77 tyrimas: milijardų gaunamų iš ES nepakanka, Lietuva dar turi skolintis

Neva klestinti Lietuva nuolat skolinasi vis didesnes pinigų sumas

Tikriausiai daugelis yra įpratę girdėti kiekvienais metais kartojamą faktą, kad Lietuvos valdantieji ir vėl skolinasi didžiules pinigų sumas, mėgindami užlopyti skylėtą šalies biudžetą. Jau nieko nebestebina auganti valstybės skola, kai tuo pačiu aiškinama, jog dar niekada negyvenome taip gerai, kaip dabar. Tačiau kiek iš tiesų mes skolinamės, kur nukeliauja visi pinigai ir ar to tikrai reikia?

Žinoma, Lietuva anaiptol nėra vienintelė valstybė, kuri gyvena ne pagal savo galimybes. Iš tiesų, daugiau ar mažiau, yra įsiskolinusios visos pasaulio šalys.

Valstybės skola yra viena didžiausių mūsų laikmečio problemų, atsiradusių bandant finansuoti trumpalaikes išlaidas, nenumatytas ekonomines problemas ir kitus reiškinius. Anksčiau valstybės drįsdavo įklimpti į dideles skolas tik dėl pasaulinio karo ar kito itin svarbaus, nesuvaldomo reiškinio. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais skirtingų šalių vyriausybių skolos dažniausiai didėjo dėl nerimtų išlaidų.

Kitaip tariant, užuot gyvenę pagal išgales, daugelis valstybių pradėjo nuolat skolintis, tarsi visiškai ignoruojant faktą, kaip šios milžiniškos skolos bus grąžintos ateityje ir kaip tai palies visus gyventojus.

Daugelis valdininkų teisina valstybės skolą, sakydami, kad tai yra išsivysčiusios ekonomikos kaina ir visiškai normalus šiuolaikinio pasaulio reiškinys. Tačiau tai labai smarkiai prasilenkia su tiesa ir logika, nes sveika ekonomika neturėtų klampinti į vis didesnes skolas.

Kalbant apie Europos Sąjungą, didžiausi valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykiai 2024 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo užfiksuoti Graikijoje (159,8 proc.), Italijoje (137,7 proc.), Prancūzijoje (110,8 proc.), Ispanijoje (108,9 proc.), Belgijoje (108,2 proc.) ir Portugalijoje (100,4 proc.), o mažiausi – Bulgarijoje (22,6 proc.), Estijoje (23,6 proc.) ir Liuksemburge (27,2 proc.). Lietuva gan smarkokai skiriasi nuo mažiausią skolos santykį turinčių ES skolininkių, kadangi mūsų rodiklis siekia 40,1 proc.^[1].

Palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, 2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje dvylikoje valstybių narių skolos ir BVP santykis padidėjo, keturiolikos valstybių narių sumažėjo, o Airijoje šis santykis išliko stabilus. Didžiausias santykio padidėjimas užfiksuotas Estijoje (+6,3 procentinės dalys), Suomijoje (+4,2), Lenkijoje (+3,3), Slovakijoje (+2,7), Rumunijoje (+2,2) ir Lietuvoje (+2,1).

Taip, mūsų šalis išties tapo viena sparčiausiai į skolą klimpstančių ES valstybių.

Tad norėdami išsiaiškinti tikrąją Lietuvos padėtį, atlikome išsamų 77.lt tyrimą. Jo metu buvo gilinamasi į Lietuvos biudžetą bei jo panaudojimą, skolinimosi mastą ir iš Europos Sąjungos gaunamus milijardus. Susipažinę su visa surinkta informacija galėsite aiškiau matyti, kodėl Lietuvai nepakanka ES paramos ir kasmet tenka lopyti biudžetą svetimais pinigais.

Iš 2024 metų Europos Sąjungos biudžeto Lietuva gavo 2,7 mlrd. eurų

Lietuva kasmet atsiriekia gan nemenką Europos Sąjungos biudžeto dalį. Nors lyginant su kitomis valstybėmis, mes tikrai nesame tarp pirmaujančių šalių, kurios susišluoja ypač dideles ES biudžeto sumas, tačiau vis tiek vargu ar galime skųstis.

