Prognozuoja, kad kitąmet pasaulinis augimas sulėtės, o dviem šalims gresia ir recesija
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad daugybę audringų iššūkių patirianti pasaulio ekonomika kitais metais susitrauks daugiau kaip trečdaliu. Fondo teigimu, trijose didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV, Europos Sąjungoje (ES) ir Kinijoje – augimas stagnuos. TVF prognozuoja, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 3,2 proc. 2022 metais iki 2,7 proc. 2023 metais. Tai yra mažiausias augimas nuo 2001 metų, išskyrus pasaulinę finansų krizę ir ūmų COVID-19 pandemijos etapą[1].
Skaičiuojama, jog euro zonos ekonomika 2023 m. išaugs tik 0,5 proc., o didžiausia Europos ekonomika – Vokietija, galimai susitrauks 0,3 proc. ir įsmuks į recesiją. Recesija, anot TVF, taip pat gresia ir Italijai[5].
Kai viso pasaulio ekonomikos traukiasi, o įtakingi ekonomistai grasina recesija, Lietuvos bankas piešia šviesią Lietuvos ateitį
Tuo tarpu Lietuvos bankas (LB), atrodo, net negirdi niūrių pasaulinių prognozių. Nors žinomiausi pasaulio ekonomistai ir didžiausi pasaulio bankai žada sunkius ateinančius metus, LB leidžia sau aiškinti, kad pas mus jau pastebima pirmųjų ženklų, leidžiančių tikėtis tik gana nedidelio ekonomikos sąstingio 2022–2023 m. sandūroje.
Žodžiu, džiaukimės, kad mūsų beveik neliečia pasaulinės ekonomikos tendencijos. Jei tik mūsų bankininkų prognozės išsipildys, gyvensime kaip Dievo užantyje – galės mums pavydėti ne tik italai, bet ir vokiečiai, o gal net ir japonai (kaip neseniai aiškino vienas politikas). Atrodo, kad tarsi gyvendamas tik savo burbule, LB nemato ir ekonominės situacijos reikšmingesnio pablogėjimo tiek verslo, tiek namų ūkių pasitikėjimo rodikliuose, nors kone kas antras šalies gyventojas – 43 proc. – gruodžio mėn. manė, jog šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. tik blogės. O kas penktas – 20 proc. – namų ūkis manė, kad jų finansinė padėtis taip pat blogės.
Vertinant namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., gruodį, kaip ir lapkritį, tik 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, o beveik kas ketvirtas – 38 proc. – manė, kad ji pablogėjo (lapkritį –39 proc.)[3].
Ir nors TVF prognozuoja, kad stipriausios Europos ekonomikos – Vokietijos – ekonomika trauksis ir galimai patirs recesiją, tuo metu LB bankas žada, kad Lietuvos realusis BVP 2022 m. padidės 2,5 proc., o 2023 m. – 1,3 proc. Tiesa, apsidrausdamas jis pažymi, kad tokią Lietuvos ekonomikos raidos prognozę gaubia didelis neapibrėžtumas, o šiuo metu stebimų rizikų balansas yra neigiamas, t. y. yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos, o ne padidintos[6].
Prognozuoja, kad bendroji infliacija Lietuvoje mažės beveik dvigubai
Kalbėdamas apie infliaciją, TVF prognozuoja, jog 2023 m. ir 2024 m. infliacijos augimas sulėtės. Anot TVF, infliacija išsivysčiusiose šalyse šiemet sudarys 7,2 proc. ir bus 0,6 proc. didesnė nei prognozuota vasarą, o kitais metais sieks 4,4 proc. Tuo metu besivystančiose šalyse analogiškas rodiklis šiemet sudarys 9,9 proc., o 2023 m. – 8,1 proc[5].
Tuo tarpu LB prognozuoja, kad jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje. Numatoma, kad, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, sumažėjusių žaliavų kainų ir slopstančių tiekimo grandinių trikdžių poveikiui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti.
Numatoma, kad kitais metais energijos kainų augimas reikšmingai nuslops, o pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys bus maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sparčiau pradėjusios kilti žaliavinio pieno ir grūdų supirkimo kainos, šių metų spalio mėn. buvo atitinkamai 47 ir 45 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Išaugusios maisto žaliavų supirkimo kainos Lietuvoje ir padidėjusios energijos sąnaudos reikšmingai prisidėjo prie maisto kainų augimo šiais metais ir turės įtakos maisto kainų raidai 2023 m.
