77 klausia: ar Taikos koalicija rūpintųsi ne tik taika už sienų, bet ir viduje?

Artėjant seimo rinkimams 77.lt uždavė partijoms keletą klausimų

Artėjant spalio 13-ąją vyksiantiems rinkimams į Lietuvos Respublikos seimą ir siekiant susidaryti tikslesnį vaizdą dėl partijų pozicijų konkrečiais klausimais, portalas 77.lt pasidomėjo, ką gi, perrinkimo ar išrinkimo atveju kitoje kadencijoje veiktų į valdžią besiveržiančios partijos.

Šiandien skaitytojams pristatome Taikos koalicijos planus. Taikos koaliciją sudaro Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija bei Žemaičių partija.

Taikos koalicija dalyvavo ir vasaros pradžioje vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kurių rinkiminės kampanijos metu daug dėmesio skirta geopolitiniams iššūkiams šių dienų pasaulio kontekste.

Ar planuojate sumažinti PVM maisto produktams? Ką dar siūlote, kad būtiniausios prekės, tokios kaip maistas būtų prieinamesnės žmonėms?

Taip. Dabartiniai Lietuvos valdantieji konservatoriai, liberalai, ,,laisviečiai” vis mini, kad sumažinus PVM būtiniems maisto produktams, tai tik didins pardavėjų pelnus. Yra ne taip. Sumažinus PVM būtiniems vietinių gamintojų maisto produktams mažėtų šešėlinė ekonomika, nes vietiniams gamintojams nebereikės vežti savo produkcijos į kitas šalis. Nebeapsimokėtų. Produkcija liks Lietuvoje, mažės įvežamų importo prekių, mažės kapitalo nutekėjimas, didės užsienio ir vietinės investicijos, bus kuriama daugiau gerai apmokamų darbo vietų, didės valstybės pajamos, mažės emigracija ir bus lėšų didinti socialinių garantijų išmokas. Nuo to šalyje išloš visi: ir gamintojai, ir darbuotojai, ir pensininkai!

Koks Jūsų požiūris į dabartinius akcizus degalams? Ar planuojate juos mažinti?

Dabartinis akcizas degalams yra priimtas konservatorių ir liberalų balsais. Akcizų didinimas, didina infliaciją, produktų ir paslaugų kainas. Mūsų „Taikos koalicija“ visada pasisakė už aiškią ir skaidrią mokesčių sistemą, kovą su šešėline ekonomika, kur vengiama mokėti mokesčius, progresinių mokesčių įvedimą, kas leistų pažiūrėti dabartinius akcizus kurui. Mažesni akcizai kurui, mūsų šalies ekonomiką darytų konkurencingesne.

Kokių priemonių imsitės, kad Lietuvos jaunimas neišvyktų iš Lietuvos?

Jaunimo politika esminis klausimas Lietuvoje. Todėl būtina spręsti jaunimui aktualias problemas, tokias kaip švietimo lygis, įsitraukimas į darbo rinką, jaunimo pasitikėjimo valdžia stiprinimas, lengvatos jaunimui, reali pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstą ir auginant vaikus. Sėkmingi sprendimai tam yra Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir nereikia išradinėti dviračio. Dar labai opi spręstina problema – tai patyčios mokyklose, smurtas. Padidinus jaunimo užimtumą, popamokinę veiklą, ypač regionuose, leistų tokias problemas spręsti. Būreliai vaikams turi būti apmokami valstybės ir tėvams nekainuoti! Juk regionuose ypač trūksta galimybių jaunimui išreikšti save. Sporto aikštelių, tokių kaip futbolo, krepšinio, riedlenčių parkų įrengimas regionuose leistų jaunimui aktyviai leisti laisvalaikį. Tai atrodo paprastos priemonės, tačiau jaunimas matydamas, kad investuojama į jų poreikius, kad sudaromos sąlygos mokytis, studijuoti, kad po studijų galėsi dirbti savo mėgstamą darbą, o tave sups šeima, draugai – noras išvykti iš Lietuvos nekiltų.

Kokių priemonių imsitės gimstamumui Lietuvoje didinti? Ar remsite ir kaip jaunas šeimas? 

„Taikos koalicijos” programoje aiškiai pasisakome už mokesčių mažinimą jaunoms šeimoms. Mes ketiname skatinti gimstamumą per finansines paskatas, paramą būstui ir kitas socialines programas. Šeimos interesai turi tapti socialinės politikos ašimi. Sektinas ir Vengrijos pavyzdys – motinos, pagimdžiusios ir auginančios ne mažiau kaip tris vaikus, yra atleidžiamos nuo GPM mokesčio, o šeima, kurioje auga trys vaikai, turi teisę į negražintiną būsto kreditą. Taip pat sieksime kiekvienam Lietuvoje gimusiam Lietuvos piliečių vaikui atidaryti kaupiamąją sąskaitą, į kurią valstybė perves 15 000 eurų sumą. Šie pinigai atiteks jaunam žmogui, kai jam sueis 21 metai, kuriuos jis galės investuoti, kaip įnašą būstui įsigyti, padengti studijų išlaidas ir t.t. 

