Politinių partijų keitimas – gan įprastas reiškinys Lietuvoje
Laikui bėgant, požiūris į įvairius politinius, ekonominius ir kitus reiškinius gali kažkiek kisti. Tačiau stebint Lietuvos politikus, galima pamatyti, kad jie gan dažnai kardinaliai pakeičia savo partijas, neretai netgi tarytum durdami į nugarą buvusiems bendražygiams ir savo rinkėjams.
Juk būta daug parlamentarų, kurie perbėgo į skirtingų pažiūrų politines partijas arba suskubo prisijungti prie naujų politinių darinių, senojoje partijoje išryškėjus nesutarimams ar pakvipus geresnėms karjeros galimybėms. Tad kas tie didžiausi seimo perbėgėliai?
Gaila, tačiau nėra jokios oficialios duomenų bazės, kurioje būtų saugomi ir viešai prieinami kiekvieno parlamentaro narysčių partijose duomenys. Tačiau net ir neturint priėjimo prie tokių duomenų, seni Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įrašai, įvairiausi straipsniai ir kiti šaltiniai padeda prisiminti dalies politikų bėgiojimus po skirtingas partijas.
Tad siūlome žvilgtelėti į 77.lt tyrimą, kuriame rasite puikiai žinomas konservatorių, socdemų, žaliųjų ir laisviečių pavardes. Visi šie politikai nors sykį, o kai kurie net ir daug kartų, keitė savo sąjungininkus ir partijas. O kai kurie iš jų net ėmė diktuoti visiškai priešingas pažiūras, išsižadėdami prieš tai itin karštai gintų įsitikinimų.
Neonacių išsižadėjęs Laurynas Kasčiūnas tapo ištikimu konservatorių nariu
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vertas atskiro paminėjimo, nes šis dabar save konservatoriumi laikantis politikas turi išties margą praeitį. Savo politinį kelią pradėjęs prieš daugiau nei du dešimtmečius, L. Kasčiūnas 1999 metais tapo Jaunųjų nacionaldemokratų pirmininku, o 2000 metais įstojo į Lietuvos nacionaldemokratų partiją[1].
Liūdnai pagarsėjusioje nacionalistinėje partijoje L. Kasčiūnas netgi buvo vadovo Mindaugo Murzos (dabar persivadinusio į Mindaugą Gervaldą) pavaduotoju. Jis dalyvavo judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Tiesa, vėliau savo glaudžius ryšius su neonaciais Laurynas Kasčiūnas bandė nuleisti juokais ir teigė, kad šis politinis etapas tebuvo tik „jaunatviškas entuziazmas“ ir nieko daugiau. Politikas tvirtino[2]:
„Kalbame apie metus, kai man buvo 19–20, o gal ir mokyklos laikai. Tai yra paieškos kelias.“
Tačiau nors iš išsižadėjo murzininkų, L. Kasčiūnas ir toliau linko prie kraštutinių dešiniųjų, rodydamas simpatijas Viktorui Orbanui bei Vengrijos „Fidesz“ partijai, Vokietijos kraštutinės dešinės AfD partijai ir Donaldui Trumpui. Tik prasidėjus karui Ukrainoje L. Kasčiūnas pagaliau atsiribojo nuo V. Orbano.
Zigmantas Balčytis – buvęs komunistas ir socdemas, galiausiai apsistojęs ties S. Skverneliu
Jeigu norisi rasti daugybę kartų savo pažiūras ir bendražygius keitusius politikus, tokiame sąraše neabejotinai turi būti ir Zigmantas Balčytis. Savo politinę kelionę tarp skirtingų partijų žinomas vyras pradėjo dar tuo metu, kai Lietuva nebuvo spėjusi atgauti nepriklausomybės. 1978-1984 metais Z. Balčytis buvo LLKJS (Komjaunimo arba Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos) darbuotoju[3].
Tai –visuomeninė politinė jaunimo organizacija, vadovavusi pionieriams ir spalinukams. Be to, politinius kursus išlaikę komjaunuoliai tais laikais galėdavo stoti į Tarybų Sąjungos komunistų partiją (SSKP) ir tapti komunistais[4]. Tą Z. Balčytis, žinoma, sėkmingai padarė ir tapo visateisiu SSKP nariu.
Nuo 1989 metų Z. Balčytis buvo Lietuvos komunistų partijos (LKP) nariu. 1990 metais LKP pakeitė savo pavadinimą ir taip atsirado neva nauja politinė jėga – Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). Jos šalininkai vėliau pradėjo neigti partijos ryšį su komunistais, bet faktai rodė ką kita, nes Lietuvos komunistų partijos suvažiavime buvo priimtas nutarimas tik dėl vardo keitimo, o ne naujos partijos įkūrimo. Suvažiavimo nutarime buvo skelbiama[5]:
„Pakeisti Lietuvos komunistų partijos pavadinimą. Toliau ją vadinti LIETUVOS DEMOKRATINE DARBO PARTIJA.“
Taigi, tai buvo „ta pati mergelė, tik kita suknelė“.
