Privatus sveikatos sektorius perspėja, kad dėl pokyčių labiausiai nukentės neturtingieji
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo radikalius pokyčius, kurie gali iš esmės pakeisti privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą Lietuvoje. Siūloma panaikinti papildomas pacientų priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas. Tačiau šis sprendimas kelia aršias diskusijas: privatus sektorius įspėja, kad tokia reforma didins socialinę atskirtį, o pacientai, neturintys didelių pajamų, praras galimybę rinktis kokybiškesnes paslaugas. O ministerija tikina, kad tiesiog siekia skaidrumo ir lygybės sveikatos sistemoje.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. Laimutis Paškevičius įspėja, kad siūloma įstatymo pataisa smarkiai apribos pacientų pasirinkimo laisvę.
„Kaip galima teigiamai reaguoti į siūlomas pataisas, kurios panaikins mūsų gyventojams teisę gauti jiems labiau priimtiną ir jų poreikius atitinkantį gydymą už priimtiną kainą? Šia pataisa gerovės valstybėje bus užprogramuotas socialinės atskirties didėjimas“, – piktinasi jis[1].
Šiuo metu pacientai privačiose įstaigose gali rinktis inovatyvesnes paslaugas, pavyzdžiui, geresnius protezus, implantus ar akių lęšiukus, primokėdami tik kainų skirtumą tarp Ligonių kasos nustatytos bazinės kainos ir gydymo įstaigos standarto. Jei pataisa įsigalios, pacientams tektų mokėti visą paslaugos kainą.
„Konsultacijos pabrangs maždaug 50 eurų, o operacijos – šimtais ar net tūkstančiais eurų“, – sako L. Paškevičius. Pasak jo, tokią kainą galės susimokėti tik itin aukštas pajamas turintys gyventojai, o kiti bus priversti tenkintis viešojo sektoriaus paslaugomis, kurios dažnai neatitinka jų lūkesčių.
Priemokos atsiranda dėl vienodos bazinės kainos už paslaugą
L. Paškevičius aiškina, kad privačios įstaigos, skirtingai nei viešosios, negauna valstybės finansavimo įrangai ar pastatų renovacijai.
„Ligonių kasa nustato vienodą bazinę kainą už paslaugą tiek viešoms, tiek privačioms gydymo įstaigoms. Neretai tie įkainiai neadekvačiai maži. Privačios įstaigos viską perka iš savo kišenės, todėl išlaidų kaštus tenka įskaičiuoti į paslaugos kainą. Iš čia ir susidaro priemoka pacientui“, – teigia asociacijos prezidentas.
Jis priduria, kad įsigaliojus pataisai, privačioms įstaigoms liks kelios išeitys: arba atsisakyti investicijų į modernias technologijas ir nusileisti iki bazinės kokybės, arba mažinti gydytojų atlyginimus, arba nutraukti sutartis su Ligonių kasa. Pastaruoju atveju paslaugos taptų prieinamos tik tiems, kas gali mokėti visą kainą, o mažiau uždirbantys pacientai būtų priversti grūstis viešosiose įstaigose, kur eilės dar labiau išaugs.
L. Paškevičius pabrėžia, kad SAM siūloma pataisa prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui, kuriame teigiama, kad žmogus turi teisę iš savos kišenės sumokėti dalį sumos už geresnes sveikatos paslaugas, kurių bazinį standartą finansuoja Ligonių kasa. Jo nuomone, šia reforma siekiama išstumti privačias įstaigas iš Ligonių kasos sistemos, tikintis, kad tai leis viešajam sektoriui mokėti didesnius atlyginimus gydytojams ir taip pritraukti specialistus iš privataus sektoriaus.
„Gydytojai negrįš į viešąsias įstaigas, o pabėgs į užsienį“, – prognozuoja asociacijos prezidentas.
Ministerijos pozicija: per metus permokama 40 mln. eurų
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad reforma esą būtina siekiant išspręsti teisinę koliziją.
