Nauja Vyriausybė – ar šįkart lytis skaičiuos tiksliau?
Gyveno kartą keturiolika Lietuvos ministerijų, kurios užsiiminėjo visais darbais, tik dažniausiai pagrindiniais netapdavo tie, kurie joms iš tiesų būdavo deleguojami. Net sklido kalbos, kad šios mokėjusios geriausiai skaičiuoti pinigus, mat atsakymui į klausimą kiek yra lyčių, sugaišo net savaitę – taigi, kitaip tariant, šios nėra pratusios prie tokių mažų skaičių kaip du.
Belieka tikėtis, kad naujasis Ministrų kabinetas bus kiek labiau išsilavinęs šiuo klausimu, mat jo pirmtakai tuo sunkiai pasižymėjo – buvo per daug susirūpinę kova su kaimyne Baltarusija, rezgė planus, kaip šturmuoti kosmosą, laimėti prekybos karą prieš Kiniją ir pamokyti visus, kurie nežino, kad tas mažas taškelis, įsiterpęs tarp Latvijos ir Baltarusijos yra ne kas kitas, o Lietuva.
O štai dabar turime visiškai naują ministrų komandą. Susipažinkite:
Aplinkos ministras Povilas Poderskis
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Finansų ministras Rimantas Šadžius
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė
Kultūros ministras Šarūnas Birutis
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė
Teisingumo ministras Rimantas Mockus
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas
Ta proga portalas 77.lt nusprendė patikrinti jų žinias.
Į 77 užduotus klausimus ministerijos atsakyti nesiteikė
Visoms ministerijoms buvo pateikti tik du klausimai:
Ar gerb. ministras/ministrė žino kiek yra lyčių?
Kaip gerb. ministras/ministrė vertina vadinamąjį Žaliajį kursą?
Kas yra Europos žaliasis kursas?[1]
Europos žaliasis kursas yra ES augimo strategija. Tai 2019 m. suformuotas politikos iniciatyvų rinkinys, kuriuo ES padedama vykdyti žaliąją pertvarką, o galutinis tikslas – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Tai ES indėlis į ES ir visų jos šalių ratifikuotą Paryžiaus susitarimą, kuriuo nustatytas tikslas užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų +1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Žaliuoju kursu remiama ES transformacija į teisingą ir klestinčią visuomenę, turinčią modernią ir konkurencingą ekonomiką.
Juo pabrėžiama, kad prie kovos su klimato kaita reikia prisidėti visose politikos srityse. Šia strategija remiamos priemonės įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį, tvarų finansavimą ir kt.
Pagal žaliąjį kursą Taryba kartu su Europos Parlamentu, kaip teisėkūros institucijos, priėmė teisės aktus, kuriais strategijos vizija paverčiama teisės aktais ir taisyklėmis, taikomais visose ES valstybėse narėse.
Kodėl mums reikia žaliojo kurso?
Europos ateitis priklauso nuo planetos sveikatos.
Dėl žmogaus veiklos vidutinė temperatūra pasaulyje kyla, o tai daro poveikį klimato tendencijoms. Dažnesni ir stipresni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai turi pražūtingų padarinių gyvybėms ir ekonomikai.
Dabartiniai mūsų ekonomikos ir vartojimo modeliai neatitinka to, ką gali pasiūlyti planeta, ir kenkia aplinkai bei gamtai. Mes kartu su mūsų ekonomika esame visiškai priklausomi nuo veikiančios aplinkos ir ekosistemų.
Veiksmai, kuriais siekiama sustabdyti visuotinį atšilimą ir apsaugoti gamtą, yra būtini ES ateičiai ir jos piliečių gerovei.
Kadangi reikės didelių investicijų į mūsų ekonomikos modelio pertvarkymą, žalioji pertvarka bus brangi, bet neveikimo kaina bus daug didesnė. Apskaičiuota, kad jei nieko nedarysime, kad kovotume su klimato kaita, iki šimtmečio pabaigos žala pasaulio mastu galėtų sudaryti iki 12 % BVP.
Klausimai buvo siųsti institucijoms, tačiau adresuoti – jų vadovams. Deja, naujoji vyriausybė savo žiniomis su visuomene pasidalinti nepanoro.
„Atsižvelgiant į tai, kad jūsų klausimai nesusiję su ministerijos veikla, į juos neatsakysime“, – buvo rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsakyme.
„Ačiū, kad kreipėtės, bet Jūsų pateikti klausimai nepatenka į LR kultūros ministerijos kuravimo sritis“, – patikino šios institucijos atstovai.
Likusių mokesčių mokėtojų išlaikomų ministerijų darbuotojai į portalo pateiktą užklausą iš viso nesugebėjo atsakyti, kas iš tiesų nuliūdino – juk tiek vilčių buvo dėta į naujųjų ministerijų vadovus. Minėta aplinkybė leidžia suabejoti ministerijų darbuotojų žiniomis tiek apie „Žaliąjį“ kursą, tiek apie lyčių skaičių (vis tiek greičiausiai atsakymus būtų rengę jie) – juk užduoti klausimai iš pažiūros buvo paprasti ir elementarūs.
Tikimės skaitytojų pagalbos
Taip pat toks nenoras atsakyti į du paprastus klausimus suponuoja prielaidą, kad prie Lietuvos valdžios vairo vėl stojo „lytyse pasiklydę“ nežiniukai. Ta proga kviečiame portalo skaitytojus, esant galimybei – per susitikimus, pristatymus, atidarymus ar kitomis progomis – paklausti ministrų tiek apie lyčių skaičių, tiek apie jų požiūrį į vadinamąjį „Žaliąjį“ kursą, o atsakymais (jeigu tokie bus) pasidalinti su portalu.
