Žmonijai iškilo naujas pavojus dėl augančio atsparumo antibiotikams

Bakterijų atsparumas antibiotikams jau yra pavojingai aukšto lygio

Ar gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje infekcinių susirgimų nepavyks išgydyti antibiotikais, o žmonija ims nykti negalėdama įveikti tokių ligų kaip gonorėja, pneumonija ar tuberkuliozė?

Bakterijų atsparumas antibiotikams šiuo metu yra viena iš didžiausių grėsmių sveikatai, mat padidina ne tik sveikatos priežiūros kaštus bet ir mirtingumą.

Vien tik Europos Sąjungoje apie 25 000 mirties atvejų siejama su atsparumu antimikrobiniams vaistams. Todėl sveikatos srities ekspertai visuomenę ir gydytojus skubina keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą bei jų vartojimą.

Atsparumas antibiotikams yra pakilęs iki pavojingai aukšto lygio visame pasaulyje. Nauji atsparumo mechanizmai atsiranda ir plinta pasaulyje kiekvieną dieną, keldami grėsmę mūsų gebėjimui valdyti infekcijas.

Kai kuriose šalyse antibiotikus – vaistus, kurie naudojami siekiant išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti – galima įsigyti be recepto, todėl tose valstybėse atsparumo antibiotikams atsiradimas ir plitimas yra didžiausias. Taigi, jeigu nebus imtasi skubių veiksmų, grėsmė nebeturėti efektyvių antibiotikų bus labai reali, o tai reiškia, kad paplitusios infekcijos bei smulkūs sužalojimai vėl gali tapti mirtini.

Atsparumas antibiotikams auga dėl neatsakingo jų vartojimo

Atsparumas antibiotikams plinta dėl per didelio antibiotikų kiekio suvartojimo ir neatsakingo jų vartojimo, taip pat dėl prastos infekcijų prevencijos ir kontrolės. Ekspertai sako, kad net ir išradus naujus vaistus, atsparumas antibiotikams išliks viena iš didžiausių grėsmių.

Taigi infekcijų plitimą galima stabdyti ir elementariais būdais – palaikant rankų ir vartojamo maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Taip pat svarbu vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu bei suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.

Būtina žinoti, kad negalima vartoti namuose užsilikusių antibiotikų likučių ar dalintis šiais vaistais su kitais.
Farmacininkai ir sveikatos priežiūros specialistai antibiotikus turi išrašyti ir skirti tik tuomet, kai to tikrai reikia.
Prie atsparumo antibiotikams prevencijos gali prisidėti ir žemės ūkio sektoriaus atstovai. Jie privalo užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, pasitarus su veterinarais. Gyvūnų augintojai privalo laikytis ir nustatytų tarptautinių reikalavimų bei atsakomybių, vadovautis antibiotikų naudojimo gairėmis, nustatytomis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio, Pasaulio sveikatos ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijų.
Nors pastaruoju metu kuriami nauji antibiotikai, tačiau manoma, kad nė vienas iš jų nebus veiksmingas prieš pavojingiausias antibiotikams atsparias bakterijas.
Ekspertai teigia, kad atsparumas antibiotikams yra globalinė problema, reikalaujanti visų tautų pastangų.
Todėl kova su atsparumu antibiotikams yra vienas iš PSO prioritetų^[1].

„Tylioji pandemija“ kasmet pasaulyje nusineša apie penkis milijonus gyvybių

2021 metų PSO apžvalgoje skelbiama, kad pastaruoju metu yra atliekami maždaug 27 antibiotikų, skirtų kovai su patogenais, moksliniai tyrimai. Manoma, kad tik nedidelė dalis šiuo metu klinikiniuose tyrimuose kuriamų antibiotikų yra pakankamai modernūs, kad įveiktų atsparumą.
Ekspertai vieningai teigia, kad farmacijos bendrovės turi gerokai daugiau investuoti į mokslinių tyrimų ir plėtros etapą, kad rastų antimikrobinę medžiagą, kuri padėtų kovoti su vaistams atspariais ligų sukėlėjais.
Paskutinį kartą nauja antibiotikų klasė buvo atrasta tik devintajame dešimtmetyje, o pirmasis šios klasės antibiotikas – daptomicinas – rinkoje pasirodė 2003 metais.

Atsparumas antibiotikams pasaulyje vadinamas „Tyliąja pandemija“, kuri kasmet pasaulyje nusineša apie penkis milijonus žmonių gyvybių.

„Atsparumas antibiotikams šiandien yra viena iš didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Kita opi problema yra ta, kad trūksta saugių, veiksmingų ir nebrangių preparatų, kuriuos būtų galima naudoti daugeliui infekcijų gydyti“, – sakė Niujorko valstijos, Long Islando „Mount Sinai South Nassau“ ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėjas, gydytojas Aaronas Glattas.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) apskaičiavo, kad JAV gydytojų klinikose ir skubios pagalbos skyriuose kasmet išrašoma apie 47 mln. receptų antibiotikams, t. y. apie 28 proc. visų šiuose skyriuose išrašomų receptų, dėl infekcijų – peršalimo ligų ar gripo – kurioms gydyti nereikia antibiotikų^[2].

COVID-19 pandemijos įkarštyje kai kuriose šalyse antibiotikai buvo skiriami maždaug 70 proc. pacientų, sergančių COVID-19. Tai, anot specialistų, taip pat galėjo prisidėti prie antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų, vadinamų superbakterijomis, plitimo.