„Susiduriame su atvejais, kuomet gydymo įstaigos, pasirašiusios sutartį su Valstybine ligonių kasa, prisiėmusios atsakomybę už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jau apmokėtas teikiamas sveikatos paslaugas iš pacientų neimti papildomų priemokų, šios nuostatos nesilaiko“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, per metus pacientai už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų.
„Daugiausia priemokų pasitaiko už specialistų konsultacijas. Kai paskambiname ir sakome, kad turime šeimos gydytojo siuntimą, mums sako – papildomai primokėkite 50 ar 90 eurų su siuntimu ir dar mes padarysime jums tyrimų. Tai vidutiniškai man kainuos ta paslauga apie 300 eurų“, – pasakojo M. Jakubauskienė.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius pabrėžia, kad valstybė visuomet apmoka visą paslaugos kainą.
„Jokių papildomų priemokų imti negalima. Tarpinio varianto, kai šiek tiek paimama iš Ligonių kasų, šiek tiek paplėšikaujama iš paciento – neturėtų būti“, – teigia jis.
Ministrė tikina, kad reforma padės pasiekti strateginius tikslus: didins paslaugų prieinamumą, mažins eiles ir gerins gydytojų darbo sąlygas.
„Esame įsivertinę galimus laikinus nepatogumus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas leis pasiekti strateginius tikslus“, – akcentavo M. Jakubauskienė.
Sveikatos ministerija sugalvojo eksperimentą: pacientai negalės rinktis gydytojo
Be siūlomų priemokų panaikinimo, SAM pristatė ir kitą naujovę – bandomąjį projektą, pagal kurį pacientai kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui, VUL Santaros klinikose, bus registruojami „į kabinetą“, o ne pas konkretų specialistą. „Jeigu mes jas, tas eiles, suvienodintume, paslaugų prieinamumas gerokai padidėtų ir eilių laukimo laikas sumažėtų“, – teigė ministrė[2].
Tačiau toks pasiūlymas jau sulaukė kritikos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad galimybė rinktis konkretų specialistą yra įtvirtinta įstatyme.
„Jei tam tikroje gydymo įstaigoje nebeliktų galimybės rinktis konkretaus specialisto, tai būtų blogai. Pacientai turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą“, – sako ji.
Pasak N. Čiakienės, ypač lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams svarbu, kad jų ligos istoriją žinotų tas pats gydytojas.
„Esame matę praktikų, kai siekiant suvaldyti eiles, pacientams lankantis ilgalaikei stebėsenai, neduoda konkretaus specialisto. Pacientai baiminasi, kad gydytojas nežinos jų ligos istorijos. Tai vienareikšmiškai pablogintų paslaugų kokybę“, – įspėja ji.
Diskusijas kelia ir klausimas, ar visi gydytojai yra vienodai kvalifikuoti. Ministrė M. Jakubauskienė tvirtina, kad „kiekvienas medicinos studijas baigęs gydytojas turi kvalifikaciją ir tikrai yra profesionalus medikas, kuriais valstybė pasitiki“. Tačiau kiti pripažįsta, kad gydytojų patirtis, įgūdžiai ir komunikacijos stilius skiriasi.
„Vieni turi mokslinius laipsnius, 30 metų patirties, kiti – ką tik baigę mokslus. Skiriasi ir specializacija, ir bendravimo stilius“, – sako N. Čiakienė.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė atkreipia dėmesį ir į kvalifikacijos kėlimo problemas.
„Sveikatos sistemoje neturime būdo tolygiai ugdyti medikų kvalifikaciją. Specialybinės draugijos merdi, o farmacinių kompanijų renginiai dažnai virsta produktų reklama“, – teigia ji. Pasak jos, tik nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjo veikti kompetencijų platforma, kuri turėtų gerinti situaciją.
Be to, nors SAM tikisi, kad reforma padės sumažinti eiles ir skaidrinti sistemą, pašnekovai abejoja jos efektyvumu.
„Eilės susidaro dėl specialistų trūkumo ir laiko stokos, o ne dėl to, kad pacientai renkasi konkrečius gydytojus“, – sako A. Gerliakienė.
Ji pabrėžia, kad būtina pritraukti daugiau specialistų, ypač slaugytojų, ir didinti rezidentūros vietų skaičių.
