<h2>Žemė galės būti paimta valstybės ekonominiams planams įgyvendinti</h2>
<p>Įtempti santykiai tarp valdžios ir visuomenės tęsiasi, o paskutiniu, nepasitenkinimo lavina virtusiu sprendimu tapo ir Žemės įstatymo pakeitimo projektas. Nemenka dalis visuomenės baiminasi, kad su šiuo pakeitimu, valstybė bei verslas galės laisvai nusavinti žemes, prisidengiant svarbiais projektais.</p>
<p>Tiesa, iki pakeitimų patvirtinimo, įstatymo pataisos beveik visiškai niekam neužkliuvo, nors ir liečia visus Lietuvos piliečius, turinčius privačią nuosavybę[1]. Iš tiesų, net ir šalies Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Paimti nuosavybę, už ją teisingai atlyginant, galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.</p>
<p>Vis tik, įstatymo pataisose pakeista, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų galės būti paimama tenkinant papildomą viešąjį interesą, reikalingą socialinei infrastruktūrai plėsti – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas[2].</p>
<p>Tačiau praktikoje, atskirti, kuomet gi projektas iš esmės tenkina viešąjį interesą, o kuomet, yra tiesiog valstybinės svarbos planas pagrįstas ekonominiais siekiais, gali būti sudėtinga. Be to, galima abejoti, ar į tokius projektus neįsivels ir trečiųjų šalių – verslo įmonių siekiai. Įstatymo pakeitimai jau yra patvirtinti, pasirašyti valstybės prezidento bei įsigalios 2022-ųjų sausio 1-ąją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pankaj-shah-1ff_i7jo-4g-unsplash.jpg" alt="Sodas" /></p>
<h2>Įstatymo pataisos palies ir NT kainas</h2>
<p>Priimtos Žemės įstatymo pataisos gali įnešti sumaišties ir į NT rinką. Įstatymo pakeitimo projekte užsimenama apie naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, naujai planuojamas įsigyti būstas gali pabrangti net iki 25 tūkst. eurų. </p>
<p>Nors rinkos ekspertai tikina, kad iš pirmo žvilgsnio, pokyčiai, regis, yra logiški ir pagrįsti: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą ir iš jo uždirbti. Kita vertus, akivaizdu, kad pokyčių tikslas yra grynai kapitalistinis. Dabar jau akivaizdu, jog konkurencija dėl kiekvieno žemės sklypo tik dar labiau išaugs, todėl kils ir kainos, tiek sklypų, tiek ir butų[3].</p>
<p>Srities ekspertai pastebi ir tai, kad įstatymo naujovės gali būti dalinai naudingos. Pavyzdžiui, pakeitimai turėtų pagaliau užkirsti kelią situacijai, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nagesh-badu-vych7pi6v1q-unsplash.jpg" alt="Sodininkai turėtų suskubti" /></p>
<h2>Sodininkai turėtų skubėti išsipirkti sklypus</h2>
<p>Pokyčių artimiausiu metu sulauks ir sodininkai. Kaip praneša nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), asmenys, kuriems sodininkų bendrijose buvo skirti žemės sklypai arba tie, kurie turi teisę į tokių sklypų paveldėjimą turėtų nedelsti ir nieko nelaukdami išsipirkti neprivatizuotus mėgėjų sodo žemės sklypus.</p>
<p>Tokia rekomendacija pateikiama atsižvelgiant į LR žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektą, kuris nurodo, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. tokie žemės sklypai gali būti parduoti kitiems asmenims aukciono būdu. Įstatymo pakeitimu siekiama sudaryti teisines prielaidas valstybinę žemę, skirtą individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteiktą individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar skirtą asmeninio ūkio naudojimui, įsigyti asmenims, kurie pagal dabartinį teisinį reguliavimą minėtų sklypų įsigyti neturėjo teisės, bei nustatyti terminą, iki kada minėtuosius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti tie asmenys, kuriems minėtieji žemės sklypai buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka[4].</p>
<p>NŽT jau yra susitikusi su sodo bendrijų atstovais, kurie apie pokyčius buvo informuoti, taip pat, buvo identifikuoti sodo bendrijose esantys nenaudojami ir neprivatizuoti sodo sklypai. 2015–2021 metų laikotarpyje buvo nustatyta 2550 mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie iki šiol yra neprivatizuoti.</p>
