Lietuviai masiškai skuba atsiimti II pensijų pakopos lėšas – pinigai bus tik balandį
Nuo penktadienio ryto lietuviai suskubo masiškai teikti prašymus dėl II pensijų pakopos nutraukimo ir savo sukauptų lėšų susigrąžinimo, tačiau išmokos bus atliekamos tik pasibaigus pirmam metų ketvirčiui – per pirmąsias 10 balandžio darbo dienų, todėl finansų ekspertai ragina neskubėti ir įvertinti ilgalaikį poveikį pensijai.
Jau tą pačią dieną kai kurių bankų svetainės nebeatlaikė antplūdžio, „Sodra“ sulaukė 46 tūkst. užklausų, gyventojai teiraujasi apie savo įmokų struktūrą ir investicinę grąžą, o dalis internautų rekomenduoja laukti kovo mėnesio optimalesniam sprendimui, tuo tarpu dalinis pinigų atsiėmimas ar pasitraukimas dėl kritinės ligos vyksta greičiau, o įmokos, kurios lieka sistemoje, toliau kaupiasi ir didina būsimą senatvės pensiją.
Tuo tarpu siekiant palengvinti sprendimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia skaičiuoklę, o jau dabar galima naudotis atnaujinta „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuokle, leidžiančia palyginti kaupimo ir pasitraukimo scenarijus.
„Čekučių“ bylos grąžino milijonus, o valstybė ruošiasi juos skolinti: tarp atsakomybės ir rizikos – dvi Lietuvos pusės
Per pastaruosius metus valstybė vienu metu sprendžia dvi jautrias, bet finansiškai reikšmingas temas – viešųjų lėšų skaidrumą ir ekonomikos finansavimo stiprinimą: generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, per vadinamąsias „čekučių“ bylas į biudžetą jau grąžinta apie 17 mln. eurų, o tyrimai dėl neteisėto savivaldybių lėšų naudojimo tęsiami visoje Lietuvoje, apimant ir Seimo narius bei aukštus politikus.
Tuo pat metu Seimas keitė Baudžiamąjį kodeksą, mažindamas bausmes už tarnybinį piktnaudžiavimą ir diskutuodamas apie galimas amnestijos formas, jei būtų atlyginta padaryta žala. O Finansų ministerija paraleliai ruošiasi stiprinti nacionalinio plėtros banko ILTE kapitalą – per trejus metus jį padidinant daugiau nei 400 mln. eurų, kad bankas galėtų prisiimti didesnę riziką, finansuoti strateginius, žaliuosius ir verslo plėtros projektus bei pritraukti daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų investicijų, nors kartu viešojoje erdvėje kyla klausimų dėl skaidrumo ir rizikingų paskolų nemokioms įmonėms.
Tiltai su sprogmenimis, pelkės pasienyje ir nauji poligonai: kaip Lietuva ruošiasi galimam karui
Radikaliai pasikeitusi saugumo situacija Europoje verčia Lietuvą nuosekliai ruoštis galimai karinei agresijai – atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje pagrindiniu prioritetu įvardijamas atgrasymo ir gynybos stiprinimas, numatant nacionalinės divizijos vystymą, poligonų plėtrą, rezervų didinimą ir civilinės infrastruktūros parengimą.
Tuo pačiu visuomenė gynybą aiškiai išskiria kaip svarbiausią valstybės ir ES uždavinį, o Seimas nusprendė audituoti krašto apsaugos lėšų naudojimą, siekdamas sumažinti pirkimų skubos ir skaidrumo rizikas. Praktiniame lygmenyje valstybė imasi konkrečių kontrmobilumo priemonių pasienyje – rengiami tiltai, kuriuos karo atveju būtų galima greitai susprogdinti, planuojamos inžinerinės kliūtys ir net pelkių atkūrimas.
Tačiau kartu šie sprendimai kelia vidinių įtampų, ypač Lazdijų rajone, kur planuojamas brigados dydžio karinis poligonas Kapčiamiesčio seniūnijoje sukėlė dalies gyventojų pasipriešinimą dėl ekologinės žalos ir turto išpirkimo, nors valstybė akcentuoja saugumo būtinybę, numato apie 40 mln. eurų kompensacijoms ir pabrėžia, kad pasirengimas gynybai tampa ilgalaikiu, neišvengiamu nacionaliniu pasirinkimu.
Trumpas kalba apie pažangą, Zelenskis – apie 15 metų garantijas: taika stringa tarp Donbaso ir korupcijos skandalų
Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas Floridoje parodė politinę pažangą, bet ne proveržį – nors abi pusės tvirtina, kad apie 90 proc. 20 punktų taikos plano jau suderinta, esminiai nesutarimai dėl Donbaso, Zaporižios atominės elektrinės ir saugumo garantijų išlieka, o JAV siūlomos garantijos, Zelenskio teigimu, kol kas numatytos tik 15 metų laikotarpiui, kurį Kyjivas siekia gerokai pratęsti.
Šios derybos vyksta itin nepatogiame fone, kai Ukrainą supurtė aukšto lygio antikorupciniai reidai parlamente ir skandalai Zelenskio aplinkoje, keliantys klausimų Vakarų rėmėjams dėl reformų patikimumo.
Tuo pat metu karas nesustoja, Rusija spaudžia Ukrainą svarstyti teritorines nuolaidas, o Maskva atvirai sieja karo pabaigą su Ukrainos pasitraukimu iš Donbaso, kurį Kyjivas kategoriškai atmeta, pabrėždamas, kad be tvirtų, ilgalaikių saugumo garantijų ir visuomenės pritarimo bet koks susitarimas liks trapus ir labiau politiniu signalu nei realia taika.
Trumpas griežtas Hamas ir Iranui: nusiginkluokite arba laukite smūgio
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Floridoje kartu su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu griežtai pareiškė, kad Hamas privalo nusiginkluoti per „ganėtinai trumpą laiką“, nes be to neįmanoma pereiti prie antrojo Gazos taikos plano etapo, kuriame numatoma technokratinė palestiniečių vyriausybė ir teritorijos rekonstrukcija, tuo pat metu įspėdamas Iraną, kad bet koks bandymas atkurti branduolinę ar balistinių raketų programą bus „greitai ir visiškai sunaikintas“.
Savo ruožtu Trumpas pabrėžė, kad Vašingtonas ir Jeruzalė veikia išvien, o didžiausia atsakomybė tenka Hamas, kol Teheranas vadina jo žinutes „psichologine operacija“ ir grasina „itin griežtu atsaku“.
Pokalbiuose taip pat buvo aptarti Sirijos, Hezbollah Libane ir regioniniai židiniai, tačiau Gaza ir Iranas išlieka pagrindiniais artimiausios Trumpo darbotvarkės iššūkiais.
