Turintiems būsto paskolas – ekspertės perspėjimas: įmokoms išaugus, šeimoms gali tekti keisti įpročius

Šildymo sezonas gali tapti papildomu išbandymu gyventojų piniginėms

Prasidėjęs šildymo sezonas daliai Lietuvos šeimų gali tapti rimtu finansiniu išbandymu. Prie didėjančių išlaidų už būstą prisideda ir nerimas dėl galimų paskolų palūkanų pokyčių. Finansų ekspertė įspėja, kad net vienu procentiniu punktu padidėjęs EURIBOR gali reikšti dešimtimis eurų išaugusias mėnesines įmokas. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad yra būdų, kaip apsaugoti šeimos biudžetą neatsisakant svarbiausių poreikių.

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros vedėja Irena Danilevičienė teigia, kad gyventojams, turintiems būsto paskolas, šiuo laikotarpiu ypač svarbu įvertinti savo finansines galimybes ir pasiruošti galimiems pokyčiams.

Pasak jos, kylanti infliacija ir palūkanų normų svyravimai gali paveikti ne tik būsto paskolų įmokas, bet ir kasdienes šeimų išlaidas.

Paskolos įmoka gali padidėti dešimtimis eurų

Ekspertės skaičiavimais, EURIBOR padidėjus vienu procentiniu punktu, už kiekvieną 100 tūkst. eurų būsto paskolos likutį šeimai per mėnesį gali tekti mokėti maždaug 50–60 eurų daugiau.

Jeigu paskolos likutis siekia 150 tūkst. eurų, papildoma mėnesinė našta galėtų sudaryti apie 75–90 eurų.

Per metus tokia suma išaugtų iki 900–1080 eurų.

„Toks pokytis prilygsta papildomo savaitinio prekių krepšelio prekybos centre dydžiui arba vaiko mėnesiniam mokesčiui už būrelį, todėl šeimos pradeda taupyti savo ir vaikų sąskaita, tačiau galimos ir kitos alternatyvos“, – sako I. Danilevičienė.

Tiesa, šie skaičiavimai yra orientaciniai. Faktinis įmokos pokytis priklauso nuo paskolos likučio, likusio grąžinimo laikotarpio ir sutartyje numatytų sąlygų.

Be to, EURIBOR padidėjimas nebūtinai iš karto pakeičia paskolos įmoką – tai priklauso nuo palūkanų perskaičiavimo datos.

Pataria peržiūrėti šeimos išlaidas

Vienas pirmųjų finansų ekspertės patarimų – atlikti išsamų šeimos biudžeto auditą.

Bent kartą per kelis mėnesius gyventojams rekomenduojama peržiūrėti visas pajamas ir išlaidas, kad būtų aišku, kur išleidžiama daugiausia pinigų.

Pirmiausia reikėtų atskirti būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, transportas ir vaikų išlaikymas, nuo išlaidų, kurias galima sumažinti ar laikinai atidėti.

Ekspertė taip pat rekomenduoja turėti finansinį rezervą, kurio pakaktų bent trims–šešiems mėnesiams būtinųjų išlaidų padengti.

Toks rezervas galėtų padėti išvengti finansinių sunkumų netikėtai padidėjus paskolos įmokai, sumažėjus pajamoms ar atsiradus nenumatytų išlaidų.

Per mėnesį galima sutaupyti iki 200 eurų

I. Danilevičienė pabrėžia, kad šeimos finansinę padėtį galima pagerinti ne tik atsisakant didelių pirkinių, bet ir peržiūrint smulkias kasdienes išlaidas.

Pavyzdžiui, verta patikrinti, ar šeima nemoka už nebenaudojamas prenumeratas, abonementus ar kitas paslaugas.

Papildomai sutaupyti galima rečiau perkant kavą išsinešti, atsisakant impulsyvių užkandžių ar renkantis dėvėtus drabužius vietoje naujų.

Ekspertės vertinimu, pakeitus tokius vartojimo įpročius, per mėnesį galima sutaupyti apie 100–200 eurų.

