4000 elektromobilių gabenančio laivo gaisras: ar šios mašinos kelia pavojų net transportuojamos?

TransportasG. B.
Suprasti akimirksniu
Transportavimas
Elektromobiliai užsiliepsnoja juos dar transportuojant. Wolfgang Weiser/Unsplash nuotrauka

Elektromobiliai užsiliepsnoja juos dar transportuojant

Pernai vasarą viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie tai, kad kilo netikėtas gaisras viename krovininiame laive, kuris gabeno daugiau kaip 4000 elektra varomų transporto priemonių.

Šio gaisro metu nepavyko išvengti aukų: žuvo vienas įgulos narys. Įgula, kurią sudarė 23 asmenys, iš pradžių bandė užgesinti liepsnas, bet turėjo bėgti nuo ugnies ir šokti į vandenį[1].

Netrukus paaiškėjo ir gaisro priežastis. Ugnį įplieskė viena iš laive buvusių elektrinių transporto priemonių. Po šio įvykio tarptautinė jūrų organizacija nusprendė įvesti naujas taisykles laivams, kuriais gabenamos būtent elektra varomos mašinos. Būtent šie automobiliai dėl tokių gaisrų pastaruoju metu kaltinami vis dažniau.

Nerimą kelia ne tik tai, kaip dažnai tokie gaisrai kyla, bet ir jų mastas. Pastarąjį incidentą suvaldyti buvo itin sudėtinga. Nors ir buvo pradėta didelė gelbėjimo operacija, valdžios institucijos baiminosi, kad gaisras gali degti kelias savaites ir kelti grėsmę netoliese esančioms gamtinėms vietovėms.

Ugniagesius į laivą siųsti iš karto po pranešimo apie įvykį buvo per daug pavojinga. Incidentas paveikė ir kitų šiuo laivybos keliu keliavusių krovininių laivų maršrutus.

O tokie atvejai iš tiesų tampa vis dažnesni. 2022 m. Atlanto vandenyne taip pat kilo gaisras krovininiame laive, kuris vežė tūkstančius itin prabangių mašinų[2].

Vėliau paaiškėjo, kad jūroje po gaisro kurį laiką tiesiog dreifavusiame krovininiame laive ugnį įsiplieksti galėjo paskatinti būtent laive buvę elektromobilių akumuliatoriai. 

Mašinos
Dėl sunkiai nuspėjamų gaisrų kyla pavojus žmogui ir aplinkai. Maxim Hopman/Unsplash nuotrauka

Dėl sunkiai nuspėjamų ir suvaldomų gaisrų kyla pavojus žmogui ir aplinkai

Praėjusią vasarą krovininiame laive kilęs gaisras sunerimti privertė skirtingų sričių ekspertus, pradėta kalbėti apie milžinišką pavojų žmogui bei gamtai.

Viduryje atviros jūros kilęs gaisras buvo sunkiai valdomas, o pagalbos tarnybos negalėjo greitai pasiekti įgūlos, tad gelbėtis jiems teko patiems. Tai, kad nepavyko išvengti aukų tik parodo situacijos sudėtingumą.

Išsigelbėję jūreiviai patyrė kvėpavimo sutrikimų, jiems taip pat buvo suteikta pagalba dėl nudegimų ir kaulų lūžių.
Be to, įvykio vieta buvo Nyderlandus, Daniją ir Vokietiją apimanti Waddensee teritorija. Ji yra paskelbta UNESCO pasaulio paveldo vietove, joje yra daugiau kaip 10 000 vandens ir sausumos gyvūnų rūšių.

Tarp jų – daugiau kaip 140 žuvų rūšių, iš kurių apie 20 visą gyvenimą praleidžia potvynių ir atoslūgių zonose palei garsiąsias salų dumblėtas lygumas. Šioje teritorijoje taip pat gyvena didelė ruonių ir jūrų kiaulių populiacija.

2019 m. pradžioje po audros toje pačioje vietovėje iš vieno didžiausių pasaulyje konteinervežių iškrito apie 340 konteinerių, kurie plastiku ir polistirenu užteršė kilometrus neliečiamos pakrantės. Jau tuomet draudikai teigė, kad vis dažniau didelių nuostolių gamtai sukelia būtent gaisrai ar kiti įvykiai susiję su automobilius gabenančiais laivais.

Transportavimas
Elektromobilių gaisrai gali degti kelias dienas. Tobias Tullius/Unsplash nuotrauka

Elektra varomų automobilių gaisrai gali degti net kelias dienas

Elektromobiliai tampa vis populiaresni, todėl būtina atkreipti dėmesį į su jais susijusias rizikas bei žalas. Ekspertai jau anksčiau atkreipė dėmesį į savaiminius gaisrus arba elektromobilių gaisrus kylančius po avarijų.