Štai praėjusių metų lapkričio 11 dieną, po įtemptų derybų, Europos Parlamentas ir ES Taryba nutarė, jog 2024 metų biudžeto mokėjimų asignavimai viršys 142 mlrd. eurų. Buvo numatyta, jog Lietuva 2024 metais iš ES biudžeto gaus apie 2,7 mlrd. eurų^[2].

Daugiausia ES lėšų buvo numatyta gauti iš Sanglaudos politikos fondų – 0,7 mlrd eurų. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programai buvo numatyta skirti 151,9 mln. eurų, žemės ūkiui – 0,9 mlrd. eurų

Žinoma, čia nereikėtų pamiršti kito aspekto – Lietuvos įnašo į bendrą ES biudžetą, kuris sumažina realią gaunamą naudą. 2024 metais įnašas sieks beveik 678 mln. eurų. Nors tai skamba kaip nemenka suma, tačiau, net ir sumokėję beveik 678 mln. eurų, vis tiek liekame su didesniu nei 2 mlrd. eurų pliusu.

Panašias, nors kiek mažesnes sumas Lietuva gaudavo ir seniau. Žinoma, palaipsniui gaunamos paramos dydis auga, kadangi visur pastebimas pinigų nuvertėjimas ir kainų augimas. Tad veikiausiai kitų metų parama bus dar šiek tiek didesnė nei šiais metais.

2024 m valstybės biudžeto mokestinės pajamos siekia beveik 17 mlrd. eurų

Net jei žiūrėsime tik į valstybės biudžeto pajamas atmesdami ES pinigus, galime matyti, kad Lietuva surenka daugybę mokesčių, kurių suma nuolat auga. Taip nutinka tiek dėl naujai sugalvojamų mokesčių, tiek ir dėl didinamų jau esamų mokesčių.

Pavyzdžiui, vien per 2024 metus į valstybės biudžetą turi atkeliauti beveik 17 mlrd. eurų arba beveik 14,5 mlrd. eurų, jei atmesime ES ir kitas finansinės paramos lėšas^[3].

Daugiausiai pajamų bus susižerta iš pridėtinės vertės mokesčio. Per šiuos metus Lietuvos biudžetas pasipildys 6,647 mlrd. eurų vien dėl PVM.

Antroje vietoje, su 2,843 mlrd. eurų, lieka gyventojų pajamų mokestis. O toliau išsidėsto akcizai (1,859 mlrd. eurų), pelno mokestis (1,81 mlrd. eurų), kiti mokesčiai (619,8 mln. eurų), kitos pajamos (603,7 mln. eurų) ir sandorių dėl turto realizavimo, finansinio turto sumažėjimo ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimo pajamos (107,1 mln. eurų).

Be to, yra numatyta, kad SODROS pajamos 2024 metais sieks 7,638 mlrd. eurų, PSDF pajamos viršys 3,461 mlrd. eurų, o savivaldybių pajamos – 5,842 mlrd. eurų. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad savivaldybių pajamos bus mažesnės nei išlaidos, mat pastarosios turėtų siekti 5,946 mlrd. eurų.

Kasmet Lietuva skolinasi vis daugiau: šiais metais – 5,7 mlrd. eurų

Pristatant naująjį šalies biudžetą ir jo skirstymą buvo ir vėl giriamasi, kad 2024 metų valstybės pajamos auga net 9,2 proc, arba 1,4 mlrd. eurų, lyginant su 2023 metų planu^[4].

Tiesa, užmirštama pabrėžti, kad į pajamas yra įtraukiamos ne tik faktinės šalies pajamos, gautos iš mokesčių ar kitų būdų, bet ir ES lėšos. Čia galime stebėti panašią situaciją kaip ir su BVP augimu: nors giriamasi puikiais rodikliais, dažniausiai pamirštama paminėti, kad apskaičiuojant BVP yra įtraukiami ir skolinti pinigai. Taip gauname gražią statistiką popieriuje, o realybėje – vis labiau prasiskolinusią šalį.

