Keisti pirkėjai reikalauja kompensuoti kelionę ir be priežasties palieka prastą įvertinimą
Atsiradus internetui jis buvo pradėtas naudoti įvairiausiems dalykams. Dabar jau sunkiai įsivaizduotume savo gyvenimus be socialinių tinklų, internetinių naujienų portalų ir netgi prekių pirkimo internetu. Tačiau nepaisant to, kiek technologijos palengvino mūsų gyvenimą, kai kurie žmonės jį vis dar geba paversti tikrų tikriausiu košmaru.
Tai ypač dažnai pasitaiko, bandant parduoti prekes ar produktus. Galima pastebėti tokių kurioziškų situacijų, kai net dovanojamas daiktas kokiam nors keistuoliui pasirodo per brangus arba koks nors įkyruolis kaulija atlikti keisčiausius veiksmus, prieš apsispręsdamas, ar pirks tam tikrą produktą. Tad siūlome smagiai pasijuokti iš beprotiško elgesio, kuris buvo pastebėtas interneto platybėse.
Ieškant naudotų prekių internete, daugelis dairosi jas įsigyti kuo arčiau savo gyvenamosios vietovės ar bent jau yra pasiryžę dėl norimo daikto nukeliauti didesnį atstumą. Tokios kelionės kartais atsiperka – ypač tais atvejais, jei daiktas atiduodamas vos už kelis eurus ar nemokamai. Tačiau neretai keliauti didesnį atstumą tiesiog neverta, nes kelionės išlaidos atsieina daugiau nei pati prekė.
Tokiu atveju normalūs pirkėjai tiesiog išjungia skelbimą ir ieško kito varianto. Bet pasitaiko ir tokių, kaip Garry, kurie nusprendžia už atvažiavimą pasiimti prekės reikalauti sumokėti patį pardavėją! Šis vyrukas kažkodėl buvo įsitikinęs, kad pardavėjas jam skolingas kompensaciją už kurą, kurį sunaudotų važiuodamas pasiimti naudotą mikrobangų krosnelę.
O jei galvojate, kad tai tik pavieniai nutikimai, tuomet labai klystate. Mat sumokėti už kelionę reikalauja net tie, kurie susidomi nemokamai dalinamais daiktais.
Štai vienas geraširdis žmogus nusprendė padovanoti indaplovę. Gauti tokį naudingą daiktą visiškai nemokamai yra išties puikus laimikis. Tačiau taip atrodo ne visiems, nes vienas vyrukas pasiskundė, kad gyvena toli ir paklausė, ką dar gali nusiderėti, nors indaplovė ir taip jau nemokama… Į tokią žinutę pardavėjui teliko atsakyti su humoro gaidele – jis pažadėjo nuleisti reikalaujamą kainą per pusę.
Tiesa, tokie pirkėjai bent jau greitai dingsta, kai pardavėjas atsisako sumokėti už jų kelionę. Tačiau pasitaiko ir daug atkaklesnių pirkėjų, kurie nepasiduoda ir net pradeda grasinti.
Pavyzdžiui, vienas meno mylėtojas užsimanė gauti kokį nors meno kūrinį nemokėdamas nė cento. Kūrėjas ignoravo jo žinutes, tačiau žmogus vis tiek nepasidavė. Pamėginęs kelis sykius atkreipti į save dėmesį, jis galiausiai pagrasino, jog paliks prastą įvertinimą. Už ką? Kad negavo nemokamo paveikslo? Akivaizdu, jog tokiems žmonėms reikėtų pasimokyti mandagumo ir suvokti, jog kitų asmenų darbas kainuoja realius pinigus.
Tiesa, pasitaiko ir tokių, kurie yra pasiryžę už norimą prekę sumokėti tam tikrą sumą, tačiau pasiūlo kur kas mažiau, nei reikalauja pardavėjas. Derybos yra subtilus menas ir visai normalu, jog pirkėjas bando gauti nuolaidą. Bet verta suvokti, jog pardavėjui paminėjus mažiausią įmanomą sumą, reikėtų su ja sutikti, o ne siūlyti dar mažiau.