Nacionalinės transporto saugos valdybos duomenys rodo, elektromobiliai varomi baterija yra daug saugesni už hibridinius ir automobilius su vidaus degimo varikliais. Šie duomenys rodo, kad elektromobiliai yra mažiau linkę užsidegti nei kitos transporto priemonės, o pavojingiausi yra hibridai, po kurių seka benzininiai automobiliai.

Tačiau dalis ekspertų laikosi nuomonės, kad bet kokių tvirtų išvadų dėl gaisrų pavojaus dar negalima daryti, nes nepakanka duomenų.

Teksaso valstijos Pietvakarių tyrimų instituto vyriausiasis inžinierius Grahamas Conway teigia, kad šiuo metu iš tiesų nepakanka informacijos, kad būtų galima nuspręsti, ar elektromobiliai yra labiau linkę savaime užsiliepsnoti nei kitos transporto priemonės.

„Ankstesni duomenys rodo, kad po 41 mirtino susidūrimo, kuriame dalyvavo elektromobiliai, užsidegė 1 (2,44 proc.). Po 20 315 mirtinų susidūrimų, kuriuose dalyvavo benzininiai automobiliai, užsidegė 644 (3,17 proc). Po 543 mirtinų susidūrimų, kuriuose dalyvavo benzininės hibridinės transporto priemonės, užsidegė 12 transporto priemonių (2,21 proc.). Tačiau tai duomenys, kai kalbames dėl 41 avarijos prieš 20 315 avarijų arba prieš 543 avarijas. Statistiškai neatsakinga lyginti šiuos skaičius. Pavyzdžiui, jei įvyktų 42-oji avarija su elektromobiliu ir jis užsidegtų, tuomet tai būtų 4,76 proc. elektromobilių arba dvigubai daugiau nei hibridinių transporto priemonių. Kol imtis nėra vienoda ir reikšminga, mes tiesiog negalime pasakyti, kuri bus blogesnė ar ne“, – sako G. Conway[3].

Didžiosios Britanijos „Thatcham Research“ vyriausiasis technikos pareigūnas Richardas Billyealdas taip pat sako, kad šiuo metu sukaupti duomenys yra itin riboti.

„Mūsų naujausi tyrimai rodo, kad visų tipų elektromobilių gaisro rizika išlieka mažiau tikėtina nei transporto priemonių su vidaus degimo varikliais. Reikėtų pažymėti, kad naudotini duomenys yra tik penkerių metų senumo ir net dabar keliuose važinėjančių elektromobilių skaičius vis dar sudaro labai mažą imtį. Tai atsispindi ir saugos bandymuose, kuriuos atliekame Jungtinėje Karalystėje ir su Europos automobilių saugos organizacija, kur, nepaisant stiprių smūgių į transporto priemonės priekį ir ypač šonus, kur akumuliatorius yra labiausiai pažeidžiamas, nebuvo jokių šiluminių įvykių“, – teigia R. Billyealdas.

Vis dėlto, dalis ekspertų akcentuoja, kad dėl elektra varomų transporto priemonių kilę gaisrai yra itin pavojingi, gali degti kelias dienas ir dažnai vėl įsiplieskia, kai jau atrodo, kad ugnis užgesinta. Dabar ugniagesiai yra apmokyti, kad tik visiškas gaisro šaltinio panardinimas į vandenį gali būti vienintelis būdas įsitikinti, kad jis užgesintas.

Be to, tokie incidentai gali būti mirtinai pavojinga. Akumuliatoriai, kurie gali išsitempti į visus keturis kampus, turi daugiau ploto, kuriame gali būti pažeisti, palyginti su vidaus degimo varikliais.

Akumuliatoriai taip pat yra didžiulė sąnaudų dalis. Pavyzdžiui, maždaug 100 000 JAV dolerių kainuojančio „Jaguar I-Pace“ akumuliatoriaus kaina yra maždaug perpus mažesnė. Taigi, draudimo išlaidos greičiausiai bus didžiulės ir gali nulemti tai, kad šios transporto priemonės gali būti neįperkamos kitiems, išskyrus didžiausias pajamas gaunančius pirkėjus.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kainos yra bent du kartus didesnės nei įprasto automobilio su vidaus degimo varikliu, tai būtų didelė kliūtis siekiant dar labiau išpopuliarinant elektromobilius ir tikintis, kad jau netolimoje ateityje visi persės prie mažiau taršių transporto priemonių vairo.