Jei lyginsime šalies biudžetą su išlaidomis, mes ir vėl klimpstame į dar didesnę skolą. Juk vos per vienerius metus Lietuvos išlaidų krepšelis paaugo net 10,6 proc., arba 2 mlrd. eurų. Net ir sudėjus ES lėšas, Lietuvos išlaidos yra daugiau nei 3,6 mlrd. eurų viršijančios numatytas pajamas.

Šiais metais konservatorių vyriausybė spėjo pasiskolinti net 5,7 milijardų eurų^[5]. Tokią sumą politikams pavyks gauti labiausiai skolinantis iš užsienio kapitalo rinkų, kur bus išleidžiamos euroobligacijų emisijos, jog būtų gaunami apie 3 mlrd. eurų. Dar apie 2,2 mlrd. eurų bus skolinamasi vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir aukciono būdu, ir platinant Vyriausybės taupymo lakštus. Likę 0,4 mlrd. eurų pateks į Lietuvos rankas skolinantis iš tarptautinių finansinių institucijų.

Iš viso 2024 metų pabaigoje Lietuvos skola sieks dar nematytas aukštumas – beveik 30 mlrd. eurų.

Kur keliauja Lietuvos biudžeto lėšos ir skolinti pinigai?

Tad kodėl Lietuvai vis nepakanka pinigų ir kur nukeliauja tokios didelės sumos? Apie atskirus projektus, kurių kainos kasmet stebuklingai auga, o darbų pabaiga taip ir lieka miglota, šį sykį nekalbėsime, nes tam reikėtų atskiro tyrimo. Tačiau pažvelkime į 2024 metų biudžeto išlaidas ir palyginkime jas su 2023 metų išlaidomis.

2024 metais didžiausia biudžeto dalis atiteko socialinei apsaugai ir užimtumui. Tam buvo numatyta 5,778 mlrd eurų, arba 654 mln. eurų daugiau nei 2023 metais. Antroje vietoje liko švietimas, mokslas ir sportas, kuriam atiteko 2,859 mlrd. eurų, arba 319 mln. eurų daugiau nei 2023 metais.

Trečioje vietoje, su net 2,207 mlrd. eurų, atsidūrė valstybės saugumas ir gynyba. Saugumo sektoriui skiriamų pinigų suma per vienerius metus paaugo net 114 mln. eurų. Tai yra net 2,75 proc. nuo BVP.

Beje, politikai čia nesustoja, nes Finansų ministerija jau spėjo pranešti, kad užsimanė praplėsti skolinimosi galimybes ir skolintis saugumo reikmėms:

„Kartu reaguojant į išliekantį geopolitinį neapibrėžtumą, siūlomas ir skolinimosi teisės keitimas. Vyriausybė pritaria siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės–civilinės) transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos užtikrinti priimančios šalies paramą, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis.“

Čia reikėtų pabrėžti, kad saugumui skiriamų pinigų suma ir taip jau smarkiai viršija sveikatai skiriamų pinigų sumą. Nors vis dažniau girdime apie uždarinėjamas ligonines ar tam tikrus skyrius, gydytojų trūkumą, net pusmetį ar dar ilgiau trunkančias eiles pas svarbius specialistus, sveikatos sektoriui yra skiriamia tik 1,430 mlrd. eurų, arba 105 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Taigi, abejotini saugumo pirkiniai ir šio sektoriaus išlaikymas valdantiesiems atrodo svarbiau nei gyventojų sveikata.