Štai vienas pirkėjas, sužinojęs, kad jo norima prekė parduodama už ne mažiau nei 205 JAV dolerių, ėmė ir pasiūlė 150 dolerių. Negana to, pardavėjui mandagiai atsakius, jog tokia suma yra per maža, pirkėjas lyg niekur nieko pasiūlė dar mažiau – 140 dolerių! Nežinia, ar tai tiesiog nemokėjimas skaityti, ar visiškas pardavėjo ignoravimas, tačiau net neabejojame, kad sandoris nepavyko.
Kai kurie pirkėjai nesupranta sarkazmo
Įdomu dar ir tai, jog dažnai gan kvailai atrodantys pirkėjai visiškai nesupranta sarkazmo. Įvairūs menininkai ir kūrėjai yra įpratę, jog reguliariai atsiranda žmonių, besitikinčių iš jų gauti daiktus nemokamai. Žinoma, matyti, kad jų darbas ir sugaištas laikas yra nevertinamas, būna gan nemalonu. Tad vienas iš tokių kūrėjų, eilinį kartą sulaukęs klausimo, ar padarytų ką nors nemokamai, nusprendė sarkastiškai atsakyti „žinoma, kodėl turėčiau imti pinigus už kažką, ką pagaminti trunka daug valandų!“
Jam parašęs asmuo, žinoma, visiškai nesuprato sarkazmo ir tiesiog pritarė, kad irgi to nesupranta. Mums tikrai smalsu, kiek prireikė laiko, kol jis pagaliau suprato, kad kūrėjas tiesiog juokauja.
Sarkazmo neslėpė ir kitas pardavėjas, kai susidūrė su labai keistu pirkėju, turinčiu savitą suvokimą, kaip turi vykti derybos. Kai jo pasiūlyta suma pasirodė per maža, pirkėjas nusprendė nepasikuklinti ir pareikalavo atiduoti prekę nemokamai.
Pardavėjui mestelėjus, jog būtinai atiduos prekę ir priveš ją iki pirkėjo namų per artimiausias 20 minučių, šis nieko nelaukdamas pateikė savo adresą! Ironiją mėgstančiam ir tokiu nutikimu negalinčiam patikėti pardavėjui beliko tik dar sykį pajuokauti ir paklausti: „Galbūt dar turėčiau tau sumokėti už tai, kad ją iš manęs paimsi?“.
Jie nori visiškai naujos, nemokamos prekės ar didžiulių nuolaidų
Kartais žmonės iš tiesų atiduoda kažką nemokamai, nes tiesiog nori atsikratyti nereikalingų daiktų arba tingi gaišti laiką, bandant parduoti ir taip nedaug vertus dalykus. Taip galima aptikti padėvėtų, tačiau išties gan gerų drabužių, elektronikos prekių, rakandų ir kitų daiktų. Žinoma, tokiu atveju tenka susitaikyti, jog nemokami daiktai veikiausiai turės kažkokių defektų ar bus smarkiai dėvėti. Juk ne veltui sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima!
Tačiau kai kurie nemokamų daiktų ieškantys žmonės įsivaizduoja, jog kažkas turėtų jiems dovanoti brangius, naujut naujutėlaičius daiktus. Štai vienas optimistas tikisi, jog kažkas padovanos visiškai naujus „AirPod“ ausinukus! Jis ne tik nori jų visiškai naujų, bet ir reikalauja pateikti fizinį įrodymą, kad ausinukai yra tikri, o ne klastotė. Galbūt laikas nusileisti ant žemės ir suvokti, jog nauji tam tikro gamintojo daiktai pardavinėjami parduotuvėse ir kainuoja gan nemenkas sumas pinigų?
