Nykstanti Lietuva kasmet priima vis daugiau imigrantų
Niekam ne paslaptis, jog Lietuvos gyventojų gimstamumas nuolat mažėja. Prie to pridėjus emigraciją bei mirtis, turime liūdną realybę – nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies gyventojų skaičius susitraukė beveik 836 tūkstančiais. Lyginant su 1990 metais, tai sudarė apie 23 proc. šalies gyventojų. Tačiau be gan greitai nykstančių lietuvių pastebima ir kita tendencija – vis didėjantis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius.
Nors daugeliui gali pasirodyti, kad Lietuva nėra patraukli šalis imigracijai, pastarųjų metų statistika rodo priešingą realybę. Kasmet į šalį suplūsta vis daugiau Lietuvos pilietybės neturinčių ir net lietuvių kalbos nemokančių asmenų. Jie mielai dirba, o maža dalis – mokosi ar net sukuria šeimas Lietuvoje, taip įsikurdami čia ilgesniam laikui.
Tad 77.lt šį kartą nusprendė įsigilinti į imigrantų statistiką Lietuvoje. Ar užsieniečių skaičiai iš tikrųjų drastiškai didėja ir ką gi veikia visi šie atvykėliai? Siūlome susipažinti su tuo, ką pavyko rasti pasidomėjus oficialia statistika.
Naujas Lietuvos veidas – užsieniečių imigrantų gausa ir smarkiai mažėjantis lietuvių gimstamumas
Remiantis oficialia Lietuvos statistika, 2022 metais į Lietuvą imigravo 87,4 tūkst. žmonių. Tai kone dvigubai daugiau (42,5 tūkst.) nei 2021 metais. Jei žvelgsime į pastarąjį dešimtmetį, į Lietuvą imigravo 353,3 tūkst. žmonių. Žinoma, ne visi iš jų buvo užsieniečiai: 183,5 tūkst. buvo grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai, o 169,8 tūkst. – užsieniečiai, panorę dėl tam tikrų priežasčių gyventi mūsų šalyje. Kitaip tariant, per dešimtmetį beveik pusė (48,1 proc.) atvykėlių buvo kitų šalių piliečiai[1].
Būtina pažymėti, kad per dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 343,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tačiau skirtingai nei imigracijos atveju, skaičiai nėra panašūs: iš Lietuvos emigravo net 297,7 tūkst. (86,7 proc.) Lietuvos Respublikos piliečių ir vos 45,6 tūkst. (13,3 proc.) užsieniečių.
Tą patį rodo ir neto tarptautinė migracija, mat LR piliečių ji buvo neigiama (emigravo 114,2 tūkst. daugiau nei imigravo), o užsieniečių – teigiama (imigravo 124,2 tūkst. daugiau negu imigravo). Taigi, iš Lietuvos labiausiai linkę bėgti jos piliečiai, o užsieniečiai išvažiuoja kur kas rečiau.
Be to, jei žvelgiant į dešimtmetį užsieniečių imigracijos skaičiai neatrodo tokie drastiški, verta pasižiūrėti į pastarųjų kelių metų skaičius. Statistikoje atsiskleidžia akivaizdi tendencija, jog palaipsniui vis daugėja užsieniečių imigrantų ir vis labiau mažėja į gimtinę norinčių sugrįžti lietuvių.
Nuo 2004 iki 2016 metų vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo grįžtantys lietuviai, o 2017-2020 metais lietuvių ir užsieniečių imigracijos lygis atrodė panašus[2]. Ši statistika dar labiau pakito 2022 metais, nes tada iš užsienio grįžtantys lietuviai tapo akivaizdžia mažuma.
2022 metais į Lietuvą imigravo net 66,7 tūkst. užsieniečių. Jie sudarė 76,3 proc. visų imigrantų. O tai yra net 3 kartais daugiau nei 2021 metais. Žinoma, šiam pasikeitimui didelę įtaką turėjo prasidėjęs plataus masto karas Ukrainoje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad daugybė atvykėlių buvo ne ukrainiečiai.
