<h2>Sostinės valdžia neapsikenčia smogo ir imasi ribojimų</h2>
<p>Sostinės valdžia jau kuris laikas kalba apie miestą raizgantį smogą, sukeliamą itin taršaus kuro. Galiausiai, kalbos virto realiais darbais ir savivaldybės taryba apsisprendė – vilniečiai nuo 2023 m. birželio nebegalės kūrenti nei anglies, nei durpių briketų[1]. Taip bus siekiama pagerinti miesto oro kokybę, užtikrinti gyventojų sveikatą ir išvyti amžinai virš Vilniaus tvyrantį smogą.</p>
<p>Ekspertai teigia, kad palyginus su mediena, degant angliai išsiskiria 700 kartų daugiau sieros dioksido. Tai nuodingos dujos, kuriomis apsinuodijus išryškėti gali tokie simptomai kaip sloga, kosulys, užkimimas, gerklės perštėjimas. Galima net staigi plaučių dehidratacija[2]. Be sieros rūgšties, deginant anglį beveik 10 kartų daugiau taršos patenka ir į aplinką: tai metalai, sukeliantys neurologinius pažeidimus ir vystymosi sutrikimus, keliantys pavojų plaučių veiklai. Manoma, kad anglis prisideda ir prie smogo susidarymo, skatina šiltnamio efektą.</p>
<p>Aiškindamas sostinės savivaldybės sprendimą po kelerių metų uždrausti šildyti būstus anglimi bei durpių briketais, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigia, kad tokie pokyčiai šiuo metu yra neišvengiami:</p>
<blockquote>
<p>„Anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o jei lygintume tokį šildymo būdą su centriniu šildymu, tai poveikis aplinkai yra ne kartais, o tūkstančiais kartų didesnis. Dėl to ne tik kenčia gyventojų sveikata, bet ir daroma negrįžtama žala klimato kaitos kontekste."</p>
</blockquote>
<p>Vicemeras tikisi, kad šiuo sprendimu Vilnius parodys pavyzdį ir kitiems miestams, kurie ateityje pritaikys panašią praktiką. Vis dėlto, sprendimo sėkmė anaiptol nėra garantuota. Koncentruojant dėmesį į aplinkosaugines aktualijas, Vilnius pastaruoju metu imasi gana prieštaringų sprendimų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gabriele-stravinskaite-x77vm1ilx9q-unsplash-2.jpg" alt="Sostinė" /></p>
<h2>Vietoje anglies ir durpių – biomasė, tačiau ar ji gamtai saugesnė?</h2>
<p>Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė drausti taršaus kietojo kuro naudojimą mieste dar anksčiau, tačiau galiausiai nuspręsta nustatyti pereinamąjį, prisitaikymo laikotarpį. Gyventojai iki 2023-ųjų turės laiko susipažinti su šildymo būdo alternatyvomis. Be to, savivaldybė atkreipia dėmesį, kad neprivalomo pobūdžio rekomendacijos keisti šildymo būdą galioja jau daugiau nei metus. Jei rekomendacijos būtų buvusios veiksmingos, griežtesnių priemonių būtų išvengta. Vis tik, gyventojai aplinkai saugesnių šildymo būdų net neieškojo, o gal apie savivaldos ketinimus net nežinojo. Komunikacijai dėmesio skirta nebuvo daug.</p>
<p>Savivaldybė ramina gyventojus ir tikina, kad didžiulių investicijų ir katilų keitimo išvengti tikrai pavyks. Teigiama, kad užteks atsisakyti paties taršaus kietojo kuro ir jį pakeisti biomase. Dalis aplinkosaugininkų teigia, kad deginant biomasę mažiau teršiama aplinka: CO2 emisijos neutralios, aplinka neteršiama aromatiniais angliavandeniliais, sieros junginiais ir sunkiaisiais metalais[3].</p>
<p>Vis tik, biomasė nėra toks kaloringas kuras kaip akmens anglis ar naftos produktai. Pastarųjų šilumingumas ne mažesnis kaip 37 MJ/ kg, o biomasės – 17–18 MJ/kg[4]. Be to, biokuro deginimo metu į aplinką išsiskiria azoto oksidai, anglies junginiai, lakūs organiniai junginiai ir aerozolio dalelės. Šios gali būti kietosios ar kondensuotų lašelių pavidalu. Savo ruožtu, susiformavę skysčio lašeliai gali absorbuoti dujinius teršalus ir kietąsias daleles.</p>
<p>Anot Stanfordo universiteto profesoriaus Marko Z. Jacobsono, paskelbti skaičiavimai įrodo, kad pasauliniu mastu biomasės deginimo sukelta tarša daro daug didesnį poveikį klimato pokyčiams ir žmogaus sveikatai nei tai buvo manoma iki šiol[5]. Taigi, „žalioji" sostinės politika gali būti mažiau tarši ir saugesnė tik teoriškai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/roxanne-yn7v1h3phaw-unsplash.jpg" alt="Miškai ir parkai Vilniuje" /></p>
<h2>Su tarša kovojama kertant medžius</h2>
<p>Prieš kelias savaites sostinėje vyko organizacijos „Fridays for future“ surengta akcija prieš savivaldybės planus iškirsti senus, bet dar sveikus medžius. Nors tuomet šia akcija sostinės valdžia pernelyg nesusidomėjo, dabar jau skelbiama, kad nuo lapkričio mėnesio mieste griežtinama želdinių apsauga: sveikus ir vertingus medžius kirsti vis tik bus draudžiama[6].</p>
<p>Savivaldybės patvirtintas želdinių apsaugos taisyklės dabar teigia, kad kirsti galima tik tiek medžių, kiek jų atsodinama. Bus vedama ir statistika, kiek medžių pašalinama, kiek saugoma, kiek atsodinama vietoje iškirstų. Atsodinimo vieta turės būti ta pati, jei tik leidžia statomo objekto, dėl kurio medžiai buvo iškirsti, architektūrinis užstatymas.</p>
<p>Iš tiesų, savivaldybės retorika pakito beveik 180 laipsnių kampu. Dabar meras Remigijus Šimašius jau kviečia vilniečius jungtis ir į „žaliąją bangą": į talką sodinti medžius, kurių dalimi planuojama atskirti Konstitucijos prospekto eismo srautus.[7]. Iki 2023 metų rudens, sostinės valdžios planais Vilniuje turi atsirasti 100 tūkst. naujų medžių, 10 mln. naujų krūmų ir 300 tūkst. naujų vijoklių.</p>
<p>Tokie minčių bei idėjų šuoliai stebina tiek visuomenę, tiek aplinkosaugininkus. Sudėtinga nuspėti ar kita savivaldybės idėja bus susijusi su didelio masto urbanizaciniu projektu, ar su aplinkosauginėmis idėjomis ir tariamu gamtos tausojimu. Kol kas akivaizdu tai, kad abi šios pozicijos tarpusavyje yra sunkiai suderinamos.</p>