Beje, nemokamų „AirPod“ užsimaniusi mama sugalvojo paterorizuoti aplinkinius tvirtindama, kad jeigu jų negaus iki dukters dvyliktojo gimtadienio, ši verks. Moteris taip pat paprašė nemokamos „Disney Plus“ paskyros. Galbūt nereikėtų vaikams žadėti to, ko negali nupirkti?
Deja, tokių nemokų įvairių išties brangių daiktų prašytojų yra apstu. Jie prašo visko: nuo prabangių drabužių iki naujų žaidimų konsolių. Tik labai abejojame, jog tokie prašymai baigiasi sėkmingais laimikiais…
Įdomu, kad kai kurie pirkėjai, ieškodami brangių prekių, įsivaizduoja, kad kiti privalo jiems daryti nuolaidas. Vietoj to, jog tiesiog ieškotų pigesnių daiktų, jie bando nusipirkti dizainerių produktus, bet bando įžūliai derėtis smarkiai sumažinti kainą.
Pavyzdžiui, viena dizainerio rankinės užsimaniusi mergina nusprendė parašyti graužią istoriją, kaip sunkiai suduria galą su galu. Tiesa, jai tai netrukdė dairytis į prabangias dizainerių rankines, kurios tikrai nėra pirmo būtinumo prekė. Ir štai vien todėl, kad jai sunku sukrapštyti 250 JAV dolerių, ji pareikalavo parduoti rankinę už vos 50 JAV dolerių.
Panašių nutikimų pasitaiko ir tarp žaidimų mylėtojų. Štai vienas pirkėjas tikėjosi, kad gaus pačią naujausią žaidimų konsolę ir du naujus žaidimus už vos 100 JAV dolerių.
Juokingiausia tai, kad pardavėjui priminus, jog tiek žaidimai, tiek konsolė yra visiškai nauji ir parduotuvėje kainuotų kur kas daugiau nei 300 JAV dolerių, pirkėjas tiesiog pasiūlė nuplėšti įpakavimus. Pasak jo, tuomet prekės nebebus naujos ir pardavėjas galės parduoti viską už vos 100 JAV dolerių. Nejau jis tikrai galvojo, kad su tokiais pasiūlymais pasieks, ko nori?..
Panašiai nutiko ir kitu atveju, kai pirkėjas sugalvojo pamėginti laimę įsigyti brangų kompiuterį už vos 25-30 JAV dolerių. Kodėl? Nes, pasak jo, negali išleisti didesnės sumos. Ir visiškai nesvarbu, jog jo trokštamas kompiuteris yra vertas 1000 JAV dolerių!
Tikriausiai neverta stebėtis, jog pardavėjas neliko sužavėtas tokiu pasiūlymu. Vietoj to, kad sutiktų kone veltui atiduoti savo kompiuterį, jis pasiūlė pirkėjui nukeliauti iki parduotuvės ir už tokią sumą įsigyti žaislinį kompiuterį.
Beje, kai kurie pirkėjai, matyt, jau suprato, kad vien graudžiomis istorijomis ir tikinimu, jog neturi tokių pinigų, tikrai negaus norimos prekės. Todėl jie ieško kitų būdų, kaip iškaulyti didžiulių nuolaidų.
Štai vienas pirkėjas nusprendė pasiūlyti tik 10% originalios kainos. Kai pardavėjas nesutiko su tokiu nelogišku pasiūlymu, pirkėjas paprašė suteikti nuolaidą tikindamas, jog jų vardai yra vienodi. Jis taip pat bandė apgauti pardavėją, kad prašo tik 10% nuolaidos. O iš tiesų buvo reikalaujama žymiai didesnės nuolaidos ir dar meluojama. Mat jų vardai skirtingi, bet pirkėjas pamiršo, jog pardavėjas mato tikrąjį paskyros vardą…
Pirkėjai dažnai pamiršta mandagumą
Už įvairius per didelius optimistus dar blogesni yra tie, kurie ne tik siūlo itin mažą kainą ar reikalauja daiktų nemokamai, bet ir visiškai pamiršta mandagumą. Vieną tokį pirkėją sutiko ir šis asmuo, kuris, gavęs neįprastai mažą pasiūlymą, tiesiog šmaikščiai pakomentavo, jog tuomet turės sumokėti papildomą prekės paėmimo mokestį.
