, kai žmonės prieš save panaudoja ginklą. Kam tada kuriame taisykles, jeigu patys apsukame save aplink pirštą? Kokia tada tam tikrų apribojimų prasmė, jeigu žmogus, galintis sumokėti už gydymą, gali apeiti juos?“ – klausia A. Veryga.
Vis dėlto Veryga pripažįsta, kad visuomenėje vis dar gaji psichikos ligų stigma.
„Turbūt reikėtų platesnio paaiškinimo visuomenei, baimių išsklaidymo, kad dėl lengvesnių psichinės sveikatos sutrikimų jie esą turės kažkokių apribojimų, bus įtraukti į kažkokias seniai nebeegzistuojančias įskaitas ir t. t. Kuo mažiau nepagrįstų gąsdinimų, iš sovietmečio dar likusių mitų, tuo mažiau žmonės bijos kreiptis į psichiatrą.“, – sako jis.
SAM atstovė M. Oleškevičienė pabrėžia, kad psichikos ligų stigmatizacijos mažinimui buvo peržiūrėta ribojimų sistema. Panaikinta daugybė draudimų, anksčiau ribojusių galimybes dirbti tam tikrus darbus, vairuoti, turėti ginklą ar įsivaikinti. Pavyzdžiui, visi ribojimai panaikinti medikams, advokatams, antstoliams, notarams, o teisėjams jie sumažinti. Taip pat panaikintas draudimas vairuoti esant lengvoms psichikos ligoms, o sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, sergant šizofrenija, sprendimai priimami individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą.
„Mūsų tikslas paskatinti, kad žmogus kreiptųsi pagalbos, bet jam nebūtų užkirstas kelias dėl to nei dirbti, nei vairuoti, žmogus neturėtų jaustis stigmatizuojamas“, – sako M. Oleškevičienė. Ji priduria, kad griežtesni reikalavimai išlieka tik teisei įsigyti ginklą, o kitais atvejais ribojimai maksimaliai sumažinti.
Privačių klinikų reakcija: prisitaikysime, bet ar pacientai liks?
Privačios „Ąžuolyno klinikos“ įkūrėjas, gydytojas psichiatras Raimundas Alekna teigia, kad jo klinika visada laikėsi įstatymų ir prisitaikys prie naujos tvarkos.
Jeigu mes būtume nesilaikę įstatymų, ministrų įsakymų, tai seniai jau būtume uždaryti, o licencijos būtų atimtos. Valdžia kuria įstatymus, o mes jau prie jų prisitaikysime. Teks rašyti tą diagnozę į sistemą“, – sako jis. Anot jo, pacientų, kurie kreipiasi vien dėl anonimiškumo, yra mažuma, todėl jis nejaučia grėsmės, kad pacientų srautas sumažės.
Vis dėlto R. Alekna pripažįsta, kad kontroliuoti privačiai dirbančius psichiatrus, neturinčius sutarčių su Ligonių kasa, bus sudėtinga.
„Tik šiuo atveju nelabai įsivaizduoju, kaip institucijos sukontroliuos privačiame kabinete dirbantį gydytoją psichiatrą, kad jis įkeltų paciento diagnozę į sistemą, jeigu jis nėra sudaręs jokių sutarčių su Ligonių kasa“, – svarsto jis.
