<h2>Šventė simbolizuoja žydų stiprybę ir atgimimą</h2>
<p>Gruodis yra didžiųjų švenčių laikotarpis. Viso pasaulio katalikai laukia advento, o su juo, ir ateinančių šv. Kūčių bei šv. Kalėdų. Tuo tarpu žydai, kiek anksčiau žymi vieną svarbiausių savo švenčių Chanuką, kuri minima net aštuonias dienas. Chanuka, dar kitaip vadinama šviesų festivaliu, šiais metais prasideda lapkričio 28-ąją ir baigiasi gruodžio 6-ąją. Ši data nuolat kinta: tiksliau, šventė pradedama Kislevo mėnesio 25-ą dieną. Tačiau, data kinta dėl to, kad žydai vadovaujasi mėnulio kalendoriumi, o mums įprastas – saulės[1].</p>
<p>Mėnulio kalendorius sudarytas iš 12,5 mėnesių ir praktikoje dažnai yra vadinamas tiesiog hebrajų. Įdomu tai, kad jis yra suderintas su mėnulio fazėmis ir čia yra taikoma keliamųjų metų taisyklė, pagal kurią kalendorius suderinamas ir su saulės metais. Taigi iš esmės, žydai Chanuką mini visuomet tokiu pačiu laikotarpiu, tačiau žvelgiant pagal mūsų kalendorių, datos skiriasi.</p>
<p>Ypač įdomi ir Chanukos atsiradimo istorija. Ištisus amžius atgal, žydai nugalėjo šalį valdžiusius Seleukidų imperijos valdovus, kurie žydams neleido laikytis savųjų kultūrinių bei religinių papročių, net draudė lankytis Jeruzalės šventykloje, ją niekino skersdami ten kiaules. Vis tik, žydai nepasidavė ir sukilo: prasidėjo makabiejų, jėga besipriešinusių žydų, sukilimas, kuris po ne vienerių metų kovos pasirodė buvęs sėkmingas. Užgrobėjai buvo išvyti, o besitraukiantys – paskutinį kartą nuniokojo <br />Jeruzalės šventyklą: išliejo visą ten buvusį aliejų, skirtą įžiebti šventyklos žvakei – menorai[2].</p>
<p>Žydai nepasidavė ir šį sykį, viską atstatė ir sutvarkė, o ta proga nutarė surengti ir šviesų bei liepsnų šventę Chanuką. Tiesa, pritrūkus šventojo aliejaus: suprato, kad naujas bus atgabentas geriausiu atveju tik po aštuonių dienų. Nusivylę, jie sunaudojo paskutines turimas aliejaus atsargas, tačiau įvyko stebuklas: žvakės išdegė visas aštuonias dienas, iki kol buvo pristatytos naujos aliejaus atsargos. Būtent tiek dienų Chanuka švenčiama ir šiandien.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hasmik-ghazaryan-olson-dtcyvhbj78s-unsplash.jpg" alt="Chanukos tradicijos" /></p>
<h2>Laikotarpis, skirtas atsigręžti į religiją ir praleisti laiką su artimaisiais</h2>
<p>Chanuka siejama su šviesa, tikėjimu ir išsilaisvinimu. Verčiant iš hebrajų kalbos, Chanuka reiškia „atsinaujinimą“, todėl tai laikotarpis, skirtas apsivalymui ir įkvėpimo naujai pradžiai įgavimui. Žinoma, svarbu nepamiršti, kad tai religinė šventė, todėl šiuo laikotarpiu žydai skaito specialias maldas, o pirmąją Chanukos dieną įžiebiamas ir vienas svarbiausių simbolių, devynšakė žvakidė, vadinama chanukija[3]. Tiesa, nesupainiokime: chanukija nėra tas pats kas menora, vienas svarbiausių judaizmo simbolių.</p>
<p>Pirmą Chanukos dieną uždegama pagalbinė chanukijos žvakė Šamaš, su ja ir kita žvakelė, o aštuntąją dieną įžiebiamos jau visos devynios liepsnelės. Visoms dienoms prireikia 44 žvakučių, o jos statomos specialia tvarka: iš dešinės į kairę, bet degamos iš kairės į dešinę, kad naujausia žvakė būtų uždegta pirma. Naujos žvakės visada yra uždegamos nuo pagalbinės žvakės Šamaš.</p>
<p>Žinoma, bet kokia šventė neapsieina ir be šiek tiek pramogų. Štai per Chanuką žydai itin mėgsta žaisti dreideliu. Tai unikalus, tradicinis azartinis žaidimas, tapęs tikru šventės simboliu. Tai tarsi vilkelis, išrašytais įvairiais ženklais, o pats žaidimas susijęs su pinigais: yra specialus šio žaidimo bankas, į kurį žaidžiantieji įneša pinigų, saldainių ar panašiai. Laimima tuomet, jei viršuje matosi tavo pasirinkta raidė. O pralošus reikia papildyti banką.</p>
<p>Išeivijoje gyvenantys žydai per Chanuką savas atžalas nustebina dovanėlėmis. Dažnai siurprizai būna įteikiami aštuntąjį šventės vakarą. Tiesa, tokios tradicijos veikiau laikosi JAV ar Europoje gyvenantys žydai, mat įprastai, ši šventė nėra siejama su materialiais dalykais ar dovanų mainais[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elisheva-gohar-nyekpqwzbgw-unsplash.jpg" alt="Chanuka" /></p>
<h2>Chanuka – šventė, kai suvalgoma šimtai spurgų</h2>
<p>Dėl sutampančio šventinio laikotarpio Chanuka dažnai vadinama „žydų Kalėdomis“, tačiau toks pavadinimas nėra tikslus. Šių švenčių kilmė yra visiškai skirtinga ir tradiciškai, šventės turi mažai ką bendro. Tai nėra ir „žydiška" Naujų metų šventė: savuosius naujuosius Roš ha-šaną žydai jau sutiko dar rugsėjo mėnesį: dabar skaičiuojami 5781-ieji metai.</p>
<p>Nepaisant šventės kitoniškumo ir kilmės, šis laikotarpis neįsivaizduojamas be gardžių, tradicinių patiekalų. Ant Chanukos šventinio stalo įprastai puikuojasi daug riebaus maisto, o paklausiausias patiekalas – spurgos, hebrajiškai dar vadinamos <em>sufganiyot</em>, kurios yra kepamos aliejuje ir įdaromos džemo ar varškės įdarais, barstomos cukraus pudra. Dėl šio saldėsio populiarumo, Chanukos laikotarpis net vadinamas „spurgų savaite“, o per aštuonias šventines dienas, priskaičiuojama, kad žydai suvartoja apie 18-24 milijonus spurgų[5].</p>
<p>Vienas populiariausių karštų patiekalų – bulviniai blynai, vadinami latkėmis. Tešlai naudojamos tarkuotos bulvės, svogūnai, kiaušiniai, miltai, džiūvėsiai, o iškepti – patiekiami su grietine ar net obuoliene. Kai kuriais atvejais, tokie blynai gali būti kepami ir saldūs, pagardinti sezamo sėklomis, razinomis ar aguonomis. Tiesa, latkės gaminamos ne tik iš bulvių, bet ir iš saldžiųjų bulvių, burokų, morkų ar moliūgų, o štai Vengrijos žydai ypač mėgdavo latkes iš sūrio.</p>
<p>Be šių tradicinių patiekalų, Chanukos stalas neįsivaizduojamas be gražiai padengto stalo ir visos susirinkusios šeimos: juk šventės esmė ir yra šviesa dalintis su artimaisiais.</p>
