Artėjant seimo rinkimams 77.lt uždavė partijoms keletą klausimų
Artėjant spalio 13-ąją vyksiantiems rinkimams į Lietuvos Respublikos seimą ir siekiant susidaryti tikslesnį vaizdą dėl partijų pozicijų konkrečiais klausimais, portalas 77.lt pasidomėjo, ką gi, perrinkimo ar išrinkimo atveju kitoje kadencijoje veiktų į valdžią besiveržiančios partijos.
Šiandien skaitytojams pristatomi buvusios Liberalų partijos, pakeitusios pavadinimą į Liberalų sąjūdį, atsakymus.
Ar planuojate sumažinti PVM maisto produktams? Ką dar siūlote, kad būtiniausios prekės, tokios kaip maistas būtų prieinamesnės žmonėms?
Liberalų sąjūdžio programoje nėra numatytas PVM mažinimas maisto prekėms. Tačiau skiriame daug dėmesio žemės ūkio plėtrai ir maisto grandinių stiprinimui.
Atliepdami žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės plėtros programų bei sektorinių strategijų poreikius, užtikrinsime tinkamą jų finansavimą.
Svarstysime žemės ūkio subjektų reinvestuojamam pelnui, kuris panaudojamas investicijoms į ūkių plėtrą, taikyti minimalų mokesčio tarifą.
Išnagrinėsime komercinės veiklos valdymo praktikas kitose pasaulio šalyse. Įvertindami nacionalinę specifiką, kursime sąlygas užtikrinti sąžiningą komercinę praktiką maisto tiekimo grandinėse.
Lietuvoje reikia išlaikyti žemės ūkio gamybos apimtis. Nors didelių iššūkių nekils, būtina skatinti sektorius, kuriuose užtikrinsime tos srities maisto gamybą (pavyzdžiui, gyvulininkystę).
Koks Jūsų požiūris į dabartinius akcizus degalams? Ar planuojate juos mažinti?
Nors akcizų mažinimas ar didinimas nėra numatytas Liberalų sąjūdžio programoje, kalbėdami apie akcizus, turime kalbėti ne tik apie jų dydį, bet ir apie jų panaudojimą. Mes manome, kad kelių inrastruktūros būklei gerinti turime skirti ne mažiau kaip 80% akcizo už kurą. Šiais metais žmonės už degalus sumokės 966 mln. eurų akcizų ir tik 56% jų atiteks keliams – likusios lėšos bus skirtos kitoms šalies reikmėms. 2025 metais akcizo už kurą bus surinkta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, o keliams atiteks mažiau nei pusė – 45%.
Kokių priemonių imsitės, kad Lietuvos jaunimas neišvyktų iš Lietuvos?
Tam, jog jaunimas pasiliktų gyventi Lietuvoje, privalu užtikrinti kuo daugiau galimybių, įgalinančių jauną žmogų kaip visavertį valstybės politinio gyvenimo dalyvį, užtikrinančių teisingą atlygį už darbą bei atverti galimybes siekti karjeros. Todėl siūlome:
Įteisinti balsavimą nuo 16 metų savivaldybių tarybų, merų bei Europos parlamento rinkimuose bei taip gerinti jaunimo atstovavimą.
Sieksime didinti konsultacijų jaunimo karjerai didinti prieinamumą. Taip pat keliame tikslą, jog jauni specialistai būtų pripažįstami tokie pat geri kaip ir vyresni – atlyginimas negali priklausyti nuo profesionalo amžiaus.
Gerinsime jaunimo atstovavimą. Jaunimas kviečiamas tik tada, kai reikia jauno žmogaus, o ne tada, kai sprendžiami jaunimo klausimai. Sprendžiant jaunimo klausimus turi būti kviečiamos tos organizacijos, kurios tiesiogiai dirba aptariamoje srityje.
Didinsime konsultacijų jaunimo karjerai planuoti prieinamumą, ypač kaimiškose teritorijose, tautinių mažumų mokyklose
Kokių priemonių imsitės gimstamumui Lietuvoje didinti? Ar remsite ir kaip jaunas šeimas?