Nepamirškime dar ir to, jog gimstamumas kiekvienais metais smenga į vis kraupesnes žemumas. Pavyzdžiui, 2020 metais gimė 25 144, 2021 metais gimė 23 330, 2022 metais gimė 22 068, o 2023 metais – vos 20 008 kūdikiai[3]. Tendencijoms nesikeičiant, galiausiai turėsime itin margą šalį, kurioje mažėjantį lietuvių skaičių keis vis didesnis užsieniečių skaičius[4].
Į Lietuvą plūsta ne tik ukrainiečiai: turime Ganos, Tadžikistano, Kirgizijos ir kitų piliečių
Kaip jau minėta, daugelį metų galėjome stebėti, kad didžioji dalis imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) būdavo iš užsienio grįžtantys lietuviai. Ne ES piliečiai sudarydavo apie 15 proc. visų emigrantų, o likę 3 proc. būdavo ES piliečiai. Tačiau nuo 2017 metų ši tendencija ėmė kisti, o galiausiai persivertė į priešingą pusę.
Imigracijos statistiką ypač pakeitė prasidėjęs karas Ukrainoje. Galima lengvai nuspėti, jog būtent todėl 2022 metais į šalį atvyko rekordinis kiekis ukrainiečių. Tais metais sulaukėme 43,9 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie sudarė 65,8 proc. visų atvykėlių. Tačiau tarp imigrantų buvo daugybė kitų šalių atstovų. O dalis Ukrainos piliečių per metus spėjo grįžti atgal ar išvažiuoti kitur, todėl 2023 metais jų buvo ženkliai mažiau.
2022 metais į Lietuvą imigravo 14,9 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 2,2 tūkst. Rusijos piliečių. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė priminė, jog Baltarusijos piliečiai tradiciškai yra vieni dažniausių darbo imigrantų grupių, kuri ir toliau plūdo 2023 metais[5]:
„Baltarusijos piliečiai išlieka viena iš gausiausiai į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių grupių, antra po ukrainiečių. Jiems netaikomi imigracijos ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, todėl baltarusiai netrukdomi gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje“
2022 metais taip pat sulaukėme daugiau nei 4,4 tūkst. ne ES pilietybę turinčių asmenų. Be jų į Lietuvą atvyko Kirgizijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Tadžikistano, Latvijos, Prancūzijos piliečiai, taip pat fiksuoti daugiau nei 200 kitas ES pilietybes turintys imigrantai.
Šiuo metu pastebima, jog ženkliai daugėja migrantų iš tokių šalių kaip Azerbaidžanas, Filipinai, Indija, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Kasmet į Lietuvą atvyksta ir įvairių tolimesnių šalių migrantai iš Burundžio, Butano, Vanuatu ir kitų.
Verta pažymėti, jog ilgiau šalyje gyvenantys užsieniečiai retais atvejais tampa Lietuvos piliečiais. Tačiau natūralizacijos procesas yra labai sudėtingas, nes reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, taip pat turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje ir išlaikyti lietuvių kalbos bei LR Konstitucijos pagrindų egzaminus.
2018-2022 metų laikotarpyje vidutiniškai 171 asmuo per metus sugebėjo įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. 2022 metais pilietybę natūralizacijos būdu gavo:
- 29 Rusijos piliečiai,
- 29 asmenys be pilietybės,
- 16 Baltarusijos piliečių,
- 15 Ukrainos piliečių,
- 4 Pakistano piliečiai,
- 3 Egipto piliečiai,
- 3 Indijos piliečiai,
- 3 Latvijos piliečiai,
- 3 Nigerijos piliečiai,
- 2 Armėnijos piliečiai,
- 2 Azerbaidžano piliečiai,
- 2 Brazilijos piliečiai,
- 2 Irano piliečiai,
- 2 Jordanijos piliečiai,
- 2 Libano piliečiai,
- 1 Afganistano pilietis,
- 1 Bangladešo pilietis,
- 1 Izraelio pilietis,
- 1 Moldovos pilietis,
- 1 Sakartvelo pilietis,
- 1 Sirijos Arabų Respublikos pilietis,
- 1 Turkmėnistano pilietis,
- 1 Vietnamo pilietis.
