Tie, kas užkūrė NT mokesčio mašiną, dabar bando vartytis iš to, kaip ten to gyvūno, kur gieda?
Tuometinė viceministrė labai atkakliai bandė nubrėžti skirtumus tarp investicijų į vertybinius popierius ar pensijų fondus ir investicijų į NT, o dabar bando visomis išgalėmis aiškinti, kad dėl planuojamų mokesčių ar išliks dar žmonėms noras investuoti į NT.
Norėčiau kreiptis „gerbemieji“ — prisiminkite, ką patys pridarėte ir kodėl dabar ta košė srebiama. Bet gerbti tokių žmonių neišeina — arba jie sukčiai ir pri..kę į kepurę, dabar bando apsimetinėti, kad jie ne prie ko, arba dar blogiau — serga skleroze ir vis tiek veržiasi į valdžią. Jei antras variantas — tai dabar šūkauja, kad „rusai puola“, o tam tikru momentu, pamiršę apie ką kalbėjo, šauks „zdrastvuj, Vasia“.
2023 m. lapkričio 3 d.: Noriu grįžti prie NT antro būsto kaip žmogaus investicijos pensijai kaipti klausimą
Iškarto noriu informuoti, kad pats jokio asmeninio intereso neturiu, nes antro NT investicijai nesu įsigijęs ir artimiausiu metu net planuose neturiu. Turiu pasirinkęs kitus kaupimo pensijai būdus.
Prieš kelias dienas
(finansų viceministrė) argumentavo, kad už nuomojamą būstą reikia susimokėti dėl to, kad, skirtingai nei investicijos į vertybinius popierius, savivalda turi rūpintis infrastruktūra ir iškėlė klausimą, kodėl tuo turi rūpintis nuomininkas, o ne nuomotojas.Šiame teiginyje yra keletas loginių neatitikimų:
1. Antro būsto savininkas, kuris įsigijo NT kaip investiciją, leidžiančią kaupti senatvei ar prisidėti prie pensijos, nuo gautų pajamų už nuomą turi susimokėti papildomus mokesčius:
a. Fiksuotą sumą pagal verslo liudijimą (Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma), kas Kaune metams sudaro 400 EUR. [1]
b. (arba) 15% GPM nuo gautų pajamų, kas sudaro:
– 180 EUR/metams (jei nuoma 100 EUR/mėn)
– 360 EUR/metams (jei nuoma 200 EUR/mėn)
– 540 EUR/metams (jei nuoma 300 EUR/mėn).
Iš to seka, kad žmogus, įsigijęs antrą NT investicijai (pensijai), jis ir taip moka papildomai mokesčius savivaldybei už gautas pajamas, kurias savivalda gali naudoti infrastruktūros gerinimui. Ar savivaldybei blogai, kad žmogus moka nuo nuomos GPM arba verslo liudijimo mokesčius?
2. Jei žmogus turi antrą NT kaip investicija, jis naudoja savo asmeninėms reikmėms 2X daugiau infrastruktūros? T.y. jei turi vieną vaiką, tai jį veda į du darželius, dvi mokyklas, vienu metu mindo du šaligatvius?
Turbūt infrastruktūrą naudoja ne „namas“, o žmogus. Vienu metu žmogus gali naudoti tik vieną „komplektą“ infrastruktūros.
Tad toks teiginys, kad kelių NT savininkas turi mokėti už dviejų NT infrastruktūros išlaikymą (ir už antrą net „pilną“ kainą, už kurią nebus taikoma mediana) nėra pagrįstas.
3. Žmogus, kuris neturi lėšų įsigyti nuosavo NT ir yra priverstas nuomotis, jis bus priverstas susimokėti ir NT mokestį, nes savininkai perkels šias sąnaudas į nuomos kainą. Tad šiuo atveju neturintis pakankamai lėšų nuosavam NT įsigyti žmogus bus diskriminuojamas lyginant su tuo, kuris už pirmą savo turimą NT mokės mažesnius mokesčius (arba iš vis nemokės).
4. Nuomininkas yra tas žmogus, kuris naudojasi nuomojamo būsto infrastruktūra – veda savo vaikus į artimiausią darželį, mindo šaligatvius ir pan. Jis lygiai taip pat kaip ir pirmojo būsto savininkai moka GPM mokestį. Tad nuomininko GPM jau nukeliauja savivaldybei. Žinoma yra vienas niuansas – nukeliauja tai savivaldybei, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (jei neteisus, patikslinkite). Bet čia klausimas kaip palengvinti gyvenamosios vietos deklaravimą, kaip išspręsti savininkų baimes dėl svetimo žmogaus priregistravimo ir pan.
Tad nuomininkas jau moka GPM mokestį. Kuo jis blogesnis už tą, kuris turi „pirmą būstą“?
Iš to iškyla klausimas Rūtai: ar tokia Valstybės pozicija, kai investicijas į „pensijų fondus“ remia, o investicijas į NT apmokestina (baudžia) nereiškia, kad finansų ministerijai nereikalingi lietuvių pinigai? Į NT investavęs žmogus pinigus palieka Lietuvoje, o pinigai investuoti į „pensijų fondus“ (didžiąją, jei ne visa, dalimi) iškeliauja iš Lietuvos. Tai gal Valstybei geriau skatinti žmones savo pinigus palikti Lietuvoje?
Ar nebus taip, kad žmonės pradės elgtis kaip su maisto apsipirkimu – važiuos ten, kur pigiau ir savo uždirbtus pinigus išveš iš Lietuvos?
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