Deja, pirkėjas pasirodė ne tik neturintis humoro jausmo, bet ir įžūlus, nes pareiškė, kad toks mokestis yra nesąžiningas, o pardavėjui reikėtų įgauti smegenų, prieš dar kartą susisiekiant ir jį gaišinant. Bet labiau panašu, jog tokį palinkėjimą pirkėjas turėtų prisitaikyti sau!
O būna ir tokių, kuriems atrodo, kad pardavėjas privalo būti prieinamas 24 valandas per parą bei atsakyti per kelias sekundes. Štai vienas pirkėjas pareikalavo pasakyti, ar prekė vis dar neparduota, nes jis skuba pasiimti savo dukrą. Tačiau pardavėjui atsakius vos po penkių minučių, iš karto ėmė šaukti, jog dėl jo vėlavo pasiimti dukrą ir pareikalavo sumažinti kainą, arba nebepirks nusižiūrėtos sofos.
Tikriausiai nieko nenustebins tai, kad pardavėjas neliko sužavėtas tokiu bendravimu ir bandymu nemandagiais būdais gauti nuolaidą. Tad normalų bendravimą pamiršęs pirkėjas liko be sofos.
O kai kurie klientai nusprendžia, jog jeigu menininkas reikalauja už savo darbą pinigų, jį reikia tiesiog įžeidinėti. Štai vienas asmuo panoro gauti nemokamą tatuiruotę, bet sužinojęs, kad turės už ją susimokėti, pradėjo įžeidinėti tatuiruočių meistrą, jog jo darbai yra negražūs ir neprofesionalūs.
Tiesa, tokius įžeidinėjimus veikiausiai dar labiau pralenkia perspėjimai, jog pardavėjas keliaus į pragarą. Ir viskas tik todėl, jog jis atsisakė savo papuošalus atiduoti nemokamai! Nuomonės formuotojai net nerūpėjo, jog už papuošalus gauti pinigai keliaus labdarai.
Pirkėjai nori mokėti itin mažai arba reikalauja jiems primokėti
Kaip jau minėjome, labai dažnai pirkėjai bando gauti viską nemokamai arba žymiai pigiau. Tas pats galioja ne tik su daiktais, bet ir su paslaugomis. Pasitaiko žmonių, kurie ieško įvairių darbuotojų, tačiau už tai siūlo apverktinai mažą atlygį. Arba dar blogiau – tikisi, jog kažkas dirbs nemokamai.
Pavyzdžiui, vienas asmuo ieškojo redaktoriaus. Tačiau jis nori, kad redaktorius dirbtų už mažiau nei penkis centus už žodį! Galbūt šis optimistas tiesiog nesuvokia, kokios kainos vyrauja darbo rinkoje. Tačiau labiau tikėtina, jog jis tiesiog ieško kvailelių, kurie dirbtų kone nemokamai.
Tiesa, šis žmogus, nors ir siūlo apjuoktiną užmokestį, visgi neprieštarauja sumokėti už norimą paslaugą. Bet pasitaiko ir tokių, kurie tikisi nemokamų paslaugų. Taip itin dažnai nutinka su pavežėjimu iki tam tikros vietos.
Nors neretai atsiranda žmonių, kurie sutinka pavežti kitus, nes ir patys keliauja ta pačia kryptimi, tačiau įprasta, jog už labiau specifinę pavežėjimo paslaugą reikia nors šiek tiek susimokėti. Žmonės susitaria įvairiai: prisideda sumokant už kurą, nusprendžia padengti stovėjimo aikštelės mokestį ir panašiai.