Toliau valstybės biudžeto išlaidos pasiskirto taip:

• Viešieji finansai ir oficialioji statistika: 1,776 mlrd. eurų,
• Transportas ir ryšiai: 1,485 mlrd. eurų,
• Sveikata: 1,430 mlrd. eurų,
• Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė, veterinarija: 1,277 mlrd. eurų,
• Viešasis saugumas: 853 mln. eurų,
• Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai: 726 mln. eurų,
• Aplinka, miškai, klimato kaita ir žemės tvarkymas: 560 mln. eurų,
• Energetika: 479 mln. eurų,
• Kultūra ir visuomenės informavimas: 431 mln. eurų,
• Teisingumas: 370 mln. eurų,
• Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas: 267 mln. eurų,
• Užsienio politika: 115 mln. eurų

Beje, nors Lietuva pati yra prasiskolinusi, Lietuvos valdantieji vis tiek prioritetine sritimi laiko paramą Ukrainai ir prieglobstį Lietuvoje randantiems jos piliečiams. Finansų ministerijos pranešime rašoma:

„Švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų, dar 70 mln. eurų – Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė“.“

Kaip jau minėjome, įprastu atveju stambus skolinimasis turėtų nutikti per ekonomines krizes, šalyje vykstančius karus ar kitais nenumatytais, tačiau didelį krūvį valstybei darančius reiškinius. Bet panašu, kad Lietuvoje tokia taisyklė negalioja, nes valdantieji tiesiog skolinasi nepamatuotai leisdami (ar net išgrobstydami) pinigus ir netinkamai valdydami šalį ar būdami dosnūs svetimų valstybių piliečiams.

O ilgainiui politikai taip įprato statyti savo planus vien ant skolų kalno, kad skolinamasi vis daugiau ir daugiau.

Kalbant apie pasiskolintus pinigus, šiais metais 5,7 mlrd. eurų skolintais pinigais yra bandoma tvarkyti pernelyg deficitinį valstybės biudžetą. Be to, kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų, naujomis skolomis bandoma grąžinti kitas skolas arba apmokėti jų aptarnavimo kaštus.

Kitaip tariant, iš dalies klimpstama į dar didesnes skolas dėl jau seniau sukauptų skolų, tačiau politikai ir toliau kartoja, jog mūsų ekonomika klesti ir dar niekada nebuvo tokia puiki, kaip dabar.

Žinoma, skolinti pinigai iš tiesų padeda ir toliau sekti pasakas apie kylantį BVP rodiklį ir vis turtingesnį kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimą. Juk skolinti pinigai yra įtraukiami į BVP skaičiavimą, taip užtikrinant malonią iliuziją apie stiprėjančią ekonomiką.

Tačiau kasmet didėjanti valdžios sektoriaus skola rodo kitokią realybę. Iš tiesų Lietuva dar niekada nesiskolino tiek, kiek dabar ir 2024 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola veikiausiai sudarys net 39,9 proc. prognozuojamo BVP. Tai yra net 1,1 proc. daugiau nei 2023 metų pabaigoje.

Kiekvienas Lietuvos pilietis neša 10 000 eurų valstybinės skolos naštą

Tad apie kokią gerėjančią ekonomiką ir augančią gerovę visiems šalies gyventojams galima kalbėti, kai iš tiesų kiekvienas Lietuvos pilietis neša didelę valstybės skolos naštą? Ši skola kasmet vis auga, kadangi 2023 metais kiekvienas buvome skolingi po 9 000 eurų, o šiais metais – jau po daugiau nei 10 000 eurų.

Skolingi yra ne tik sveiki dirbantieji, bet ir kiekvienas pensininkas, studentas ir net ką tik gimęs Lietuvos pilietis.

Tai apskaičiuoti labai paprasta: Lietuvoje yra 2 885 891 nuolatinis gyventojas. Tad jei išdalinsime numatomą ~29,9 milijardų eurų valstybės skolą visiems gyventojams, kiekvienam iš jų atiteks net 10 360 eurų skolos dalis.

Jeigu niekas nesikeis ir toliau matysime beatodairišką politikų elgesį su valstybės pinigais bei skolomis, kiekvieno gyventojo skola augs milžinišku greičiu. Atsižvelgiant į dabartines gimstamumo ir didėjančio skolinimosi tendencijas, 2025 metų pabaigoje kiekvienam Lietuvos gyventojui teks jau 11 500-12 000 eurų valstybės skolos.

Žinoma, tokią padėtį įmanoma pakeisti. Tačiau tam reikalingi atsakingi ir pinigais nesišvaistantys politikai.