„Žalioji“ Europa keičia kursą: prioritetas – ekonomika ir konkurencingumas

Europos gerovė iškeliama aukščiau už klimato kaitos politiką?

„Žalioji“ Europa keičia kursą ir vietoje didelio dėmesio, skiriamo kovai su klimato kaita, dabar atsigręžia į verslą ir ieško būdų, kaip šiam palengvinti teksiančią ekonominę naštą. Mat JAV prezidentu tapus D. Trampui, panašu, Europai teks savimi pasirūpinti pačiai.

Naujasis Europos Sąjungos ekonominis „kompasas“ bus palankus tiems, kurie siekia atšaukti griežtas ekologiškas taisykles. Nutekintame Europos Komisijos strategijos projekte atskleidžiami plataus masto reguliavimo panaikinimo planai, ypač nukreipti prieš Europos žaliąjį sandėrį. Europos Komisija ketina įgyvendinti precedento neturinčius finansinių ir įmonių tvarumo taisyklių pakeitimus, o pirmasis pasiūlymas turėtų būti pateiktas vasario mėn.^[1]

Nors, kaip skelbia Komisija, ir toliau bus laikomasi klimato kaitos tikslų, dabar daugiausia dėmesio esą teks aplinkosaugos biurokratijos mažinimui, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas. Tuo tarpu auga politinių grupių, o ypač Europos liaudies partijos (ELP), reikalavimai peržiūrėti arba panaikinti kai kurias Žaliojo susitarimo dalis. EPP lyderiai ragino atidėti pagrindines tvarumo taisykles ir anglies dioksido pasienio mokestį, teigdami, kad ES klimato politika turėtų būti „technologiškai neutrali“ ir nesuteikti pirmenybės konkrečioms technologijoms.

Lenkijos ministras pirmininkas, Europos liaudies partijos (ELP) narys Donaldas Tuskas, kritikavo ES klimato teisės aktus, kaltindamas juos dėl aukštų energijos kainų, ir paragino peržiūrėti Žaliojo susitarimo nuostatas. Rumunijos energetikos ministras Sebastianas Burduja pabrėžė, kad reikia diskutuoti dėl Žaliojo susitarimo ateities, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį tokioms šalims kaip Rumunija, turinčioms didelius iškastinio kuro išteklius.

Net centristinė Prancūzija prisijungė prie raginimo atidėti įmonių tvarumo taisyklių taikymą. Atrodo, kad Komisija, pabrėždama Žaliojo sandėrio įsipareigojimų pagrįstumą, dabar pirmenybę teikia reguliavimo panaikinimui ir ekonominiam konkurencingumui, o ne anglies dioksido išmetimo mažinimui, o tai rodo galimą ES klimato strategijos pokytį. Naujojoje ekonomikos doktrinoje pabrėžiama, kad perėjimas prie dekarbonizuotos ekonomikos turėtų būti technologiškai neutralus ir palankus konkurencingumui.

Didžiausias dėmesys tenka Europos konkurencingumo didinimui ir sąlygų verslui gerinimui

Po penkerių metų kovos su klimato kaita, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė sutelkianti dėmesį į Europos ekonomikos stiprinimą. Jos antrosios kadencijos programoje „Konkurencingumo kompasas“ nustatytas pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratinę naštą ir skatinti inovacijas. Europa siekia tapti konkurencingesnė, supaprastindama taisykles ir mažindama energijos kainas^[6].

„Naujoji ES Komisija nusiteikusi rimtai ir konkurencingumą iškelia į pirmą vietą savo darbotvarkėje“, – sakė garsi Vokietijos krikdemų europarlamentarė Angelika Niebler. 

Be to, Komisija planuoja didesnę paramą dirbtiniam intelektui, biotechnologijoms ir branduolinei energetikai. Atsakydama į iššūkius, kylančius iš JAV ir Kinijos, Europa nori skatinti investicijas ir sustiprinti vietines įmones. Briuselis siekia, kad Europa taptų stipresnė pasaulio verslo arenoje, nes didėjanti konkurencija iš Kinijos ir Amerikos kelia grėsmę žemyno ateičiai.

Europos politikai pritartų Žaliojo kurso atsisakymui?

Prancūzijos Nacionalinio susivienijimo („Rassemblement National“) atstovas Jordanas Bardella paragino sustabdyti ES Žaliojo susitarimo vykdymą, teigdamas, kad jis kenkia tokiems svarbiems sektoriams kaip žemės ūkis, automobilių pramonė ir energetikos politika. EPP, didžiausia Europos politinė partija, nuo to laiko suintensyvino pastangas atšaukti svarbius Žaliojo sandėrio teisės aktus^[2].