Štai vienas vairuotojas būtent tokį susitarimą ir pasiūlė, kai rado skelbimą, jog kitą asmenį reikės pavežti tam tikrą valandą ir po poros valandų jį vėl pasiimti bei parvežti namo. Tačiau įžūlus paslaugos prašantis žmogus pasipiktino tokiu pasiūlymu ir nesuprato, kodėl turėtų sumokėti už automobilio stovėjimą. Galbūt kitą sykį jam vertėtų tiesiog išsikviesti taksi ir suvokti, jog keliavimas automobiliu visgi kainuoja realius pinigus, o mokestis tik už stovėjimą iš tiesų yra kur kas pigesnis pasirinkimas?
Neretai nemokamų paslaugų pareikalaujama ir iš menininkų, tačiau kai kurie prašymai atrodo ne tik juokingai, bet ir pakankamai kurioziškai.
Pavyzdžiui, vienas asmuo nusprendė pareikalauti nemokamo piešinio, aiškindamas, kad menininkui turėtų būti garbė atlikti darbą jo kompanijai. Nežinome koks tai verslas, tačiau faktas, jog kažkas išvis turėjo įžūlumo tokiu būdu reikalauti dirbti nemokamai, daug ką pasako!
Beje, pasitaiko ir tokių, kurie nori kokių nors paslaugų nemokamai, o mainais siūlo tiesiog menamą žinomumą. Štai buvo paviešintas skelbimas, kuriame buvo ieškoma fotografo, kuris negautų jokio užmokesčio, tik žinomumą, nes jo pavardė būtų įrašyta prie renginių nuotraukų. Galbūt pats laikas suvokti, jog įvairių specialybių darbuotojai nori gauti realią algą, už kurią galėtų susimokėti mokesčius ir nusipirkti valgyti?
Kalbant apie fotografus, jie sulaukia ne tik pasiūlymų dirbti nemokamai, bet netgi gauna įžūlių žinučių, kuriose siūloma, kad patys susimokėtų už leidimą dirbti. Štai viena mokykla ieškojo fotografo kalėdiniam vakarėliui, tačiau pareiškė, jog šis negaus jokio užmokesčio ir pats turės susimokėti, kad vėliau galėtų tas nuotraukas naudoti savo reklamai.
Žinoma, jei tokį pasiūlymą duotų pasaulinio lygio žvaigždė, koks nors fotografas galbūt ir susidomėtų. Tačiau susimokėti tam, kad galėtum pafotografuoti eilinę mokyklą su eiliniais mokiniais ir mokytojais? Tai skamba labiau kaip anekdotas, o ne rimtas pasiūlymas!
Kartais pirkėjai būna tikri keistuoliai ar keliantys baimę
Tikriausiai daugelis nors sykį yra susidūrę su gan keistais pirkėjais. Vieni iš jų sukelia juoką, kiti verčia kilstelėti antakius, o treti netgi sukelia nerimą, jog bendraujama su išties įtartinais asmenimis.
Pavyzdžiui, viena pardavėja tiesiog norėjo parduoti savo gitarą, tačiau sulaukė seksualinio pobūdžio priekabiavimo. Jai parašęs asmuo siūlėsi atlikti masažą ir klausinėjo, ar ji neturi seksualinio pobūdžio anketos. Kodėl kai kurie mano, jog yra normalu taip priekabiauti prie moterų?
Tiesa, internete pasitaiko ir kitokio tipo keistuolių. Pavyzdžiui, galima sutikti žmonių, kurie pripažįsta, jog nori kažką pavogti.
Štai viena mergina norėjo atsisiųsti tam tikrą knygą nemokamai, iš kokios nors piratavimo svetainės. O kai niekur nerado norimos knygos, ji nusprendė apie tai pasiskųsti pačiam autoriui ir netgi paklausti, ar jis nežino kokių nors puslapių!
Linkime, jog mėgindami pardavinėti savo daiktus ar siūlydami įvairias paslaugas nesusidurtumėte su tokiais pirkėjais. Deja, juos sutikti yra gan didelė tikimybė, kadangi internetu naudojasi daugybė keistuolių.