Užsieniečiai dažniausiai tampa pigia darbo jėga gyvenančia Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje
2022 metais Lietuvoje gyveno apie 170 tūkst. užsieniečių, o tai reiškia, jog jie sudarė apie 6 proc. visų gyventojų. 2023 metų sausį Lietuvoje buvo 189 tūkst. užsienio valstybių piliečių. Tačiau su laiku keitėsi ne tik imigrantų kiekiai, bet ir jų gyvenimo Lietuvoje įregistravimas.
2018 metais didžioji dauguma užsieniečių šalyje gyveno turėdami 5 metams išduodamą nuolatinį leidimą gyventi. O 2022 metais net 86 proc. visų užsieniečių Lietuvoje apsistojo su leidimu laikinai gyventi. Šis leidimas išduodamas tik 1-2 metams, o jį gauti galima darbo, mokslo, šeimos sujungimo ar teisėtos veiklos pagrindais.
2022 metų duomenimis, ne ES piliečiai gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje dėl skirtingų priežasčių. Labiausiai dominavo darbo (40 proc.) ir kitais pagrindais (51 proc.) išduoti leidimai. Dėl šeimos sujungimo buvo išduoti 6 proc. laikino gyvenimo leidimai, o dėl mokymosi – vos 3 proc.
Taigi, galima teigti, kad per pastarąjį laikotarpį itin išaugo darbo migracija. Tą galima puikiai pastebėti ir mūsų kasdienybėje, nes Lietuvos piliečiai pamažu taip įprato prie kitų šalių atvykėlių, kad nieko nebestebina vis labiau besikeičianti darbo rinka. Užsukus į parduotuvę dažnai aptarnauja lietuvių kalbos nemokančios kasininkės, daugiabučių renovaciją taip pat atlieka pigesnę darbo jėgą pasiruošę suteikti atvykėliai, o įsėdus į pavėžėjo automobilį dažnai gali tekti pajusti, ką reiškia kelionė be tavęs suprantančio vairuotojo.
Kalbant apie vairuotojus, veikiausiai dauguma dar puikiai prisimena streikavusius autobusų ir troleibusų vairuotojus, kurie reikalavo geresnių darbo sąlygų ir atlyginimo didinimo. Tačiau Vilniuje autobusus su mielu noru vairuoja jau virš 30 Ganos piliečių. Jie ne tik nesiskundžia dėl algos, bet ir dažnam keleiviui sukelia šypseną[6].
Migracijos departamento statistika patvirtina šį net plika akimi pastebimą faktą – dėl darbo leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduodami vis dažniau. 2022 metais laikinų leidimų gyventi Lietuvoje darbo pagrindu buvo išduota 38 tūkst., o praėjusiais metais – net 57 tūkst.
Nors dokumentų tvarkymas bei pragyvenimo išlaidos atsieina 3-5 tūkstančius eurų, darbdaviai vis tiek su mielu nori priima iš vargingesnių vietovių atvykusius asmenis. Juk ilguoju laikotarpiu tai itin apsimoka: atvykėliai šypsosi, džiaugiasi ir sukalbamai dirba už tą atlygį, kuris atrodo per mažas daugeliui lietuvių.
2022 metais didžioji darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dalis iš tiesų dirbo pagal tas profesijas, kurių darbuotojų labiausiai trūko Lietuvoje. Daugiausiai imigravo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Taip pat itin populiarėja betonuotojo, tinkuotojo, mūrininko ir suvirintojo profesijos.
