„Sudaužytos širdies sindromas“ vyrams kelia didesnį mirties ir rimtų komplikacijų pavojų
„Sudužusios širdies“ sindromas, mediciniškai vadinamas takotsubo kardiomiopatija, yra laikina širdies būklė, kuri dažniausiai pasireiškia staigiu krūtinės skausmu, dusuliu, širdies plakimo sutrikimais ar net sąmonės praradimu.
Nors simptomai beveik nesiskiria nuo infarkto, tikroji priežastis yra ne kraujagyslių užsikimšimas, o staigus širdies raumens silpnumas, kurį sukelia hormoninis stresas. Liga paveikia tik dalį širdies, dažniausiai kairiojo skilvelio viršūnę, ir laikinai sutrikdo kraujo pumpavimą. Likusi širdies dalis išlieka funkcionali, o kai kuriais atvejais net susitraukinėja intensyviau nei įprasta[1].
Šis sindromas gali būti žinomas įvairiais pavadinimais: streso kardiomiopatija, apikalinės balionavimo sindromas arba pasikartojanti takotsubo kardiomiopatija. Jo sukelėjai: intensyvūs emociniai ar fiziniai sukrėtimai, pavyzdžiui, artimo žmogaus netektis, avarija ar stipri baimė.
Nors moterys serga dažniau, mirtingumas beveik dvigubai didesnis tarp vyrų
Naujausi duomenys, publikuoti žurnale Journal of the American Heart Association, rodo, kad takotsubo kardiomiopatija diagnozuojama daugiausia moterims: jos sudaro apie 80–83 % visų atvejų. Tačiau vyrai, nors serga rečiau, miršta nuo šios būklės dvigubai dažniau: 11,2 % atvejų, palyginti su 5,5 % tarp moterų.
Tyrime, kuris apėmė beveik 200 tūkst. atvejų tarp 2016 ir 2020 m., taip pat pastebėta, kad bendras mirtingumo lygis per penkerius metus išliko nepakitęs, nepaisant medicinos pažangos.
„Mes buvome nustebinti, kad mirtingumas nuo takotsubo kardiomiopatijos išliko aukštas, o komplikacijų ligoninėse skaičius padidėjęs,“ sakė tyrimo autorius dr. Mohammad Reza Movahed, Arizonos universiteto intervencinis kardiologas.
Tyrėjai pastebėjo, kad dažniausios komplikacijos buvo stazinis širdies nepakankamumas (36 %), prieširdžių virpėjimas (21 %), kardiogeninis šokas (7 %) ir insultas (5 %). Bendras mirtingumo lygis tarp sergančiųjų šia būkle siekė 6,58 %, palyginti su 2,41 % tarp kitų pacientų beveik tris kartus didesnis[2].
Diagnozė sudėtinga, priežastys ne visada aiškios, o gydymas vis dar ribotas
Liga dažnai prasideda staiga ir primena širdies smūgį, tačiau tiksliai ją diagnozuoti galima tik pašalinus vainikinių arterijų ligą (per angiogramą) ir nustačius būdingus kairiojo skilvelio pokyčius echokardiografu. Gydymui taikomi vaistai, skirti širdies simptomams valdyti: nuo beta blokatorių iki AKF inhibitorių, tačiau universalaus metodo vis dar nėra.
Takotsubo sindromo kilmė nėra iki galo išaiškinta. Dažniausiai įtariama, kad emocinio ar fizinio šoko metu organizmas išskiria didelį kiekį streso hormonų, katecholaminų (pvz., adrenalino), kurie „sustabdo“ širdies veiklą. Tačiau ne visi ligoniai patiria akivaizdų sukrėtimą, nes daliai sindromas išsivysto be jokios aiškios priežasties.
„Vis dar nežinome, kas tiksliai jį sukelia ir kokiomis sąlygomis. Ar egzistuoja streso slenkstis? Kuriems pacientams išsivystys piktybinė forma taip pat lieka neaišku,“ sakė Stanfordo universiteto kardiologė prof. Abha Khandelwal.
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad šios ligos paplitimas gali būti išaugęs dėl didesnio medikų sąmoningumo. Praeityje tokie atvejai galėjo būti priskiriami kitoms širdies patologijoms.
Nors takotsubo kardiomiopatija dažniausiai būna laikina, didžioji dalis pacientų pasveiksta per 1–2 mėnesius, kai kuriems ligoniams būklė gali sukelti pavojingų komplikacijų. Gydytojai ragina atkreipti dėmesį į simptomus: staigų krūtinės skausmą, dusulį, galvos svaigimą, šaltą prakaitą ar širdies plakimo pojūčius. O ypač jei jie atsiranda po emocinio šoko.
Tai yr liga, kurios negalima nuvertinti. Nors vadinama „sudužusios širdies“ sindromu, takotsubo kardiomiopatija kelia realią grėsmę gyvybei ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Mokslininkai sutaria: norint išgelbėti daugiau gyvybių, būtina toliau gilintis į jos priežastis ir ieškoti veiksmingesnių gydymo būdų.