Galimybė derinti motinystę, tėvystę ir darbą yra vienas esminių kriterijų, veikiančių gimstamumą Lietuvoje, todėl tai vienas pagrindinių Liberalų sąjūdžio prioritetų.
Liberalų „Šeimos paketo“ iniciatyvos jau suteikė daugiau galimybių tėvams: įteisinome šeimų darželius, numatėme kompensacijos tėvams, samdantiems aukles, savivaldybių įstaigose įrengiami vaikų kambariai, o tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų ir norintiems grįžti į darbą, yra leidžiama sutrumpinta 4 darbo dienų savaitė. Toliau tęstume šeimoms palankią politiką įgalindami jaunas mamas ir tėčius bei globėjus derinti karjerą ir šeimą.
Kokių priemonių imsitės, kad nemokamas mokslas Lietuvoje iš tikrųjų būtų nemokamas kaip nurodyta Konstitucijoje? (Mokyklose problemos su vadovėliais, dalis moksleivių juos turi pirkti patys. Eduka – naudojama valstybinėse mokyklose, bet už ją susimokėti turi kiekvienas mokinys. Ar planuojame imtis priemonių prieš įvairias „rinkliavas” mokyklose – spausdintuvams, klasių perdažymams?
Pradžiai svarbu paminėti, kad pastaruosius 10 metų pokyčių švietime įvyko tiek daug, kad šiuo metu reikia ne esminių reformų, o stabtelti ir atidžiai išanalizuoti, kas veikia, kas ne. Bet kokios švietimo naujovės turi būti pagrįstos, į pokyčius privaloma įtraukti bendruomenes, itin svarbu atlikti simuliacijas prieš įdiegiant naujoves realybėje. Todėl:
Inicijuosime švietimo inovacijų fondą, skirtą mokykloms, mokytojams ir/ar nevyriausybinėms organizacijoms diegti ugdymo inovacijas.
Sklandesniam mokymo procesui užtikrinti didinsime interaktyvių mokymo priemonių prieinamumą visuose mokyklose, standartizuosime interaktyvių sprendimų pritaikymą, kad mokyklai būtų paprasčiau įsigyti priemonių pagal savo pobūdį.
Taip pat inicijuosime švietimo inovacijų fondą, skirtą mokykloms bei nevyriausybinėms organizacijoms diegti ugdymo inovacijas. Tačiau svarbu paminėti, kad pastaraisiais metais švietimo srityje.
Suteiksime papildomas galimybes ir atsakomybes mokyklos bendruomenei priimant sprendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais. Mažinsime mokykloms tenkančią biurokratinę naštą.
Kokiomis priemonėmis mažinsite miškų kirtimą? Kokių priemonių imsitės Lietuvos miškų išsaugojimui? Ar pritariate, kad reiktų įpareigoti miškus iškirtusius fizinius ir juridinius asmenis juos atsodinti lygiaverčiais medžiais?
Tam, kad būtų sumažintas miškų kirtimas Lietuvoje, siūlome mažinti leidimų kirsti miškus kiekį bei riboti plynus kirtimus arčiau kaip 2 km iki miestų. Taip pat matome būtinybę pertvarkyti miškų grupių sistemą, ją pritaikant prie biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos ir visuomenės poreikių miškuose. Be kita ko, siekiant didinti šalies miškingumą, sudarysime teisines prielaidas paprastesniam žemės plotų transformavimui į mišką bei sieksime, jog visas Valstybinės miškų urėdijos pelnas būtų skiriamas aplinkosaugai.
Ankstesni Liberalų sąjūdžio teiginiai ir darbai
Pastaruosius ketverius metus Liberalų sąjūdis darbavosi valdančiojoje koalicijoje, kartu su konservatoriais bei „laisviečiais“. Vis dėlto, žiežirbų ir kivirčų tarp šių partijų išvengti nepavyko, o paskutiniu išbandymo tapo ir plačiai nuskambėjęs Lietuvos eurokomisaro klausimas. Nepavykstant susitarti dėl to, ką Lietuva deleguos į Briuselį, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad eurokomisaro klausimas yra tapęs pajuokos objektu.
