- Kazachstaniečiai ties kelius, modernizuos pasienio patikros punktus
- Paštas Kazachstane bunda iš letargo
- Kazachstanas greit aplenks verkšlenančią Lietuvą?
Kazachstaniečiai ties kelius, modernizuos pasienio patikros punktus
Kazachstano sostinėje Astanoje penktadienį vyko tarptautinis renginys – Astanos apskritasis stalas globalaus investavimo klausimais. Jo metu šalies politikai bei įmonių atstovai dalinosi pastebėjimais apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria įvairūs sektoriai ir kaip jie įveikiami. [1]
Transporto ministras Maratas Karabajevas papasakojo, kad šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas nurodė, jog Kazachstanas privalo tapti pagrindiniu transporto habu tarp Europos ir Azijos, o transporto sektoriaus generuojamas BVP turi didėti.
Ministras neslėpė, kad siekiant šių tikslų reikės ne tik investicijų. Tam, kad sektorius veiktų sėkmingai, būtina pritraukti tiek gamintojus, tiek jų prekes gabenančius vežėjus.
Preliminariais skaičiavimais, naujų kelių tiesimui prireiks maždaug 20 mlrd. JAV dolerių, dar 15 mlrd. planuojama investuoti į esamą modernizavimą ir tvarkymą. 5 mlrd. JAV dolerių bus investuota į naujo jūrų uosto statybas ir vystymą.
M. Karabajevas patikino, jog šiems projektams jau yra parinkti tiek potencialūs investuotojai, tiek įmonės, tačiau veikiančių juridinių asmenų tikimasi pritraukti daugiau, kadangi be pinigų reikės ir tų, kurie už juos darys numatytus darbus.
Jis pasidžiaugė, kad transporto sektoriaus generuojamos pajamos gali išaugti trilijonais, todėl privalu užtikrinti visų rūšių transporto (kelių, geležinkelių, oro ir jūrų) sėkmingą veikimą bei tranzitą tarp Europos, Azijos ir aplinkinių šalių.
Taip pat ministras nurodė, jog artimas bendradarbiavimas su Kinija ir naujai pasirašyta, įmonių steigimą abipus sienos leidžianti sutartis palengvino tiek kiniškų prekių eksportą į Europą, tiek europietiškų ar kazachiškų prekių vežimą į Azijos šalis.
Tam, kad šalis taptų tikru tranzito koridoriumi, kazachams taip pat teks sutvarkyti 45 iš 55 esamų pasienio patikros punktų, kas leis ženkliai padidinti jų pralaidumą.
Dar viena naujovė - visi šalies oro uostai nuo šiol veiks kaip laisvosios ekonominės zonos, todėl prekes gabenti oru taps paprasčiau. Artimiausiu metu, atliepiant į „žaliąjį kursą“, iš Kazachstano oro uostų į Europą bus pradėta gabenti vandenilį ir amoniaką.
Galiausiai buvo pabrėžta, kad krovinių gabenimas yra kompleksinis veiksmas, todėl, tarkim, jeigu bus uostas, bet nebus krovinių ar santykiai su klientais bus blogi, tai iš uosto, būtų jis jūrų ar oro, nebus jokios naudos.
Paštas Kazachstane bunda iš letargo
Kazachstano pašto vadovė Asel Žanasova neslėpė, kad jos vadovaujama institucija, kaip ir daugelis kitų panašių operatorių, „miegojo“. „Pabusti“ paskatino nauji iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria daugelis tradicinės veiklos sričių. Vadovė pripažino, kad vis mažiau žmonių kreipiasi dėl pašto paslaugų, nes į šią rinką ateina privatūs siuntų vežėjai. Ji pabrėžė, kad nepaisant akivaizdžiai mažėjančio poreikio, liks pašto ir laikraščių pristatymas, tačiau aktyviai bandoma įsitvirtinti kitose srityse.
Viena tokių yra logistikos sfera vidaus rinkoje. Jeigu anksčiau paštas tik pristatydavo laiškus ar siuntinius, tai dabar įstaiga siūlo kitas paslaugas, kurios ypač aktualios regionų gyventojams. Jos, dėl plataus pašto tinklo, gali pasiekti visus gyventojus, įskaitant kaimą kur yra tik du namai.
Taip pat įmonė nusprendė, kad nuo šiol ne tik pristatys siuntinius, tačiau teiks ir krovinių saugojimo paslaugas kitoms įmonėms.
Pokyčiai, pasak jos, reikalavo peržiūrėti ir iki šiol galiojusią tvarką, tačiau pagrindiniai veiksniai
liko tie patys – greitis, kaina, patikimumas. Atsižvelgiant į naujus prioritetus, buvo išeita į naujas rinkas. Nuo šiol Kazachstano pašto skyriai veikia Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Singapūre, Kinijoje. Tai užtikrina, kad siuntos į šias šalis ar iš jų adresatus pasiekia per 5 – 7 dienas. Sprendimą, pasak A. Žanasavos, visus kylančius iššūkius galima įveikti, tačiau reikia veikti operatyviai ir orientuotis į vykstančius posakius.
Kazachstanas greit aplenks verkšlenančią Lietuvą?
Palyginimui, Lietuva susiduria su analogiškais iššūkiais, tačiau mūsų valdžia elgiasi priešingai. Keliai, apie kurių būklę pirmasis prabilo ir net problemos sprendimą pasiūlė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, ir toliau gąsdina tiek vietos, tiek užsienio vairuotojus ir vežėjus. Ir, nepaisant to, jog šį klausimą galima išspręsti, vieni sprendimus priimantys asmenys tik verkia, kad niekas jiems neduoda pinigų, o kiti įtikinėja, jog šimtus milijonų Ukrainai atidavusi valstybė savo reikmėms pinigų neturi.[2]
Prie šito galima pridėti aplinkos ministro Simono Gentvilo džiugesį dėl to, kad degalams Lietuvoje brangstant, jų vis mažiau pilsis ne tik vietos, bet ir užsienio vairuotojai. Tai esą mažins aplinkos taršą ir „ženkliai prisidės prie žaliosios politikos“. O štai kaip biudžetas surinks pinigus, miškų „genocido“ pastebėti nenorintis ministras nepatikina.[3]
Kai vežėjai ir taip ima vengti mūsų šalies, politikai, užuot galvoję kaip susigrąžinti mokesčių mokėtojus, vis garsiau kalba apie pasienio patikros punktų su kaimynine Baltarusiją uždarymą. [4]
Arba tas pats Lietuvos paštas. Prieš kelis metus sėkmingai veikusi įmonė dabar parduoda patalpas, mažina darbuotojų skaičių, planuoja didinti leidinių pristatymo kainas ir teigia, kad taip esą verčia elgtis aplinkybės. [5]
Deja, nei Lietuvos pašto, nei Susisiekimo ministerijos, kuriai yra pavaldi ši institucija, vadovai net neužsimena apie tai, kad turint platų visą šalį apimantį skyrių tinklą ir nemažą patirtį platinimo srityje, esamą potencialą būtų galima išnaudoti įmonės pelningumo didinimui.
Nes verkti paprasčiau?
