Maskvos namų griovimas kainuos 1,8 mln. eurų
Praėjusią savaitę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paskelbė daugiau informacijos apie Vilniuje esančių Maskvos namų griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus. Numatyta, kad pastato griovimui ir statybvietės sutvarkymui prireiks net 1,846 mln. eurų be PVM[1]. Rangovai pasiūlymų galės teikti iki lapkričio 17 d., laimėtojas bus paskelbtas iki gruodžio 16 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2016 m. pripažino, kad 2008 m. išduotas Maskvos namų statybos leidimas yra neteisėtas. Teismas buvo davęs 3 metų terminą, per kurį statinį reikia perstatyti arba VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ lėšomis jį nugriauti. Terminas buvo pratęstas, bet 2022 m. teismas suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti šį pastatą.
Vis dėlto, dabartiniame kontekste taip brangiai įkainotas Maskvos namų griovimas gali nustebinti visuomenę. Akcentuojama, kad vadovaujantis dabartiniu sprendimu, bus skiriama gerokai virš milijono jau stovinčio statinio griovimui, kai tas lėšas būtų galima skirti tiek pačių vilniečių civilinei saugai, tiek ir Ukrainai.
Vietoje slėptuvių ar ukrainiečių mokyklos – milijoniniai griovimo darbai
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, jei dar prieš metus buvo aiškinamasi, ar galima juos perimti, tai dabar jau priimtas galutinis sprendimas juos griauti. Tarybos narys atkreipia dėmesį į tai, kad dar nežinant konkurso rezultatų, jau skelbiama ir griovimo darbų kaina[2].
„Visad stebina, kas dar nepaskelbus griovimo konkurso jau žinoma kiek tai kainuos – numatyta 1,846 mln. Eur. Hey, juk tam ir konkursas, kad žmonės siūlytų. Primenu, kad Nacionalinio stadiono atveju buvo norinčių nugriaut nemokamai mainais už galimybę realizuot statybinį laužą. Dabar gi, jei nupręstume nutraukti sutartį dėl Stadiono, už griovimo darbus miestas sumokėtų 3.5 mln. Eur.“, – teigia A. Nemunaitis.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis taip pat teigia, kad Maskvos namų patalpų prašė viena ukrainiečių mokykla, tačiau į prašymą atsižvelgta nebuvo.
„Šių patalpų prašė ukrainiečių mokykla. Kam griaut, jei jau turime patalpas??? Nors… kvailas klausimas iš manęs „kam griaut“, atleiskite. Greičiausiai keli dėdės jau nusižiūrėję ką jie šioje vietoje pastatys“, – sako jis.
A. Nemunaičio teigimu, Maskvos namų pastate taip pat yra įrengti 4 aukštai po žeme ir statyti jie taip, kad atlaikytų oro atakas, kas iš esmės būtų tikros slėptuvės, kurių taip trūksta. Vis dėlto, ir šis poreikis pakankamai įvertintas nebuvo.
Socialiniuose tinkluose piliečiai taip pat stebisi, sprendimu griauti pastatą ir dar už tokią įspūdingą kainą. Vieni antrina A. Nemunaičiui ir teigia, kad pastatas iš tiesų galėjo būti išnaudotas kaip slėptuvė pavojaus atveju – juk apie civilinę saugą pastaruoju metu kalbama daug, pažymima, kad slėptuvių stinga. Kiti piktinosi, kad patalpų nebuvo sutikta atiduoti ir ukrainiečių mokyklai, nors Lietuva įprastai mėgsta pasipuikuoti savo pagalba šiuo metu užpultai valstybei.
Maskvos namai turėjo plėtoti santykius su Rusija
Mintis sostinėje statyti vadinamuosius Maskvos namus užgimė 2004 m. Tuomet buvo kalbama, kad Maskvos namai taps kultūros ir verslo bendradarbiavimo centru, padės sukurti ir plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus[3].
2008 m. Vilniaus savivaldybė išdavė statybos leidimą, darbai buvo pradėti. Vis tik, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, šių statybų idėją imta kritikuoti, palaipsniui jos buvo atsisakyta.
2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino Statybos inspekcijos ieškinį bei pripažino, jog savivaldybės išduotas statybos leidimas yra neteisėtas. Teigta, kad jis pažeidžia savivaldybės šios teritorijos detaliajame plane nustatytus aukštingumo, užstatymo tankumo reikalavimus.
Teismas nustatė trejų metų terminą, per kurį statinys turėjo būti iš naujo perstatytas arba nugriautas jau pačios viešosios įstaigos lėšomis. 2022 m. teismas suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti pastatą, jį stačiusiai įstaigai skyrė 300 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Be to, dar prieš plataus masto karą Ukrainoje,2017 m., Valstybės saugumo departamentas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad Maskvos namų projektas „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
Su panašia situacija susidūrė ir Latvija, tačiau nuėjo kitu keliu
Latvijos sostinėje Rygoje taip pat stovi Maskvos namai, tačiau Latvijos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad statinys būtų nacionalizuotas. Rygoje Maskvos namai buvo uždaryti 2022 m. kovą.
Latvijos parlamentas savo pareiškime pavadino Maskvos namus „Rusijos užsienio politikos instrumentu, kuriuo naudodamasi ji sąmoningai skleidžia propagandą, teisinančią jos agresyvius veiksmus ir prokremliškas istorijos interpretacijas“.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius tuomet sakė, kad apie šį sprendimą informavo savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį, taip pat teigė, kad pastatą greičiausiai parduos aukcione ir gautas pajamas skirs karui Ukrainoje. Tuomet į šį žingsnį piktai sureagavo Rusijos ambasada Latvijoje, pareiškusi, kad tai precedento neturintis priešiškas elgesys[4].
Vėliau paaiškėjo, kad Maskvos namų Rygoje pastatas aukcione bus parduodamas už pradinę 3,57 mln. eurų kainą. Nurodoma, kad aukcione parduodamas žemės sklypas ir jame esantis pastatas.
