Z. Vaišvilos spaudos konferencija „Teismas: Lietuvoje yra lygūs ir lygesni asmenys“

Z. Vaišvilos organizuojamoje spaudos konferencijoje dalyvauja Seimo rinkimų stebėtojas Gediminas Ustinavičius ir kandidatas Einaras Vildė

2024 m. lapkričio 13 d. 13.00 val. vyksta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Seimo rinkimų stebėtojo dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime “Teismas: Lietuvoje yra lygūs ir lygesni asmenys“

Dalyvauja Seimo rinkimų stebėtojas Gediminas Ustinavičius ir kandidatas Einaras Vildė.

2024 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviem identiškomis nutartimis administracinėse bylose Nr.eR-71-575/2024 ir eR-72-789/2024 atsisakė priimti stebėtojų ir kandidatų skundus dėl:

- Seimo rinkimų Žirmūnų apygardoje Nr.4 galutinių rezultatų;

- Seimo rinkimų balsavimo iki rinkimų dienos neidentifikuotais biuleteniais ir didelio kiekio biuletenių neapskaitymo, taip pat antrojo rinkimų turo pradėjimo, nepatvirtinus pirmojo turo galutinių rezultatų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų nuomone, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodyti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai įvykdyti sąmoningai nesilaikant reikalavimų, taikomų griežtos apskaitos dokumentams (rinkimų biuleteniams), kad VRK nepagrįstai riboja rinkimų stebėtojų teises, vengia teikti jų prašomus duomenis, VRK ne realiu laiku, o atgaline data įveda į VRK informacinę sistemą įvykius apie rinkimų biuletenius, jų perdavimą arba jų išvis neįveda.

Pareiškėjai pateikė įrodymus iš 22 rinkimų apygardų, patvirtinančius, kad VRK neteisėtai riboja rinkimų stebėtojų teises, panaudojo neidentifikuotus rinkimų biuletenius balsavimui iki rinkimų dienos (iki 30 proc.) ir tam skirtų nepanaudotų rinkimų biuletenių neapskaitė, nuo 20 proc. iki 30 proc. rinkimų biuletenių neperdavė iš apygardų komisijų apylinkių komisijoms balsavimui rinkimų dieną, jų taip pat neapskaitė.

Pažeidžiamos rinkimų stebėtojų ir net kandidatų konstitucinės teisės

Pareiškėjai pabrėžia, kad rinkimų stebėtojų ir net kandidatų teisės ginti jų pažeistas teises teisme atėmimas Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų atvejais yra pažeidžiantis šių asmenų konstitucines teises. Negali būti jokių priežasčių riboti konstitucinę kandidatų ir stebėtojų teisę kreiptis į teismą dėl galutinių Prezidento ir Seimo rinkimų rezultatų, nes Rinkimų kodekse įtvirtinti stebėtojų ir kandidatų institutai tampa beprasmiais – skųsti visų rinkimų komisijų sprendimus ir neveikimą jie turi teisę, bet tik iki tol, kol neįvyko balsavimas. VRK šiomis nuostatomis piktnaudžiauja neatsakydama į stebėtojų teiktus prašymus arba vilkindama atsakymų pateikimą, o po to, kai balsavimas įvyksta, stebėtojai ir kandidatai netenka galimybės ginti savo pažeistas teises teisme. Tuo tarpu pagal Rinkimų kodekso nuostatas VRK sprendimai dėl savivaldybių tarybų ar merų rinkimų rezultatų, taip pat dėl rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nesutiko su mūsų argumentu, kad Rinkimų kodekso 189 str. 4 dalis, nustatanti, kad stebėtojai ir kandidatai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali skųsti VRK sprendimus tik dėl savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ar rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo rezultatų, bet nesuteikianti teisės skųsti VRK sprendimus dėl Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., nustatančiam visų asmenų lygybę, ir 30 str., suteikiančiam visiems asmenims teisę ginti pažeistus interesus teisme.

Teismai atsisakė tiesiogiai taikyti Konstituciją (29 ir 30 str.) ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 189 str. 4 dalies neatitikimo mūsų Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams, nurodę, kad tik Respublikos Prezidentas ir Seimas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Išvados apie Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų pažeidimų (Rinkimų kodekso 19 str.), kuriems pasitvirtinus Seimas galėtų pripažinti neteisėtais šiuos Seimo rinkimus.

Teismai sutiko, kad Konstitucijos 29 str. 1 dalis įtvirtina, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, tačiau nurodė, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais ir įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai bei draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Dėl Konstitucijos 30 str. 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, teismai nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti tvarką, pagal kurią ši teisė įgyvendinama. Teismo nuomone, pareiškėjai nenurodė individualių motyvų ir teisinių argumentų dėl savo, kaip rinkimų teisinių santykių subjektų, pažeistų subjektinių teisių ir įstatymo saugomų interesų. Teismas nurodė, kad pareiškėjai siekia apginti viešąjį interesą, nors tokios teisės jiems nesuteikia teisės aktai (ABTĮ 55 str.).

Tačiau mes, pareiškėjai, teismui užduodame retorinį klausimą – kam tuomet Rinkimų kodekse įtvirtintas beteisių stebėtojų institutas ir kam reikalingi beteisiai rinkimų kandidatai, jei jie teismui negali skųsti VRK sprendimų, o šiai dirbtinai vilkinant atsakymus stebėtojams ir atsakant tik rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, kreiptis į teismą ir stebėtojams, ir net kandidatams teisės nebelieka.

Tai – akivaizdi dirbtinė demokratijos imitacija

Kas belieka? Kreiptis dėl akivaizdaus sukčiavimo į teisėsaugą. Teismai mus paguodė teise dėl ribojamų teisių į teisminę kreiptis, pvz., į Regionų administracinį teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p).

Beje, Regionų administracinis teismas (Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis) tenkino stebėtojo Zigmo Vaišvilos prašymą dėl galimo teismo sprendimo užtikrinimo byloje dėl VRK atsisakymo pateikti stebėtojui Z. Vaišvilai Respublikos Prezidento rinkimų I turo ir 2024-05-12 referendumo biuletenių perdavimo–priėmimo aktų pateikimo – sustabdė VRK sprendimo vykdymą dėl šių rinkimų dokumentų naikinimo dalyje dėl šių aktų ir balsų skaičiavimo protokolų.

O neteisėtai išrinktas Seimas ar bent jo dalis jau pastatytas ant bėgių ir lapkričio 14 d. pradeda važiuoti šiais bėgiais.