„Zelle“ apgavystė: socialinių medijų sukčiai apsimeta mokėjimo platforma

„Zelle“ atstovais apsimetę sukčiai tyko „Facebook“ prekiavimo sistemoje

Netapkite dar viena sukčių auka, pirkdami prekes socialinės žiniasklaidos platformose. Tikriausiai esate girdėję nemalonių istorijų apie apgautus žmones, kurie bando pirkti produktus socialiniuose tinkluose esančiose prekybos vietose^[1], tad būkite budrūs ir pasisaugokite, kad viena iš tokių istorijų nenutiktų ir jums.

O tokios istorijos nutinka dažnai, nes apgavikai mėgsta naudotis socialiniais tinklais. Dažnai asmenys perka daiktus, bet gauna kompiuterio virusus ar net užkimba ant jauko, kai kampanijos renka asmeninę ar mokėjimų informaciją iš pirkėjų.

Dabar tai nutinka ir pardavėjams. Neseniai pranešta apie kampaniją, kurios metu taikomasi į asmenis, kurie prekiauja socialiniame tinkle „Facebook Marketplace“. Kai kurie šia platforma besinaudojantys žmonės, bandydami nekaltai parduoti prekes svetainėje ir taip užsidirbti papildomų pinigų, tapo piktos „Zelle“ apgavystės aukomis.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus sukčiavimo atvejų „Facebook“ svetainėje ir būtent prekybos platformoje „Facebook Marketplace“ padaugėjo 184 %.

Konkrečiai „Facebook“ vykstanti „Zelle“ apgavystė yra susijusi su apgaulingais elektroniniais laiškais, kuriuose apsimetama legitimia įmone ir jos atstovais. Sukčiai siekia apgauti svetainėje esančius pirkėjus, kad šie atsakytų į šiuos apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose apsimetama „Zelle“ mokėjimo platforma.

„Facebook“ platformoje dažniausiai apgaudinėjami pardavėjai

Kaip jau minėta, pirmiausia sukčiai naudojasi elektroniniais laiškais , o taip pat ir socialinės medijos žinutėmis. Jie kreipiasi į pardavėją domėdamiesi jo preke ir klausia, ar gali sumokėti už prekę naudodami „Zelle“ sistemą. Kadangi „Zelle“ yra skirta greitai pervesti pinigus, per daugelį metų ji išpopuliarėjo, todėl dauguma žmonių sutinka su tokiu „pirkėjo“ pasiūlymu.

Tačiau sukčiai, išsiuntę mokėjimą, pakartotinai paklausia, ar pardavėjas jį gavo^[2]. Kai pardavėjas negauna jokio sistemos pranešimo, sukčius paprašo pardavėjo patikrinti savo nepageidaujamų laiškų aplanką. Štai taip pardavėjo nepageidaujamų laiškų aplanke laukia netikras „Zelle“ el. laiškas, užmaskuotas kaip teisėtas platformos pranešimas.

Taip sukčiai pasiekia, kad pardavėjas laišką atidarytų. Sulaukę reikalingo laiško atidarymo, nusikaltėliai gali eiti toliau savo schemoje. Tokie jų metodai gali būti skirti įsilaužimui į pageidaujamas kompiuterių sistemas.

Yra keletas dalykų, į kuriuos visada turėtumėte atkreipti dėmesį, kad nepakliūtumėte į socialinės žiniasklaidos sukčių pinkles.

Venkite priimti mokėjimus iš tokių paslaugų kaip „Zelle“, „Cashapp“, „Venmo“. Nors šios paslaugos yra patogios, jos neturi tokios apsaugos, kokią turi tokios paslaugos kaip „PayPal“. Mokėjimų vykdymas turi būti itin saugus, o populiarios aplikacijos retai tą užtikrina.

Geriausi būdai išvengti apgavysčių

Jei kas nors prašo pateikti asmeninę informaciją, vadinasi, tai – sukčiai: niekada neteikite savo asmeninės informacijos žmogui, kurio niekada nesate sutikę, nesvarbu, ar tai būtų telefono numeris, adresas, banko informacija ir pan.

Net ir kažką parduodant ar perkant yra daug įvairios informacijos, kuri nėra reikalinga kitiems asmenims, kad sandoris įvyktų. Nemokėkite pinigų iš anksto: jei kas nors internete prašo sumokėti pinigus iš anksto už tai, kad galėtumėte saugoti prekę, tai – sukčiai^[3].

Elektroniniu paštu plinta tiek virusai, tiek didelės kibernetinių sukčių atakos. Visada patikrinkite el. pašto adresą: jei gaunate pranešimą iš svetainės, kuri atrodo kaip tikra ir originali platforma, prie jo neturėtų būti prisegtas joks asmeninis el. pašto adresas iš tokių populiarių platformų kaip „Gmail“.

Ieškokite raudonų vėliavų, pavyzdžiui, rašybos ir gramatikos klaidų. Nespauskite jokių įtartinų nuorodų: jei atsitiktinai atidarytumėte vieno iš šių įsilaužėlių nepageidaujamą laišką, nespauskite jokių laiške esančių nuorodų, nes gali būti įsilaužta į jūsų asmeninę informaciją.