Pasak Oslo universiteto, Akershus universitetinės ligoninės gydytojos Magrit Jarlsdatter Hovind, todėl mikrobai tapo atsparūs daugeliui gydymo metodų. Šie vaistai vartojami pernelyg dažnai ir netinkamai kelia didžiulę grėsmę žmonijos sveikatai.

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai šokiruoja. Tyrime dalyvavo 2 111 pacientų, kurių nosies ar gerklės tepinėlio testai buvo teigiami dėl virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, RSV ar COVID-19.

63 procentams tiriamųjų gydymo ligoninėje metu dėl kvėpavimo takų infekcijų buvo paskirti antibiotikai. Per 30 dienų mirė iš viso 168 tiriami pacientai, ir tik 22 iš jų, kuriems nebuvo paskirti antibiotikai. Asmenys, kuriems buvo patvirtintos bakterinės infekcijos, į analizę nebuvo įtraukti.
Atsižvelgę į tokius veiksnius kaip pacientų lytis, amžius, ligos sunkumas ir pagrindinės ligos, tyrėjai nustatė, kad pacientai, kuriems gydymo ligoninėje metu buvo paskirti antibiotikai, turėjo dvigubai didesnę tikimybę mirti per 30 dienų nei tie, kuriems antibiotikai nebuvo paskirti.
Remiantis tuo, kad COVID-19 pandemijos metu buvo sumažėjusi antibiotinių vaistų paklausa, vaistų gamintojai buvo sumažinę antibiotinių preparatų gamybą. Tačiau 2023 metų sausio pabaigoje grupė Europos pacientų ir vartotojų Europos Sąjungos vaistų reguliavimo institucijai įteikė raštą, kuriame buvo reikalaujama imtis veiksmų ir išspręsti kai kurių plačiai vartojamų antibiotikų trūkumo problemą. Laiške buvo teigiama, kad dėl amoksicilino pakeitimo kitais antibiotikais sumažėjo kai kurių kitų vaistų pasiūla ir kad dabartinės priemonės, taikomos sprendžiant trūkumo problemą, krizės neišsprendė. Užsitęsęs vaistų trūkumas dar buvo juntamas net ir žiemai einant į pabaigą^[3].

Antibiotikai iš gamtos

Na, o kol nebuvo išrasti cheminiai medikamentai daugelį amžių žmonės gydėsi liaudiškomis priemonėmis, gamtoje randamomis žolelėmis ir pan. Taigi keletas patarimų iš liaudies išminties lobynų, kurie tam tikrais atvejais gali padėti susidoroti su užklupusiomis ligomis.

Visiems žinomas raudonėlis, kurį dažnai vartojame įvairiems patiekalams paskaninti, pasirodo padeda ne tik virškinimui. Ypač yra naudingas šios prieskoninės žolelės aliejus, turintis natūralių antimikrobinių savybių ir kovojantis su išsikerojusiu Candida grybeliu. Teigiama, kad šis preparatas padeda gydant gripą ar peršalimą.

Neapdoroto obuolių sidro acto gydomosios savybės yra žinomos jau daugelį metų. Šiandien šis produktas naudojamas ne tik svorio kontroliavimui, bet ir cholesterolio bei vėžio rizikos mažinimui. Naudojamas išoriškai, šis produktas veikia kaip sutraukiamasis vaistas ir tinka žaizdų dezinfekavimui. Obuolių actas taip pat neutralizuoja rūgštines terpes, todėl pacientai kenčiantys nuo rėmens turėtų pasirūpinti jo atsargomis.

Medus – yra natūralus gamtos saldiklis. Jame randamas fermentas išleidžia vandenilio peroksidą. Todėl šis produktas puikiai tinka žaizdų gydymui ir užkerta kelią infekcijoms. Dėl pastarosios gydomosios savybės medus buvo plačiai naudojamas dar senovės romėnų mūšio laukuose.

Česnakas paprastai naudojamas patiekalams gardinti. Tačiau šis augalas gali padėti gydant peršalimą. Jis taip pat kovoja su grybeliu, parazitais, bakterijomis ir kt.

Greipfrutų sėklų ekstraktas pagerina žarnyno mikroflorą, kovoja su daugiau nei 800 skirtingų virusų ir bakterijų, daugiau nei 100 įvairių grybelių bei skirtingais parazitais.

Kokosų aliejaus gydomosios savybės sudaro ilgą sąrašą. Šis antibakterinių ir antigrybelinių savybių turintis aliejus yra turtingas antioksidantų. Todėl gali būti naudojamas smegenų ir skydliaukės veiklai pagerinti, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje mažinti. Kokosų aliejui patekus į organizmą, jame esanti lauro rūgštis yra paverčiama antivirusinių ir antibakterinių savybių turinčiu monogliceridu. Šis aliejus naudojamas netgi ŽIV, herpeso, patogeninėms bakterijoms naikinti.

Fermentuoti maisto produktai – kefyras, probiotiniai jogurtai, rauginti kopūstai ar namuose konservuoti agurkėliai atstato žarnyno mikroflorą, apsaugo nuo vėžio ir kovoja su infekcijomis.

Koloidinio sidabro dalelių ir skysčio mišinys daugelį amžių buvo naudojamas kaip natūralus antibiotikas stabdantis vienaląsčių bakterijų dauginimąsi. Vis dėlto, per didelis šios priemonės vartojimas gali būti nuodingas, todėl patartina tuo nepiktnaudžiauti.

Visi aukščiau išvardinti preparatai yra natūralūs ir ligoms gydyti buvo naudojami senais laikais, tačiau nusprendus griebtis tokių gydymosi metodų šiais laikais vis tik prieš tai vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku^[4].