Į Lietuvą planuojama atvežti naują vakciną
Nuo tyrimų iki vaistų, skirtų sunkiai pagydomiems sutrikimams – 2023-ieji metai buvo kupini įstabių medicinos laimėjimų, sutelkiant jėgas į ligų poveikio sulėtinimą, vis dažniau įtraukiant dirbtinį intelektą (DI) į vėžio diagnostiką.
Pirmą kartą po daugelį metų trukusių nesėkmių, dabar yra prieinamos kelios vakcinos ir skiepai, skirti respiraciniams sincitiniams virusams (RSV) naikinti, kurie yra dažniausi kūdikių bei mažų vaikų plaučių ir kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai[1]. Vėlgi, sulaukus 60 metų taip pat didėja rizika patirti sunkių RSV komplikacijų, kadangi su amžiumi imuninė sistema silpnėja. Naujas atradimas – JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtintos dvi vakcinos.
„Tiek daug dėmesio skiriama gripui, o dabar – COVID, tačiau kasmet šimtai tūkstančių vyresnio amžiaus suaugusiųjų hospitalizuojami dėl RSV, o tūkstančiai miršta nuo RSV komplikacijų“, – sakė Bostono vaikų ligoninės epidemiologas ir vyriausiasis inovacijų specialistas Džonas Braunšteinas.
Uždegti žalią šviesą šiam gydymo metodui svarsto ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija[2]. Apie tai buvo kalbėta Seimo Sveikatos reikalų komitete, teigiant, neva šis virusas gali padaryti netgi daugiau žalos nei gripas, dėl kurio Europoje kasmet miršta apie 20 000 suaugusiųjų, vyresnių nei 60 metų amžiaus. Žmonės, užsikrėtę RSV, paprastai yra užkrečiami 3–8 dienas ir gali užkrėsti kitus likus dienai ar dviems iki ligos požymių. Tačiau kai kurie kūdikiai ir žmonės, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, gali toliau platinti virusą net po to, kai simptomų nebėra.
Patvirtintas genų redagavimo metodas prailgins gyvenimą
Visai neseniai JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino du genų terapijos būdus, skirtus gydyti ligai, paliečiančiai visus kūno organus[3].
Nemaža dalis pasauliečių, sulaukę 40-ies, patiria insultą; kai kuriems iki 30-ies metų bus atliktas pirmasis sąnario keitimas; likusioji dalis patirs pirmą širdies priepuolį būdami vos 20-ies. Jei tai nėra kontroliuojama, galima apakti, patekti į priklausomybių nuo dializių spąstus, daugumai netgi nesulaukiant savo 45-ojo ar 50-ojo gimtadienio.
Viename iš naujausių gydymo būdų naudojama viruso dalis, kuria perduodamas vaisiaus hemoglobino genas, neleidžiantis kraujo ląstelėms sulipti tarpusavyje ir susiaurinti kraujo tėkmės, kuri perduodama atgal pacientui. Kitoje terapijoje naudojant kamienines ląsteles jos genetiškai redaguojamos, jog gamintų daugiau vaisiaus hemoglobino, kuris taip pat grąžinamas pacientui. Tikimasi, kad po procedūros pacientai sirgs lengvesnėmis tam tikrų ligų formomis ir gyvens nepalyginamai ilgiau.
Patvirtinta pirmoji be recepto parduodama kontraceptinė tabletė
Prancūzijos vaistų gamintojos „HRA Pharma“ ir jos patronuojančios bendrovės „Perrigo“ sukurta tabletė, pavadinta „Opill“, kaip teigiama, išplės kontracepcijos prieinamumą milijonams žmonių[4]. Tikimasi, kad šis vaistas iš pradžių pasirodys Jungtinių Valstijų parduotuvių lentynose ir internete 2024 m. pradžioje.
Mokslininkai nustatė galimą rytinio pykinimo priežastį
Rytinis pykinimas yra labai dažnas ankstyvas nėštumo simptomas – net 80 proc. nėščiųjų jį patiria pirmąjį nėštumo trimestrą, o dabar mokslininkai mano atradę jo priežastį.
Komanda iš JAV, Jungtinės Karalystės bei Šri Lankos atrado ryšį tarp vaisiaus placentoje gaminamo hormono GDF15 ir rytinio pykinimo: nustatyta, jog moterų, kurioms pasireiškė stiprus pykinimas ir vėmimas, GDF15 kiekis kraujyje pirmojo trimestro metu buvo gerokai didesnis, palyginti su tomis, kurios to nepatyrė. Atradimas, kaip teigiama, padės eliminuoti pykinimo simptomus, o ypač sunkių formų, mažinant hormono kiekį nėštumo metu.
Patvirtintas vaistas Alzheimerio ligai gydyti
Anksčiau Alzheimerio ligos gydymui buvo skirti keli vaistai, kurių klinikiniai tyrimai buvo nesėkmingi, tačiau liepos mėnesį FDA suteikė leidimą naujam vaistui, pavadintam „Leqembi“. Šis preparatas – tai pirmasis tokio pobūdžio vaistas, kuris, kaip įrodyta, lėtina ankstyvuoju Alzheimerio ligos laikotarpiu sergančių pacientų pažintinių gebėjimų silpnėjimą, suteikiant šia liga sergantiems asmenims daugiau laiko užsiimti mėgstama veikla.
Vėlgi, kaip ir bet kuriems kitiems didelę reikšmę turintiems medikamentams, reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, todėl bendrovės ir šį kartą naudos vaistų kainodarą, jog susigrąžintų išlaidas, susijusias su šių vaistų kūrimu ir pateikimu rinkai. Tai reiškia, kad kai kuriems žmonėms šis vaistas galimai bus neprieinamas.
Sukurta vakcina kasos vėžiui gydyti
Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) finansuojama tyrėjų grupė sukūrė personalizuotą mRNA vakciną nuo kasos vėžio – vienos iš mirtiniausių vėžio formų visame pasaulyje. Tarp pacientų, kuriems pasireiškė stiprus imuninės sistemos atsakas, po pusantrų metų gydymo, įskaitant chemoterapiją, vėžys negrįžo.
„Džiugu, kad personalizuota vakcina gali pasitelkti imuninę sistemą kovai su kasos vėžiu, kuriam skubiai reikia geresnio gydymo“, – sakė Memorial Sloan Kettering vėžio centro chirurgijos onkologas daktaras Vinodas Balachandranas.
Tai motyvuoja, nes personalizuotas vakcinas bus galima panaudoti kitiems mirtiniems vėžiniams susirgimams gydyti. Be to, DI taip pat gali būti veiksminga apsaugos priemonė – įrankis, padedantis užkirsti kelią subtilesniems vėžio vystymosi būdams. Tai, jog pasitelkiant technologijas galima gerokai sumažinti nepastebėtų vėžio atvejų skaičių atliekant krūties patikrą, yra didžiulis šių laikų laimėjimas.