Daugiausiai ginčų ir diskusijų pastaraisiais metais sukėlė liberalų aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo darbai, ypač – jo kadencijos metu sparčiai kertami miškai. Pats ministras net pabrėžė, kad Lietuva yra viena didžiausių Švedijos baldų prekybos koncerno „Ikea“ medienos tiekėjų, o tai esą yra „absoliuti sėkmė“[4].
Be to, visuomenininkai buvo pranešę apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Ministerija tik tada sustabdė du kirtimų leidimus, o Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą, seime pasigirdo ir kalbos apie interpeliaciją ministrui, tačiau tai iki realių veiksmų nenuvedė.
Kitas liberalų atstovas Vyriausybėje, kultūros ministras Simonas Kairys buvo įsivėlęs į skandalą, kai Trakų istorinio nacionalinio parko vadovu paskyrė tos pačios partijos narį Darių Kvedaravičių[2]. Apie galimas ir skaidrumą dėl konkurso užimti Trakų istorinio nacionalinio parko vadovo pareigas kalbėti ėmė kolegos seimo nariai. Pats S. Kairys aiškinosi, kad konkursas buvo organizuotas pagal tvarką, kuri reglamentuoja tokio pobūdžio įstaigas ne tik Kultūros ministerijos žinioje, o konkursą organizavo Viešojo valdymo agentūra.
Savo ruožtu kalbant apie Liberalų sąjūdžio lyderę V. Čmilytę-Nielsen prisiminta buvo jo tėvo praeitis. Paaiškėjo, kad politikės tėvas Viktoras Čmilis sovietiniais laikais sutiko būti įrašytas į KGB rezervistų sąrašus[3].
Tai įrodo Lietuvos ypatingajame archyve saugomos KGB rezervistų 238 bylos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje skelbiamame KGB rezervistų sąraše Čmil Viktor Ivanovič, gimęs 1957 01 18, vyr. leitenantas, įrašytas 37-uoju. Specialioje pažymoje teigiama, kad V. Čmilis moka saugoti paslaptį, o jo aplinka yra specialiai patikrinta.
Tačiau bene geriausiai Liberalų sąjūdis yra žinomas dėl dar 2018 m. prasidėjusios istorijos, kuri kaip reikiant paveikė partijos reputaciją ir įvaizdį[4]. Tuomet buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis įkliuvo su kyšiu, o tai galiausiai tapo skandalinga „MG Baltic“ istorija.
Apeliacinis teismas pernai paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, dabar buvo pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Dar 2016 metų pavasarį E. Masiulis STT pareigūnų buvo sekamas, užfiksuota, kaip jam R. Kurlianskis alkoholio dėžutėje perdavė stambaus masto kyšį. Netrukus E. Masiulio namuose buvo atlikta krata, rasta ir paimta 242,4 tūkst. Eur. Politikas tuomet teisinosi, kad tai tėra paskola iš verslininko, jis pinigus naudos būstui Nidoje įsigyti. R. Kurlianskis aiškino, kad tai paskola partijos veiklai.
Tuomet liberalai susidūrė su rimtu iššūkiu: visuomenės požiūris į partiją tapo kritiškas ir nepatiklus, o tai atsispindėjo ir reitinguose. Netrukus buvo pradėtas partijos reformavimas: pakeistas pavadinimas, pirmininku išrinktas vėliau savo partiją įsteigsiantis ir sostinės meru tapsiantis Remigijus Šimašius[5]. Tai padėjo partijai susigrąžinti bent dalies ankstesnių rinkėjų pasitikėjimą.
Primename, kad kiekvienos partijos seimo rinkimų programą galima rasti oficialiame Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) leidinyje.
Lietuvos seimo rinkimai įvyks šių metų spalio 13 dieną.