Kokių priemonių imsitės, kad nemokamas mokslas Lietuvoje iš tikrųjų būtų nemokamas kaip nurodyta Konstitucijoje? (Mokyklose problemos su vadovėliais, dalis moksleivių juos turi pirkti patys. Eduka - naudojama valstybinėse mokyklose, bet už ją susimokėti turi kiekvienas mokinys. Ar planuojame imtis priemonių prieš įvairias "rinkliavas" mokyklose - spausdintuvams, klasių perdažymams? 

Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose privalo būti nemokamas, bet realybė dažnai yra kitokia. Dėl to turi būti pasirūpinta mokymosi priemonėmis, kad tėvams papildomai nereikėtų pirkti nei vadovėlių, nei pratybų, tuo labiau – remontuoti klasių. Taikos koalicijos pozicija - jokių rinkliavų klasių fondams, baldams, įrangai, remontui ir kt., nes valstybinėse ir savivaldybių mokyklose teisės aktai to nenumato. Be to, „kasdienė“ švietimo reforma atneša daug sumaišties, skubama įdiegti vis atnaujintas ugdymo programas, o mokyklos neįperka net vadovėlių. Vienam mokiniui per metus skiriami tik 26 eur, kuriuos mokykla gali panaudoti vaiko mokymo priemonėms įgyti. Problema – per mažas finansavimas ir prastos kokybės vadovėliai, kuriuos gali ,,kepti“ visi kas turi gerus ryšius Švietimo ministerijoje. Kenčia vaikai, nes dažnai tenka mokytis iš nekokybiškų ir atstumiančių mokytis vadovėlių. Todėl inicijuosime, kad Lietuvoje būtų vieningas vadovėlių kokybės standartas visos šalies mokyklose, o finansavimas švietimui augtų sparčiau – valstybiniu ir savivaldos lygmeniu.

Kokiomis priemonėmis mažinsite miškų kirtimą? Kokių priemonių imsitės Lietuvos miškų išsaugojimui? Ar pritariate, kad reiktų įpareigoti miškus iškirtusius fizinius ir juridinius asmenis juos atsodinti lygiaverčiais medžiais?

Mes norim Lietuvą paversti miškų turizmo oaze Europoje, kurioje būti puoselėjami miškai ir juose statomos gydyklos, kurios būtų skirtos tiek lietuviams, tiek užsieniečio turistams. Tas jau pasiteisino kitose šalyse ir labai pritraukia žmones. Aplinkosaugos srityje kontroliuosime miškų kirtimą bei jų atsodinimą. Atliksime auditą ir išsiaiškinsime, kaip tvarkomi Lietuvos miškai. Sieksime panaikinti nuo 2012 metų nustatytą papildomą 5 procentų mokestį privatiems miškų savininkams iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šis mokestis yra socialiai neteisingas ir skirtas išskirtinai tik miško savininkams. Skatinsime teisingą žmonių informavimą apie saugomas teritorijas jiems priklausančiose miško valdose, nes įsteigtos teritorijos stipriai arba visiškai apriboja savininkų galimybes juose vykdyti ūkines veiklas.

Didėjant miškų plotams ir jų prieaugiui aplinka tampa sveikesnė gyventi, nes oras tampa švaresnis ir yra mažinamas anglies dioksido kiekis atmosferoje. Skatinsime, kad miško savininkams būtų mokamas mokestis už naujai įveistus miškus ir jau esamus miškus. Taip bus sąmoningai plečiami miškų plotai, motyvuojant žmones pačius tuo rūpintis. Nelegaliai iškirsti miškai gresia didžiulėmis baudomis, ir, be jokios abejonės, nelegaliai iškirstas miškas privalo būti atsodintas!

Ankstesni Taikos koaliciją sudarančių partijų teiginiai ir darbai

Taikos koalicija susiformavo tik šiais metais, tad šios koalicijos darbų bendrai, šioje seimo kadencijoje įvertinti negalime. Tačiau atskirai, šios partijos Lietuvos politiniame žemėlapyje nėra naujokės.

Vasarą verslininkas ir buvęs europarlamentaras V. Uspaskichas atkūrė narystę Darbo partijoje ir tapo laikinuoju jos pirmininku bei Taikos koalicijos lyderiu. Trečią kartą į Darbo partiją grįžtantis V. Uspaskichas teigė, kad taip pasielgė dėl stiprių sentimentų: teigia, kad partijoje yra daug gerų žmonių, tačiau pasitaiko, kad kiti vadovai nesutelkia jų^[1].

Primename, kad anksčiau V. Uspaskichas yra ėjęs Lietuvos ūkio ministro pareigas, buvo Vilniaus miesto savivaldybės narys, vėliau buvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP).

Dabar grįždamas į Lietuvos politiką, jis teigia, kad naujosios Taikos koalicijos pagrindinė vertybė yra taika^[2]. Kalbant apie užsienio politiką ir geopolitinę situaciją pasaulyje bei regione, jis pažymi, kad buvo pirmas iš politinių Lietuvos lyderių, kurie pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje.

