Padėti pasveikti nuo ligų gali mūsų pačių smegenys
Žmogaus smegenis sudaro milijardai neuronų bei trilijonai sinapsių, kurios veikia kartu, kad sukurtų mūsų mintis, emocijas, koordinuotų elgesį.
Mūsų smegenys gali keisti savo struktūrą bei funkcijas, reaguodamos į naują patirtį ir mokymąsi, geba išsaugoti didžiulius informacijos kiekius – nuo asmeninių prisiminimų iki sudėtingų žinių apie mus supantį pasaulį.
Remiantis paskutiniais mokslininkų tyrimais atrodo, kad smegenys gali kontroliuoti ir tai, kaip mūsų organizmas reaguoja į prastą savijautą bei susirgimus. Lygiai taip pat smegenys gali kontroliuoti ir tai, kaip greitai mes sveikstame.
Užčiuopę siūlo galą mokslininkai dabar pradeda aktyviau aiškintis, kaip smegenys kontroliuoja mūsų organizmo imunines reakcijas.
Haifos Techniono Izraelio technologijų instituto doktorantė Hedva Haykin siekia ištirti, ar smegenų srities, susijusios su teigiamomis emocijomis ir motyvacija stimuliavimas gali turėti įtakos, pavyzdžiui, sveikstant nuo širdies ligų[1].
H. Haykin jau tyrė širdies priepuolius patyrusių pelių širdžių likučius. Per mikroskopą kai kurie mėginiai buvo aiškiai pažymėti randais, likusiais po infarkto. Kituose buvo matyti tik pažeidimų dėmės tarp sveikų ląstelių.
Tokie skirtumai yra smegenų veiklos padarinys. H. Haykin teigia, kad sveikesnės išvaizdos mėginiai buvo paimti iš pelių, kurioms buvo stimuliuojama smegenų sritis, susijusi su teigiamomis emocijomis ir motyvacija. Randais pažymėtos širdys buvo iš nestimuliuojamų pelių.
Nors šiuo metu siekiama atlikti daugiau tyrimų, pagrindžiančių šią teoriją, pirmieji duomenys rodo iš tiesų optimistinius rezultatus: smegenų ventralinės tegmentinės srities (VTA) aktyvinimas iš tiesų gali sukelti imuninius pokyčius, kurie padeda sumažinti gyjantį širdies randinį audinį.
„Sudaužytos širdies“ pojūtis nėra tik emocija – tai ir fizinė būklė
H. Haykin ir jos mentorių atliekamo tyrimo pagrindą sudaro jau anksčiau atliktos analizės, kuriuose nurodoma, kad psichologinė žmogaus būklė turi įtakos jo širdies sveikatai.
Pavyzdžiui, mokslininkai ne kartą yra kalbėję apie savijautą po išsiskyrimo, geriau žinomą kaip „sudaužytos širdies sindromas“. Tuomet žmogus patiria ypač neigiamas emocijas, stresą, liūdesį, gali justi širdies priepuolio simptomus, kurie retais atvejais gali būti net mirtini.
Tuo tarpu priešingi tyrimai rodo, kad pozityvus mąstymas gali lemti geresnius širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų organizmo rodiklius, nors šių sąsajų mechanizmai tebėra neaiškūs.
Daugelis ekspertų mano, kad didesnis supratimas apie tai galėtų padėti sustiprinti placebo efektą ir net iš naujo įvertinti ligas, kurios šimtmečius buvo atmetamos kaip psichologiškai nulemtos[2].
Jeigu žinotume, kaip tiksliai teigiamai išnaudoti kai kurias mūsų smegenų sistemos dalis, pavyzdžiui, klajoklinius nervus, galėtume atrasti net naujus autoimuninių ligų gydymo būdus, kurie šiuo metu prieinami tik bandomųjų klinikinių tyrimų.
Nors medicinoje jau seniai buvo išskiriama pozityvaus mąstymo poveikis sergantiems arba sveikstantiems po rimtų operacijų ir ligų, šie įrodymai daugiausia nebuvo patvirtinti arba buvo tik koreliacinio pobūdžio. O plačiau nagrinėjant pozityvaus mąstymo efektą mūsų organizmui, bus galima tiksliau nustatyti ir neigiamos psichinės būsenos įtaką mūsų sveikatai.
Neuronai gali skatinti mūsų prastą savijautą
Iš tiesų tai, kaip veikia mūsų smegenys, mūsų fizinei sveikatai gali ne tik padėti, bet ir kenkti. Bent jau tai signalizuoja su pelėmis atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad neuronų grupės gali kontroliuoti tokius simptomus kaip karščiavimas, apetito stoka arba nemalonus šalčio pojūtis.
Tyrimą atliko Catherine Dulac, Harvardo universiteto medicinos instituto tyrėja. Ji teigia, kad ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyti smegenyse esantys receptoriai, kurie buvo būtini, kad gyvūnams išsivystytų karščiavimas, tačiau nebuvo aišku, kur slypi su liga susijusių simptomų ir elgesio kontrolė.
Todėl, naujame tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į smegenų pagumburio sritį, kuri reguliuoja daugumą fiziologinių funkcijų. Tyrėjus sudomino viena neuronų populiacija, reaguojanti į imuninius agitatorius. Šios ląstelės buvo netoli kraujo ir smegenų barjero, kur jos galėjo greitai pastebėti infekciją ir siųsti signalus kraujotakos sistemai.
Tuomet komanda pradėjo analizuoti neuronų vaidmenį reguliuojant ligos simptomus: buvo dirbtinai suaktyvinti kai kurių pelių neuronai. Tada graužikų kūno temperatūra pakilo, o apetitas sumažėjo. Kai tai atsitiko, pelės persikėlė į šiltesnes savo aptvarų vietas: panašiai kaip žmonės, susirgę pradeda gerti daugiau karštos arbatos, ilsisi šiltoje lovoje.
Kitoje pelių grupėje tyrėjų komanda išnaikino neuronus, įšvirkštus šioms pelėms bakterijų molekulių arba virusų imitacijų. Tada graužikai nesirgo, o tai rodo, kad neuronai buvo būtini tokiam elgesiui.
Tęsiant tyrimą, mokslininkai sekė tai, kaip neuronai pagumburyje jungiasi su dvylika smegenų sričių, kurios, pavyzdžiui, veikia mūsų atsaką į stresą, termoreguliaciją, maisto poreikį.
Galiausiai mokslininkai padarė išvadą, kad bent jau pelių populiacijoje neuronai iš esmės tampa ligų simptomų būstine: neuronai suaktyvėja ir yra būtini, kad atsirastų kai kurie ligos požymiai ir apraiškos.
Tiesa, Kalifornijos Čapmano universiteto biologė Patricia C. Lopes, tiesiogiai nedalyvavusi šiame tyrime, pabrėžia įdomų dalyką: tyrimui pasitelktos pelės buvo vyriškos lyties; nors tai yra įprasta praktika tyrimuose, mokslininkė neatmeta galimybės, kad neuronų įtaka moteriškos lyties tiriamiesiems gali būti visiškai kita.