Prislopus Lietuvos ekonomikos aktyvumui ir mažėjant tiekimo grandinių trikdžiams, LB prognozuoja, kad 2023 m. taip pat mažės ir grynoji infliacija, į kurią nepatenka labiausiai kintančios energijos ir maisto prekės. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad bendroji infliacija šiemet sudarys 18,9, o kitais metais ji sumažės iki 9,5 proc[6].
Pasaulio ekonomika augs vangiai, bet į stagnaciją nepateks
Ekonomisto Scotto Johnsono teigimu, pasaulio ekonomika 2023-siais augs 2,4 proc. Tuo metu stambaus JAV banko J.P. Morgan prognozės kiek niūresnės ir teigia, kad 2023 m. pasaulio ekonomika, kai finansinės sąlygos griežtėja, o žiema paaštrina Kinijos COVID politiką bei Europoje išlieka gamtinių dujų problemos, augs vangiai – maždaug 1,6 proc.
Vis tik prognozuojama, kad pasaulio ekonomikai negresia pavojus patekti į recesiją, nes staigus infliacijos sumažėjimas skatina augimą, tačiau JAV nuosmukis iki 2024 m. pabaigos tikėtinas.
Tikimasi, kad pirmąjį 2023 m. pusmetį „S&P 500“ indeksas iš naujo išbandys 2022 m. žemiausias žemumas, tačiau vėliau šiais metais FED gali paskatinti turto atgavimą, o metų pabaigoje „S&P 500“ pakilti iki 4 200.
J.P. Morgan vyriausiasis pasaulinių rinkų strategas, pasaulinių tyrimų vadovas Marko Kolanovič sako, jog 2023 m. yra gerų ir blogų naujienų akcijų rinkoms ir apskritai rizikingoms turto klasėms. Geros naujienos yra tos, kad centriniai bankai greičiausiai bus priversti kitąmet keisti palūkanų normas ir signalizuoti apie palūkanų normų mažinimą, o tai turėtų lemti ilgalaikį turto kainų atsigavimą, o vėliau, iki 2023 m ir ekonomikos atsigavimą.
Bloga žinia ta, kad norint, jog šis posūkis įvyktų, turėsime stebėti didesnį ekonomikos silpnumą, nedarbo padidėjimą, rinkos nepastovumą, rizikingo turto lygio mažėjimą ir infliacijos kritimą. Tikėtina, jog didžiausią ekonomikos augimą pajus Kinija – 4 proc. Tuo metu J.P. Morgan Eurozonai piešia niūresnes prognozes nei TVF ir teigia, jog čia augimas tesieks 0,2 proc., o JAV – 1 proc.
Tikėtina, kad 2023 metais ekonomika pateks į lengvą nuosmukį
Pasaulinio vartotojų kainų indekso (VKI) infliacija 2023 m. pradžioje sulėtės ir sieks 3,5 proc, o 2022 m. antrąjį pusmetį ji artėjo prie 10 proc.
Po metus trukusių makroekonominių ir geopolitinių sukrėtimų investuotojai sureagavo net septynis kartus sumažindami „S&P 500“ kainos ir pelno (P/E) santykį, o kai kurie spekuliacinio augimo segmentai nukrito 70–80 proc.
Nors per šiuos sukrėtimus pagrindiniai veiksniai jiems buvo atsparūs, šių metų konstruktyvaus augimo fonas 2023 m. neišliks. Tikėtina, kad pagrindai pablogės, nes finansinės sąlygos ir toliau griežtės, o pinigų politika taps dar griežtesnė. Manoma, kad ekonomika pateks į lengvą nuosmukį – darbo rinka trauksis, o nedarbo lygis padidės iki maždaug 5 proc.
„Didžioji dalis vartotojų, sukaupusių santaupų dėl karantino ribojimų, jas jau išnaudojo ir pirmą kartą po COVID-19 pandemijos patiria didėjantį neigiamą viso turto poveikį – ir visai nesvarbu, ar tai būtų būstas, obligacijos, akcijos, alternatyvios/privačios investicijos ar kriptovaliutos, – sakė Dubravko Lakos-Bujas, J.P. Morgan pasaulinis akcijų makro tyrimų vadovas. – Šis sniego gniūžtės efektas turėtų ir toliau įgauti pagreitį kitais metais, nes vartotojai ir įmonės reikšmingiau mažins savo nuožiūra išlaidas ir kapitalo investicijas[7].“
