Žemės ūkis apsukų nemažina: bankai nespėja finansuoti žemdirbių

Suprasti akimirksniu
Finansavimas
Ūkininkai aktyviai domisi finansavimo galimybėmis. Jasono Briscoe/Unsplash nuotrauka

Žemės ūkio sektorius nesnaudžia ir ieško plėtros galimybių

Žemės ūkis Lietuvoje kasmet sukuria milijardinę vertę. Nors pandemija veikia daugelį žmonių veiklos sričių, ūkininkai aktyviai domisi savosios veiklos finansavimo galimybėmis, domisi privačios žemės sklypų įsigijimo galimybėmis, o kai kuriais atvejais, migruoja iš vieno ūkio sektoriaus į kitą[1].  

Finansų sektoriaus atstovai pastebi, kad jau kurį laiką sparčiai auga žemės nuomos kainos, todėl smulkiųjų ūkininkų tarpe populiarėja nuosavos žemės įsigijimo galimybė[2].

Kita vertus, ne visi žvalgosi į naujus plotus, kiti tiesiog stengiasi išgyventi. Bene labiausiai „nukraujavusio“ pieno sektorius atstovai vis dažniau ryžtasi migruoti į kitas žemdirbystės sritis. Kad ir kaip ten būtų, finansininkai pastebi, kad žemės ūkio sektorius nesnaudžia.

Pavasaris – pats žemdirbių finansavimo pikas

Atrodo, jog smulkieji ūkininkai pavasarį tapo dažnai bankų lankytojais. Kaip ELTAI teigia Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška, vėlyva žiema ir pavasaris yra žemdirbių finansavimo pikas. Investicijas į žemės įsigijimą bei reikalingą techniką žemdirbiai paprastai susiplanuoja rudenį, jau nuėmę derlių, nes tai leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir realias savo galimybes, taip pat – poreikį plėstis ar atsinaujinti.

Medicinos banko atstovas pastebi milžinišką ūkininkų susidomėjimą galimomis finansavimo galimybėmis:

„Šiuo metu žemdirbiai bankuose yra vieni aktyviausių klientų, o finansų sektorius išgyvena jų sezoninį finansavimo piką“.

Susidomėjimas finansine parama signalizuoja ir tai, kad Lietuvos ūkininkai vis labiau pasitiki bankais ir jų teikiama parama. Kartu, tai ir akivai„zdus aktyvumo bei verslumo įrodymas. Patys bankininkai, žemės ūkio atstovų finansinę situaciją Lietuvoje vertina palankiai, o ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių finansavimas sudaro vis didesnę paskolų portfelio dalį.

Vis gi, dabartinė pasaulinė nemažai pokyčių atnešė ir į žemės ūkio sektorių. J. Ivaška ELTAI pasakoja, kad šiuo metu ypač pastebimi kintantys pačių žemdirbių prioritetai: pernai daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų vertės produkcijos pagaminusiame sektoriuje vyksta gana aktyvus vidinis migravimas.

J. Ivaška išskiria grūdinių kultūrų augintojus, kurie yra patys aktyviausi Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio, Anykščių rajonuose. Ten, kur derlingesnės žemės, ten populiariausia augalininkystė, kur mažiau derlingos – pienininkystė, gyvulininkystė.

Ekspertas pastebi ir kitą pokytį:

„Vis dėlto, stebime bendrą tendenciją, kad dėl mažų supirkimo kainų pieno ūkiai šalyje mažėja, nemaža dalis ūkininkų traukiasi iš šio verslo ir nutaria išbandyti save gyvulininkystėje ar augalininkystėje“.

Akivaizdu, tampa tai, kad šiuo metu žemės ūkis išgyvena tam tikrus migracinius procesus.

Ieškoma galimybių įsigyti žemės nuosavybės teise

Kol vieni ūkininkai turi keisti veiklos sritis ir bandyti išgyventi, kiti ieško naujų perspektyvų. Kaip praneša ELTA, šiuo metu, smulkieji ūkininkai aktyviai stengiasi įsigyti žemės nuosavybės teise, nes jiems sunku nurungti didesnę nuomos kainą galinčius mokėti stambiuosius žemdirbius.

Medicinos banko atstovas teigia:

„Kadangi auga žemės nuomos kainos, mažesnieji ūkininkai stengiasi išsipirkti žemę, kad nebepriklausytų nuo žemės savininkų, kuriems didieji ūkininkai ar kooperatyvai lengvai gali pasiūlyti didesnę nuomą. Dėl šios priežasties auga žemės įsigijimo finansavimo apimtys. Tuo pačiu dalį lėšų investavus į ūkio plėtrą, modernizavimą, įsigijus ilgalaikio turto, finansinių srautų sureguliavimui reikia papildomų apyvartos lėšų.”

Apie paskutines rinkos tendencijas kalbantis J. Ivaška džiaugiasi, jog žemės ūkio finansavimo apimtys nesumažėjo ir  COVID-19 pandemijos metu, jos kaip tik išlaiko pastovų augimą. Vis tik, sumažėjus europinės paramos lėšoms, pastebimas mažesnis susidomėjimas naujos technikos pirkimu. Vis tik, stebint susidomėjimą žemės pirkimu, tai gali greitai pasikeisti. 

ELTA dalijasi Medicinos banko duomenimis, kurie skelbia, jog populiariausi žemės ūkio verslų finansavimo sprendimai yra paskolos įkeičiant žemę ir nereikalaujant žemės vertinimo. Jei yra trumpalaikio finansavimo poreikis, paklausiausias su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išmokomis susietas kreditas be materialaus turto įkeitimo. Šiuo metu itin populiarūs kreditai ir lizingas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantija, nes yra kompensuojamos palūkanos bei garantinė įmoka.