Per metus tai sudarytų nuo 1200 iki 2400 eurų – sumą, kuri galėtų padėti kompensuoti išaugusias būsto paskolos ar kitas šeimos išlaidas.

Vis dėlto realios sutaupymo galimybės priklauso nuo kiekvienos šeimos vartojimo įpročių ir finansinės situacijos.

Finansams valdyti siūlo 50/30/20 taisyklę

Dar vienas ekspertės siūlomas būdas geriau kontroliuoti šeimos biudžetą – vadinamoji 50/30/20 taisyklė.

Pagal ją apie 50 procentų mėnesinių pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 procentų – asmeniniams poreikiams ir norams, o likę 20 procentų – taupymui bei investavimui.

Tačiau I. Danilevičienė pabrėžia, kad ši taisyklė nėra universali.

Būsto paskolas turinčioms šeimoms, ypač auginančioms vaikus, išlaidų proporcijas gali tekti koreguoti pagal realias pajamas ir finansinius įsipareigojimus.

Svarbiausia, kad šeima aiškiai žinotų, kiek pinigų kas mėnesį gali skirti būtiniesiems poreikiams, o kiek lieka kitoms išlaidoms.

Laisvus pinigus siūlo ne tik taupyti, bet ir investuoti

Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad aukštesnės palūkanų normos turi ne tik neigiamų pasekmių paskolų turėtojams.

Jos taip pat gali sudaryti palankesnes sąlygas uždirbti iš kai kurių taupymo ir investavimo priemonių.

I. Danilevičienė pataria pasidomėti terminuotaisiais indėliais, valstybės obligacijomis ir kitomis investavimo galimybėmis, užuot visas santaupas laikius einamojoje banko sąskaitoje.

„Ypač svarbu nepamiršti, kad finansinis saugumas prasideda ne nuo didelių sumų, o nuo įpročių. Net nedidelė reguliariai atidedama suma ilgainiui gali tapti finansiniu rezervu ar investicija į ateitį“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, reguliariai investuojant net nedideles sumas galima ilgainiui sukaupti lėšų vaikų studijoms ar būsimam pradiniam įnašui už būstą.

Vis dėlto svarbu įvertinti, kad skirtingos finansinės priemonės pasižymi nevienoda rizika. Indėlių, obligacijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF) grąža bei kapitalo apsaugos sąlygos skiriasi, o investicijos negarantuoja, kad bus išvengta infliacijos poveikio ar nuostolių.

Todėl prieš investuojant svarbu pasirūpinti lengvai pasiekiamu finansiniu rezervu ir įvertinti galimą riziką.

Siūlo pasidomėti valstybės parama ir paskolos sąlygomis

Jaunoms šeimoms ekspertė rekomenduoja pasidomėti ir valstybės teikiama finansine parama, socialinėmis išmokomis bei galiojančiomis lengvatomis.

Pasikeitus šeimos pajamoms ar kitoms aplinkybėms, gali atsirasti galimybė pasinaudoti papildomomis paramos priemonėmis.

Taip pat verta apsvarstyti galimybę su banku aptarti turimos būsto paskolos sąlygas.

Pavyzdžiui, pasikeitus nekilnojamojo turto vertei ar pagerėjus šeimos finansinei padėčiai, gali būti naudinga pasidomėti paskolos maržos peržiūra ar refinansavimu.

Vis dėlto galimybė pakeisti sutarties sąlygas priklauso nuo konkretaus banko vertinimo ir paskolos sutarties.

I. Danilevičienė įsitikinusi, kad finansinis stabilumas pirmiausia priklauso nuo gebėjimo planuoti pajamas ir išlaidas.

„Jausime finansinę ramybę tik tada, kai tiksliai žinosime, kur keliauja kiekvienas mūsų uždirbtas, o vėliau ir išleistas euras“, – pabrėžia VILNIUS TECH ekspertė.

Pasak jos, būtent dabar gyventojams verta skirti daugiau dėmesio šeimos finansų planavimui, kad galimi palūkanų ar pragyvenimo išlaidų pokyčiai nesukeltų netikėtų sunkumų.