Sudaryta trišalė sutartis daugiafunkciams atakos kateriams įsigyti
Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad stiprindama savo regioninę gynybą, Lietuva kartu su kaimyne Latvija pasirašė sutartį su Suomijos įmone „Marine Alutech Oy Ab“ dėl daugiafunkcių atakos katerių pirkimo. Lietuvai ši sutartis kainuos 22 mln. eurų.
Pranešama, kad Lietuva įsigis du pažangius greituosius atakos katerius, kurie bus aprūpinti SPIKE NLOS raketų paleidimo sistema ir nuotoline sunkiojo kulkosvaidžio valdymo sistema[1].
„Šie nauji daugiafunkciai atakos kateriai žymiai sustiprins mūsų Karines jūrų pajėgas ir užtikrins greitesnį reagavimą į saugumo iššūkius mūsų regiono vandenyse. Be to, ši sutartis yra puikus pavyzdys, kaip mažos šalys, bendradarbiaudamos, gali kurti stipresnę ir efektyvesnę gynybą, užtikrindamos stabilumą ir saugumą visame Baltijos regione“, – sakė krašto apsaugos ministrė ministrė Dovilė Šakalienė.
Kateriai bus naudojami užkardant grėsmes nuo Suomijos įlankos iki Kuršių marių. Katerių konstrukcija esą leis jiems plaukioti ypatingai sekliuose vandenyse ir taip reaguoti į įvairias grėsmes tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Vyriausybė numatė 240 mln. eurų saugumui ir kariuomenei
2025 metais Valstybės gynybos fondas paskirstys net 240 mln. eurų, kurie bus nukreipti į svarbiausias šalies gynybos sritis – nuo karinio mobilumo kelių iki civilinės saugos[2].
Daugiausia lėšų – 90 mln. eurų – teks strateginių kelių, vedančių į Pabradės ir Rūdninkų poligonus, įrengimui bei „Via Baltica“ ruožų rekonstrukcijai. Dar 60,7 mln. eurų bus investuoti į Lietuvos kariuomenės divizijos pajėgumus, o 43,1 mln. – į kontrmobilumo priemones, kurios ribos priešo judėjimą. Be to, 25 mln. eurų skiriami civilinės saugos stiprinimui – priedangų kūrimui, krizių valdymo sistemai bei sveikatos sektoriaus atsparumui.
Fondas finansuojamas ne tik iš valstybės biudžeto – prie jo gali prisidėti kiekvienas šalies gyventojas ar verslas. Nuo 2024 m. spalio jau paaukota beveik 85 tūkst. eurų.
Gynybos fondo lėšas administruoja Krašto apsaugos ministerija, o jos laikomos atskiroje sąskaitoje. Šios investicijos rodo aiškią kryptį – Lietuva ne tik ruošiasi galimiems iššūkiams, bet ir stiprina savo strateginį saugumą tiek kariniu, tiek civiliniu lygiu.
Lietuva sudarė milijonines sutartis su JAV dėl pažangios ginkluotės ir dronų
Tuo tarpu 2024 metų pabaigoje Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė dvi stambias sutartis su JAV Vyriausybe, kuriomis dar labiau sustiprinami mūsų kariuomenės technologiniai pajėgumai[3].
Už maždaug 25 mln. dolerių bus įsigytos pažangiausios „L3Harris“ radijo stotys, kurios integruosis į lietuviškus JLTV visureigius ir pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Tai leis kariams operatyviau ir saugiau komunikuoti mūšio lauke.
Dar viena svarbi naujiena – 7,8 mln. dolerių vertės susitarimas dėl JAV bendrovės „AeroVironment“ gaminamų mažojo tipo bepiločių orlaivių. Jie ne tik atliks stebėjimo ir ugnies koregavimo funkcijas, bet ir veiks išvien su koviniais dronais „Switchblade 600“.
Ši ginkluotė į Lietuvą atkeliaus iki 2025 metų pabaigos, o ateityje planuojami ir papildomi pirkimai. Lietuva jau dabar yra didžiausia JAV ginkluotės pirkėja tarp Baltijos šalių – iš amerikiečių įsigyta technika siekia apie 1,3 mlrd. dolerių ir sudaro beveik penktadalį visų mūsų gynybos pirkimų.
KAM sukrėtė galimai iš Kinijos pirktų dronų skandalas
O štai paaiškėja, kad Lietuva, garsiai kalbanti apie atsiribojimą nuo nedemokratinių režimų, gali būti pati įsipainiojusi į skandalingą prekybą su Kinija – valstybe, kurią oficialiai vertina kaip „nedraugišką“.
Praėjusį pirmadienį išaiškėjo, kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga galimai naudojo bepiločius orlaivius, kurie buvo įsigyti kaip lietuviški, tačiau iš tikrųjų pagaminti Kinijoje.
Šią įrangą pristatė įmonė „Geodezija 3D“, o įtarimai kilo po Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) perspėjimo. Krašto apsaugos ministerija nedelsdama kreipėsi į prokuratūrą, kuri jau atlieka kratas, poėmius ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, jei įtarimai pasitvirtins, tokie pirkimai ne tik kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, bet ir demotyvuoja vietinius gamintojus, kurie stengiasi kurti realiai lietuvišką produkciją. Dar daugiau abejonių kilo dėl įrenginių duomenų perdavimo infrastruktūros – ji, kaip įtariama, taip pat neatitinka NATO ar ES saugumo reikalavimų.
