2025-05-15 Valstybė kontrolė (VK) paskelbė rezultatus apie atliktą 2024m. Lietuvos valstybės finansinių ataskaitų auditą
Audito išvadoje pažymėta:
- VK negalėjo įsitikinti dėl 2024m. 0,7 mlrd. eur išlaidų panaudojimo paskirties
- 7 mlrd. turto yra taip netinkamai apskaitoma, kad negalima patvirtinti šių duomenų teisingumo.
- Nebuvo atliktas 2024m. Valstybės pažangos ataskaitos (VPA) auditas, nes VPA nebuvo pateikta auditoriams. Valstybės pažangos ataskaitos vienas iš tikslų yra nustatyti ar reikalingos reformos, kad valstybė pasiektų savo nusistatytus strateginius tikslus.
Valstybės pažangos ataskaita yra sudedamoji valstybės finansinių ataskaitų dalis, analogas įmonių metinei vadovybės ataskaitai.
Detalės:
Dėl 0,7 mlrd. eur išlaidų paskirties. VK pasakė, kad neturint teisingai identifikuotos išlaidų paskirties neįmanoma planuoti sekančių metų biudžeto ir žinoti kaip galima sutaupyti 0,7 mlrd. eur (panašios sumos tikimasi iš mokesčių reformos).
Dėl 7 mlrd. eur turto, didžiausios sumos
VK negali patvirtinti 2 463 mln. Eur Medynų vertės ir 696 mln. eur miško žemės vertės dėl apskaitos informacijos trūkumų apskaitant miško žemę ir medynus Aplinkos ministerijoje. Klaida kartojasi nuo 2019 ir turėjo būti sutvarkyta 2021m.
1 803 mln. Eur sukaupto perviršio teisingumo VK negali patvirtinti, nes Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) negalėjo pagrįsti suformuotų žemės sklypų įsigijimo savikainos ir vertės pokyčio. NŽT negali pateikti duomenų kaip keitėsi sklypų vertė per laiką, ir kiek realiai jie kainavo.
VK negali patvirtinti visų (100%) 1 434 mln. Eur mineralinių išteklių, nes Lietuvos geologijos tarnyba 2024 m. jos neperskaičiavo:
2024m. ataskaitose liko 2023m. audito nustatytos klaidos, neįvertintas mineralinių išteklių panaudojimas per 2024 m., neįtraukti naujai aprobuoti mineraliniai ištekliai per 2024m..
VK nustatė, kad yra nevedama valstybės mineralinių išteklių apskaita (panaudojimas, naujai aprobuoti ištekliai ir t.t.), todėl valstybė neturi teisingų duomenų apie turimus mineralinius išteklius.
464 mln. Eur muziejinių vertybių duomenų teisingumo VK patvirtinti negalėjo, nes muziejai neturi visų turimų vertybių analitinių apskaitos registrų, muziejinės vertybės neinventorizuotos.
Dėl tokios turto valdymo praktikos gali būti neaptikti galimi turto trūkumai, praradimai ar neatitikimai.
2024m.VMFAR duomenimis, kultūros ir kitos vertybės sudaro > 1 mlrd. Eur valstybės turto.
VK nepavyko nustatyti klaidos dydžio, nes muziejinės vertybės, jei jos yra labai didelės vertės yra įvertinamos simboline 1 eur verte, kadangi yra uninalios ir sudėtinga atlikti jų vertinimą.
378 mln. Eur pastatų ir infrastruktūros statinių vertės teisingumo patvirtinti VK negalėjo, nes Lietuvos kariuomenė esminį turto pagerinimą apskaitoje neteisingai registravo kaip paprastojo remonto darbus – ataskaitose parodė sąnaudas ir nedidino turto vertės. Jei autorius galėtų atskirti parastajį remontą nuo kapitalinio, būtų galima įvertinti klaidos dydį, bet šiuo atveju nepavyko.
Valstybės pažangos ataskaita (VPA)
VK buvo pateiktas juodraštis VPA, kuris buvo sudarytas pagal Statistinius duomenis, nors Valstybė dėl tam tikrų vietų turėjo tikrus duomenis.
VPA tikslai:
1. Stebėti pažangą – analizuoti, kaip vystosi įvairios sritys (ekonomika, švietimas, sveikata, aplinka, socialinė sanglauda, viešasis valdymas ir kt.) ir ar judama numatytų tikslų link.
2. Įvertinti efektyvumą – ar valstybės politika ir priemonės duoda norimą rezultatą, ar pasiekiami kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai.
3. Pateikti duomenis sprendimų priėmėjams – kad jie galėtų pagrįstai koreguoti politikos kryptis, paskirstyti išteklius, prioritetus ir nustatyti REFORMŲ POREIKĮ.
Kviečiame pasidalinti savo pastebėjimais ir mintimis.
Kaip manote kiek yra svarbu, kad valstybės ataskaitos būtų teisingos ir visos valstybės išaldos bei turtas būtų VK patikrinti ar naudojami pagal nustatytus tikslus.
Kaip manote kam reikalinga Valstybės kontrolė, jei į jos svarbiausias pastabas Valdžia neatsižvelgia?
Parengė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
