2025 m. į pensiją bus išeinama dar keliais mėnesiais vėliau
Kiekvienas metais prie pensijinio amžiaus artėjantys Lietuvos gyventojai yra priversti dirbti vis ilgiau. Išimtimi netaps ir artėjantys 2025-ieji, kai piliečiai privalės išdirbti dar bent keliais mėnesiais ilgiau.
2024 m. į pensiją Lietuvos gyventojai išėjo keliais mėnesiais vėliau nei metais anksčiau: vyrai į pensiją išėjo 64 metų ir 8 mėnesių – dviem mėnesiais vėliau nei 2023 m., o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių, t.y. 4 mėnesiais vėliau[1].
Artėjančiais 2025 m. vėl laukia pokyčių. Aiškėja, kad nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų – 64 metai ir 8 mėnesiai. Taigi vyrai dirbs dar dviem mėnesiais ilgiau, o moterys – net keturiais mėnesiais ilgiau[2].
Tai reiškia, kad 2025-aisiais į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d[3].
Tokiomis permainos siekiama galutinai suvienodinti vyrų ir moterų pensijinį amžių. To bus pasiekta 2026 m., kai vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje pasieks 65 metus.
Pensinis amžius ilginamas jau daugiau nei dešimtmetį
Lietuvoje pensinis amžius yra ilginamas kiekvienais metais nuo pat 2012-ųjų. Nuo 2018 m. taip pat yra ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai.
Nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją. Tuo tarpu būtinasis stažas lemia, kokio dydžio pensija bus.
Nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija asmuo gaus. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, į įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį.
Tokiu atveju, kai asmuo turi užsitikrinęs būtiną stažą, bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Šiais metais bazinė pensija lygi 269,77 Eur.Jeigu žmogaus stažas didesnis, bendroji pensija taip pat yra didesnė.
Vis tik, dabartinis įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, jis lygus vienetui. Tai reiškia, jog 15 ar 32 metus dirbusių asmenų bendroji pensijos dalis bus tokia pati.
Pensijas sudaro bazinės ir individualios dalys
Lietuvoje bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Minimalus stažas senatvės pensijai gauti 15 metų.Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
2024 m. VDU siekia 1 902,70 Eur. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5[4].
Taigi, jei per mėnesį žmogus uždirba 2 000 Eur, o per metus 24 000 Eur (bruto), per metus įgyjama 1,05 stažo apskaitos vienetų. Jeigu žmogus užsitikrins būtinąjį stažą, su 269,77 Eur bazine pensija ir sukauptais taškais, gaus 580,65 Eur pensiją.
Lietuviai į pensiją išeina vėlai: tai tampa jau pasauline tendencija
Lietuviai vidutiniškai dirba ilgiau iki pensijos, palyginti su daugeliu kitų Europos šalių gyventojų, o Lietuvoje oficialus pensinis amžius nuolat didėja. Tai reiškia, kad lietuviai pasiekia pensinį amžių vėliau nei kai kuriose kitose ES šalyse.
Tai taip pat svarbu, nes Lietuvoje gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei ES vidurkis, o tai reiškia, kad dauguma žmonių pensija džiaugiasi trumpesnį laiką. Kita vertus, Europos kontekste pensinis amžius daugelyje šalių palaipsniui didėja, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę ir poreikį išlaikyti pensijų sistemų tvarumą.
Piliečių tai netenkina. Daugelis tikriausiai prisimena protestus, kurie praėjusiais metais kilo Prancūzijoje, kai šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas nusprendė, kad reikia didinti Prancūzijos pensinį amžių nuo 62 m. iki 64 metų.
Kitur pensinis amžius yra dar didesnis. Jungtinėje Karalystėje jis yra 66, Vokietijoje ir Italijoje siekia 67 m. , o Ispanijoje pasitraukimo iš darbo rinkos amžius yra 65 metai.
Danija pradėjo vykdyti politiką, pagal kurią vyriausybė privalo didinti pensinį amžių kartu su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu: dabar šalies pensinis amžius yra 68 metai.
Nyderlanduose už kiekvienus tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimo metus pensinis amžius pailgėja dar aštuoniais mėnesiais.
JAV Kongresas taip pat svarsto galimybę padidinti amžių, nuo kurio galima pradėti gauti socialinio draudimo išmokas, o kai kurie respublikonų Kongreso nariai svarsto, kad išmokos turėtų būti pradedamos mokėti nuo 70 metų: dabar pensinis amžius JAV yra 67 m.
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 eurų ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 euro.
Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. – daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems – 81 ir pasieks 721 eurus.