Apie tai, ko labiausiai norima iš atvykėlių rodo ir du skirtingi Užimtumo tarnybos sąrašai, kuriuose surašyta, kokių darbuotojų trūksta šalyje. Štai profesijų, kurios nėra laikomos aukštos profesinės kvalifikacijos, sąraše buvo net 163 profesijos. O aukštos kvalifikacijos profesijų sąraše buvo tik 67 profesijos.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad bent dešimtmetį Lietuvai imigrantų nepritrūks. Tačiau kol darbdaviai ar tokius darbuotojus su šypsena sutinkantys aplinkiniai galvoja, kad imigrantai iš trečiųjų šalių yra Lietuvos išsigelbėjimas, pamirštama apie ilgainiui atsirasiančias problemas.
Vis didesnis pigiai dirbti pasiruošusių imigrantų skaičius įvairiuose sektoriuose skatins vangiai augančius atlyginimus. Užsieniečiai mielai užima tuštėjančius statybų, transporto ir kitus sektorius, kuriuose mokamos pernelyg mažos algos.
Daugiausiai tokių darbuotojų galima išvysti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau kažkiek jų yra išsibarstę po visą šalį. Nors konkrečios darbo statistikos nepavyko rasti, tačiau pagal Lietuvoje deklaruotą gyvenamąją vietą yra žinoma, kad Vilniuje 2022 metais gyveno 74 781 užsienietis, Kaune jų buvo 27 470, Klaipėdoje gyveno 25 211, o Šiauliuose – 17 864 užsieniečiai.
Lietuviai vis rečiau nori grįžti į gimtinę
O kol iš vargingesnių šalių atvykę užsieniečiai mielai užima menkai apmokamas darbo vietas, užsienio lietuviai palaipsniui vis mažiau trokšta grįžti į Lietuvą. LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu reguliariai atliekama užsienio lietuvių apklausa apie diasporos santykį su Lietuva. 2022 metais net 27,9 proc. užsienio lietuvių kategoriškai teigė neturintys jokio noro grįžti ir tik 5,1 proc. tikino, kad planuoja grįžti šiais arba kitais metais.
Tiesa 56 proc. užsienio lietuvių neatmetė galimybės, kad kažkada grįš į Lietuvą. 7 proc. tėvynainių planavo grįžti per artimiausius penkerius metus, o 4 proc. – ne anksčiau kaip po penkerių metų. Tačiau lyginant kelių metų statistiką, matomas akivaizdus grįžtamosios migracijos srauto mažėjimas.
Tad turime net kelias skirtingas priežastis, kodėl Lietuva bėgant metams taps vis labiau multikultūrinė, o lietuvių skaičius šalyje ir toliau mažės drastiškais kiekiais:
- lietuviai gimdo vis mažiau vaikų, ir daugiau gyventojų miršta nei gimsta,
- lietuviai sparčiai emigruoja, o užsieniečiai lieka Lietuvoje,
- užsienio lietuviai vis mažesniu srautu ruošiasi grįžti į Lietuvą,
- užsieniečiai vis didesniu srautu imigruoja į Lietuvą.
Ar turėtume tuo džiaugtis? Tikriausiai priklauso nuo to, iš kurios pusės žvelgsime ir kokio rytojaus sieksime.
Darbdaviams naudinga turėti menkai apmokamus, nesiskundžiančius darbuotojus, tad jie vargu ar skųsis. Be to, dalis užsieniečių imigrantų užima ir kvalifikuotus darbus, kuriems nerandami specialistai dėl sunkių darbo sąlygų, nekonkurencingo atlygio ar kitų priežasčių.
Tačiau ką kalbėti apie likusią tautą, geresnį gyvenimą, didesnius atlyginimus, lietuviškas tradicijas, kalbą ir kitus aspektus? Tai, kas dabar kai kuriais atvejais gali atrodyti kaip vienintelis išsigelbėjimas, vėliau gali tapti įvairių rimtų problemų šaltiniu.