2001 metais LDDP susijungė su socialdemokratais, taip suformuojant bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją. Z. Balčytis automatiškai tapo naujojo darinio nariu, tačiau vėliau iš jo pasitraukė. 2017 metais Z. Balčytis jau buvo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narys. Tik ir čia politikas ilgai neužsibuvo, nes 2022 metais jis tapo Sauliaus Skvernelio įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu.
Jonas Pinskus – buvęs darbietis, tapęs Lietuvos regionų partijos pirmininku, tačiau norėjęs vėl susijungti su darbiečiais
Jonas Pinskus yra puikiai žinomas buvęs Lietuvos irkluotojas, kuris galiausiai pasuko politiko keliu. Tačiau vingių būta ne tik jo karjeros pasirinkimuose, bet ir partijose, mat iš pradžių J. Pinskus sėdėjo Darbo partijos gretose, o galiausiai atsidūrė Lietuvos regionų partijoje[6].
2004 metais tapęs darbiečiu, vyras iš karto pateko į seimą, o po dvejų metų užėmė partijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Tačiau po kurio laiko vyras staiga pakeitė savo pažiūras ir perėjo į socdemų gretas. Tiesa, jis atsidūrė nuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atskilusioje ir naujai susikūrusioje Lietuvos socialdemokratų darbo partijoje. O 2021 metais J. Pinskus tapo šios partijos, kuri taip pat persivadino į Lietuvos regionų partiją, pirmininku.
Tiesa, kad nuo socdemų atskilusi Regionų partija yra labai panaši į socdemus, vargu ar galima abejoti. Pavyzdžiui, jie viešai rėmė G. Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose, kaip tą darė ir socdemai[7]. O pats J. Pinskus, regis, nepamiršta senos meilės Darbo partijai, nes viešai kalbėjo apie derybas dėl jungimosi[8]. Tiesa, pati Darbo partija nutarė nesijungti su J. Pinskaus vadovaujama politine jėga[9].
Liudas Jonaitis – buvęs komunistas, kuris galiausiai apsistojo pas socdemus
Liudas Jonaitis irgi yra vienas iš tų politikų, kurie turi gan spalvingą politinę praeitį. Jo pirmoji politinė partija buvo Lietuvos komunistų partija, į kurią įstojo 1980 metais[10]. Devynerius metus komunistu buvęs politikas galiausiai 1989 metais pasitraukė iš šios partijos, o 1990 metais staiga tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos nariu. Tačiau, kaip jau minėjome, tai – ta pati komunistų partija, kuri tiesiog pakeitė savo pavadinimą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Su komunistais L. Jonaitis draugavo dar kelerius metus ir tik 1997 metais jis perėjo į Lietuvos valstiečių partiją. Metus pabuvęs eiliniu partiečiu, vėliau jis buvo išrinktas Joniškio skyriaus pirmininku.
Bet valstiečių partija, kuri vėliau tapo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, o dar vėliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, L. Jonaičiui irgi nebuvo paskutinė stotelė. Atsukęs nugarą tuometinei valstiečių pirmininkei Kazimierai Prunskienei, L. Jonaitis 2005 metais staiga tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.
Vidmantas Kanopa – socdemas, seniau simpatizavęs valstiečiams
Jau 14 metų Lietuvos socialdemokratų partijos gretose esantis Vidmantas Kanopa prieš tai glaudėsi kitokiose partijose. 1995 metais jis tapo Lietuvos centro sąjungos nariu[11]. Dabar ši partija jau nebeegzistuoja, nes 2003 metais ji susijungė su moderniaisiais krikščionimis demokratais bei liberalais, sudarydama Liberalų ir centro sąjungą[12].
Pats V. Kanopa Centro sąjungos dalimi, kuri vėliau virto liberalais, buvo palyginus neilgai, nes 1999 metais jis jau tapo Lietuvos valstiečių partijos narys. Vėliau jis tęsė savo politinę karjerą valstiečių gretose net ir tada, kai partija virto į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą. Tais laikais valstiečių vairas buvo K. Prunskienės rankose, tačiau ji iš partijos pasitraukė greičiau nei V. Kanopa. Pastarasis dar spėjo vienerius metus pabūti R. Karbauskio vadovaujamoje partijoje, kol galiausiai nusprendė, kad ir vėl nori keisti savo politinį kelią.
2010 metais V. Kanopa prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų partijos. Čia jis, regis, nutūpė ilgam, nes socdemu yra jau 14 metų.