V. Uspaskich laidoje „Riba“ yra aiškiai įvardinęs, kad galėtų būti premjeru, nes dėl ilgametės savo patirties versle, turi tam sukaupęs pakankamai įgūdžių.

2016 m. Lietuvos Aukščiausiasi Teismas pateikė išvadą, kad byloje V. Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

2024 m. pradžioje Darbo partijos būstinėje buvo atlikta krata. Paaiškėjo, kad yra tiriamas galimas ES lėšų pasisavinimas imituojant Europos Parlamento nario padėjėjo darbą ir gaunant už tai atlygį. Vistik pats Taikos koalicijos lyderis laidoje „Retrospektyva“ teigė, kad ši byla yra politizuota ir ne atsitiktinai tokios ar panašios bylos ištraukiamos prieš pat rinkimus.

Viktoras Uspaskichas viešai kritikavo žiniasklaidą, teigdamas, kad televizija bando formuoti neigiamą nuomonę apie jį dar net neprasidėjus teismui ar tyrimams. Anot politiko, net prokurorai atsargiai renka žodžius, neįvardindami pavardžių. „Šis epizodas buvo narpliojamas dar 2019 metais, tačiau prokurorai nusprendė, kad byla neturi perspektyvos dėl įrodymų stokos, ir padėjo ją į šalį,“ – aiškino V. Uspaskichas. Jis taip pat paminėjo ankstesnį tyrimą, pradėtą pagal Gabrieliaus Landsbergio skundą, kuris esą buvo nutrauktas dėl nusikaltimo sudėties trūkumo. ^[3]

Šių metų balandį vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantis parlamentaras V. Gapšys patikino, kad nors ir negali balsuoti dėl įstatymų pakeitimų, jis įkalinimo įstaigoje toliau dirba seimo nario darbą, per padėjėjus teikdamas teisės aktų pataisas. Nepaisant visuomenėje pasigirdusios kritikos, politikas savo požiūrio nebuvo linkęs keisti – jis neatsisakė parlamentaro mandato ir siekia, kad kalėjimo administracija leistų jam fiziškai dalyvauti Seimo posėdžiuose.

Savo ruožtu kitas Taikos koalicijas veidas M. Puidokas politikoje taip pat nėra naujokas, jis darbuojasi ir šiame seime, yra sveikatos reikalų komiteto narys, komiteto pirmininko pavaduotojas. Vienas iš įsimintiniausių jo darbų buvo tai, kad pernai jis surengė spaudos konferenciją, kurios metu visuomenei pristatyti bei aptarti Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) stabdymo rezultatai.

Spaudos konferencijos metu paskelbta, kad į šią iniciatyvą įsitraukė ženkli dalis Lietuvos visuomenės, o peticiją prieš Gyvenimo įgūdžių programą pasirašė daugiau nei 100 tūkst. šalies piliečių. Parlamentaras M. Puidokas teigė, kad tai yra atliktas didelis darbas ir aktyviai pasisakė prieš genderizmo plitimą.

Pavasarį paskelbęs apie Taikos koalicijas sukūrimą EP rinkimams, M. Puidokas sakė, kad jos pavadinimas yra neatsitiktinis. Politiko teigimu, pagrindinis koalicijos tikslas yra taika ir žmonių atstovavimas. Jis teigė, kad pirmiausia bus imtasi darbų keisti įstatymą, dėl Lietuvos karių ir civilių siuntimo bei dalyvavimo tarptautinėse operacijose.

M. Puidokas neseniai pasisakė ir dėl kontraversiškų Algio Ramanausko pasisakymų, raginančių šaudyti rusakalbius ir atimti iš jų vaikus. Parlamentaras dėl to viešai kreipėsi ir į šalies lyderius.

„Noriu kreiptis į seimo pirmininkę. Kur jos vieša reakcija dėl Algio Ramanausko viešų raginimų žudyti žmones, atimti iš jų vaikus? Jūsų koalicijos partnerių partijos narys tokį elgesį demonstruoja. Tai ar bus jūsų viešas atsakymas šiandien? Ir aišku analogiškas klausimas yra ir ponui Landsbergiui, nes jis yra jo partijos narys. Tai ar partijos pozicija sutampa, kad reikia žmones žudyti ir atiminėti iš jų vaikus? “, – klausė M. Puidokas

Trečioji koaliciją sudaranti yra neparlamentinė Žemaičių partija. Jos pirmininkė Irena Stražinskaitė-Glinskienė, pagal profesiją – medikė, anksčiau teigė, kad partija turi ambicingų tikslų. I. Stražinskaitė-Glinskienė teigė norinti pataisyti politikos prestižą, o jungiantis į šią koaliciją, norima parodyti, kad panašios jėgos gali susivienyti ir priversti į rinkimus ateiti net tuos žmones, kurie yra apolitiški.

Primename, kad kiekvienos partijos seimo rinkimų programą galima rasti oficialiame Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) leidinyje.

Lietuvos seimo rinkimai įvyks šių metų spalio 13 dieną.