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pasisakė už kritišką Žaliojo sandėrio teisės aktų peržiūrą. Jis įspėjo, kad išplėtus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą gali dar labiau išaugti energijos kainos, o tai kelia vis didesnį susirūpinimą visame žemyne.

Reaguodama į Donaldo Trumpo protekcionistinius veiksmus, Europos Sąjunga greitai sudarė ir kelis svarbius prekybos susitarimus. Vadovaujama Ursulos von der Leyen ir su Marošu Šefčovičiumi priešaky, ES veikė greitai, kad užtvirtintų tai, ką jau turėjo padaryti jau vakar, mat baiminamasi D. Trampo grasinimų muitais^[3].

Pasaulio ekonomikos forume U. von der Leyen pareiškė, kad Europa ir toliau sieks bendradarbiauti su bendrų interesų turinčiomis šalimis. ES taip pat baigė rengti susitarimą su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“ ir atnaujino savo prekybos susitarimą su Meksika – abu šie susitarimai buvo atidėliojami daugelį metų.

Nepaisant vidinių nesutarimų, ypač tarp Prancūzijos ir Vokietijos, ES deda daugiau pastangų stiprinti prekybos santykius su Šveicarija, Malaizija ir Indija. Artėjant D. Trampo muitų įvedimui, ES pareigūnai daugiausia dėmesio skiria pasirengimui būsimiems iššūkiams ir pasisako už draugystę su JAV.

JAV paskelbė vėl pasitraukianti iš Paryžiaus klimato susitarimo

Prezidentas D. Trampas praėjusį pirmadienį pasirašė įsaką dėl JAV pasitraukimo iš 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo ir izoliacijos nuo pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita^[4]. Žiniasklaidos priemonės tiesiog „lūžta“ nuo pareiškimų apie tai, kad šis žingsnis žengtas Kalifornijos miškų gaisrų ir rekordiškai aukštos temperatūros akivaizdoje.

D. Trampo sprendimas nedelsiant pasitraukti iš susitarimo, apeinant įprastą vienerių metų įspėjimo laikotarpį, yra jo platesnės darbotvarkės, kuria siekiama atšaukti JAV klimato politiką, dalis. Jis panaikina J. Bideno administracijos įsipareigojimą drastiškai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir padėti skurdesnėms šalims, susiduriančioms su ekstremaliu klimato poveikiu.

JAV yra viena daugiausiai pasaulyje į aplinką anglies dioksidą išmetančių šalių, todėl jos pasitraukimas kelia susirūpinimą dėl Paryžiaus tikslo apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C. Nors kitos valstybės, įskaitant JAV valstijas ir miestus, pasižadėjo tęsti klimato kaitos pastangas, ekspertai įspėja, kad tokia D. Trampo politika, pavyzdžiui, iškastinio kuro gavybos plėtra, gali trukdyti pasaulinei pažangai ir dar labiau pakenkti tarptautiniam bendradarbiavimui klimato srityje.

Europa gali pasijusti užmiršta: D. Trampas pirmiausia rūpinsis amerikiečių gerove

Nors D. Trampui tapus 47-uoju valstijų prezidentu, Amerikai jis žada „aukso amžių“, Europai tai gali reikšti kur kas griežtesnę politiką ir pokyčius. Vertinant D. Trampo veiksmus ir pareiškimus, Europos Sąjunga gali susidurti su didesniu iššūkiu sprendžiant savo problemas ir ateitį be stipraus JAV užnugario^[5].

Po Antrojo pasaulinio karo įsigviešusi Amerikos sijono, Europa tiksliai žinojo, į ką gali remtis tiek saugumo, tiek prekybos, tiek politiniais klausimais. Tačiau dabar JAV vairuojant D. Trampui, kurio politiką nuolat lydi frazė „Amerika – pirmiausia“, Europą gali ištikti vienatvė.

Tai gali paskatinti Europą stiprinti savo strateginę autonomiją – siekti daugiau nepriklausomybės sprendžiant tiek ekonominius, tiek saugumo klausimus, nes nebebus aiškios paramos iš Amerikos. Pats D. Trampas jau ne kartą kritikavo ES ir pabrėžė, kad JAV nebebus tiek įsipareigojusi Europai kaip anksčiau.