Rimantė Šalaševičiūtė – komunistų partijoje buvusi politikė, kuri perbėgo pas R. Karbauskį
Rimantė Šalaševičiūtė savo bėgiojimo per partijas karjerą pradėjo dar 1986 metais, kai tapo Lietuvos komunistų partijos nare[13]. Kai ši partija persivadino į Lietuvos demokratinę darbo partiją, R. Šalaševičiūtė ir toliau buvo toje pačioje partijoje. LDDP gyvavo iki 2001 metų, o ištikima komunistų bendražygė buvo šios partijos dalimi iki pat jos egzistavimo pabaigos.
2001 metais LDDP susijungė su socialdemokratais, taip suformuojant vieną Lietuvos socialdemokratų partiją. Tuo metu žinoma politikė irgi mielai susijungė su socdemais ir jų gretose buvo net 16 metų. Per tą laiką ji spėjo pabūti LSDP tarybos, LSDP Vilniaus miesto Tarybos ir Prezidiumo nare, Vilniaus miesto Fabijoniškių skyriaus tarybos nare ir Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos tarybos nare.
2017 metais R. Šalaševičiūtės keliai su socdemais visgi išsiskyrė, nes politikė suskubo pati pabėgti iš partijos, net nesulaukusi pašalinimo iš LSDP klausimo svarstymo. O 2020 metais ji jau dalyvavo seimo rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašuose[14]. Tiesa, pačios partijos nare ji tapo tik šiais metais.
Dovilė Šakalienė iš R. Karbauskio palaikytojų komandos perbėgo pas socdemus
Dovilė Šakalienė į seimą pirmą sykį pateko 2016 metais. Tada ji kandidatavo Lievos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir buvo šios partijos veiklos koordinatorė[15]. Vėliau, nors ir laikė save nepartine, ji ir toliau buvo R. Karbauskio komandos narė, nes 2016-2017 metais priklausė LVŽS frakcijai.
Tačiau jau 2017 metų gruodį D. Šakalienė staiga perbėgo pas socdemus[16]. Ji netgi tapo oficialia Lietuvos socialdemokratų partijos nare, galutinai išsižadėdama draugystės su R. Karbauskiu ir jo valdoma partija. O socdemai politikei veikiausiai tiko ir patiko, nes jų nare yra iki pat šių dienų.
O štai Zenonas Streikus padarė atvirščiai nei D. Šakalienė. Jis buvo ištikimas Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tačiau 2016 metais iškeitė socdemus į R. Karbauskio partiją. Būtent tais metais jis pateko į seimą ir tokią sėkmę pakartojo 2020 metais, vis dar būdamas LVŽS nariu[17].
Algirdas Butkevičius – buvęs komunistas ir socdemas, galiausiai prisijungęs prie S. Skvernelio komandos
O Algirdas Butkevičius visiems buvo puikiai žinomas kaip ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Tačiau iš tiesų jo politinis kelias daug labiau vingiuotas, mat pirmoji A. Butkevičiaus partija – Tarybų Sąjungos komunistų partija. Komunistu A. Butkevičius buvo nuo 1985 iki 1988 metų[18].
1992 metais šis politikas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Čia jis ne sykį užėmė įvairaus plauko pareigas, įskaitant ir pirmininko kėdę. Tačiau po skilimo partijoje jis nusprendė 2017 metų pabaigoje pasitraukti iš socdemų. Jis taip pat atsisakė prisijungti prie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos – atskilusio socdemų politinio darinio. Tačiau nepaisant to, jog netapo naujo politinio darinio nariu, jis sėkmingai liko socialdarbiečių frakcijoje[19].
2020 metais A. Butkevičius buvo nepartinis, bet pateko į seimą drauge su Lietuvos žaliųjų partija[20]. O 2022 metais A. Butkevičius staiga sujungė jėgas su S. Skverneliu ir mielai prisijungė prie naujai įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL).
Agnė Širinskienė – nuo R. Karbauskio nusisukusi ir prie R. Žemaitaičio perėjusi politikė
Dar ne taip seniai Agnė Širinskienė atrodė kaip ta politikė, kurią galima laikyti išties ištikima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare bei R. Karbauskio bendražyge. Ji tapo šios partijos nare 2016 metais ir tais pačiais metais buvo sėkmingai išrinkta į seimą. Tokią sėkmę ji pakartojo ir 2020 metų rinkimuose, tačiau jau po metų nusprendė pasitraukti iš R. Karbauskio partijos[21].
Nors nemažai buvusių R. Karbauskio bendražygių prisijungė prie S. Skvernelio, A. Širinskienė nusprendė sujungti jėgas su Remigijumi Žemaitaičiu. Šis iš „Laisvė ir teisingumas“ partijos gretų pašalintas politikas 2024 metais įkūrė Nemuno aušrą, prie kurios su mielu noru prisijungė ir A. Širinskienė.
Laisvietė Silva Lengvinienė nusprendė tapti S. Skvernelio sąjungininke
Silva Lengvinienė yra viena iš tų politikių, kuri per porą dešimtmečių spėjo pakeisti net kelias partijas, drauge gan smarkiai pakeisdama savo pažiūras. 2003-2006 metais ji buvo Liberalų ir centro sąjungos narė. Vėliau politikė perėjo į Liberalų sąjūdį, kuriame buvo iki 2018 metų[22].
Po to, t. y. 2019 metais, S. Lengvinienė nusprendė prisijungti prie naujai kuriamos Laisvės partijos. Ši partija atsirado po Liberalų sąjūdžio vidinių nesutarimų, tad iš esmės galima sakyti, kad S. Lengvinienė ir toliau buvo liberalių pažiūrų.
Tačiau 2023 metais staiga jos pažiūros pakito ir S. Lengvinienė pasitraukė iš Laisvės partijos, kad prisijungtų prie opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, kuriai vadovauja Saulius Skvernelis. Kaip žinia, ši nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiskyrusi atšaka laikosi socialinio ir žaliojo konservatizmo idėjų.
R. Baškienė, K. Mažeika, L. Savickas, R. Miliūtė, T. Tomilinas – nuo R. Karbauskio nusisukę ir pas S. Skvernelį pabėgę politikai
Kaip žinia, prieš kelerius metus S. Skvernelis dar atrodė kaip ištikimas R. Karbauskio bičiulis, su kuriuo drauge žengė į seimą. Tačiau galiausiai jų keliai išsiskyrė ir pastarasis politikas netgi įkūrė atskirą partiją, drauge atsiviliodamas nemažai R. Karbauskio šalininkų. Be jau aukščiau paminėtų politikų, kurie nusprendė pabėgti nuo R. Karbauskio ir žengti S. Skvernelio keliu, yra ir daug kitų asmenų.
Rima Baškienė atrodė atrodė išties tvirta valstiečių palaikytoja, kadangi šioje partijoje ji buvo net nuo 1996 metų. Tačiau nepaisant ilgametės patirties būnant valstiečių gretose, ji galiausiai nusisuko nuo savo bendražygių ir pabėgo pas naujai įkuriamą S. Skvernelio partiją. Ji iš karto tapo viena iš aštuonių S. Skvernelio pavaduotojų.
Štai Kęstutis Mažeika, kuris seime yra nuo 2016 metų, į jį abu kartus pateko būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu. Tačiau 2022 metų pradžioje jis pranešė, kad traukiasi iš R. Karbauskio partijos ir ketina prisijungti prie naujai kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Lukas Savickas, kuris į seimą pateko 2020 metais, irgi pasielgė identiškai. Nors seime atsidūrė eidamas R. Karbauskio partijos sąraše, jau 2022 metais jis nusisuko nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir su mielu noru prisijungė prie S. Skvernelio partijos. Tuo pačiu jis iš karto gavo pirmininko pavaduotojo ir Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pareigas, tad panašu, jog nusisukti nuo R. Karbauskio šiam politikui išties apsimokėjo.
Tas pats nutiko ir su Linu Kukuraičiu. Nors 2020 metais seimo rinkimuose dalyvavęs politikas buvo nepartinis, tačiau jis pateko į seimą LVŽS sąrašuose. O jau 2022 metais jis tapo S. Skvernelio partijos nariu ir vienu iš jo pavaduotojų.
Rūta Miliūtė 2016 metais dalyvavo rinkimuose S. Karbauskio sąraše ir sėkmingai pateko į seimą. Jai taip pat pavyko pakartoti šią sėkmę ir 2020 metų rinkimuose. Tačiau nepaisant to, kad LVŽS jai padėjo patekti į seimą, naujai iškepta politikė gan greitai atsuko nugarą visiems buvusiems bendražygiams. 2021 metais ji tapo Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nare nare, o 2022 metais tapo viena iš partijos steigėjų.
Kaip vienas iš ištikimų R. Karbauskio bendražygių kažkada atrodė ir Tomas Tomilinas. Tačiau po rimtų konfliktų su partijos lyderiu ir mėginimo iškelti savo kandidatūrą pirmininko rinkimuose, jis 2021 metais galiausiai buvo pašalintas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Tik politikas ilgai neliūdėjo ir jau 2022 metais dalyvavo steigiamajame S. Skvernelio partijos suvažiavime, kur buvo išrinktas vienu iš partijos pirmininko pavaduotoju.
