Banko prognozė pablogėjo, bet premjerė tame bėdos nemato
Arba bent jau taip šįryt pasirodžiusiame BNS interviu sakė šalies premjerė Ingrida Šimonytė. „Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien (pirmadienį – BNS), (…) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę“, – interviu BNS sakė premjerė. Lietuvos centrinis bankas paskelbė, kad šalies ekonomika šių metų pradžioje reikšmingai vėso, didžiausią nuosmukį patiriant į eksportą orientuotai pramonei. Tai turėjo įtakos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozei – numatoma, kad 2023 m. pokytis bus neigiamas ir sudarys –1,3 proc.
Ši prognozė yra liūdnesnė nei banko paskelbta dar kovo mėnesį, tačiau premjerė tame problemos, panašu, nemato. Jos teigimu, nors prognozės ir yra pablogėjusios, jos rodo, kad ekonomiką ištiks „trumpalaikis kristelėjimas“.
„Panašu, kad to paties tikisi ir ekonomikos dalyviai, todėl jeigu žiūrime į darbo rinką, darbo užmokesčio dinamiką, kur prognozės yra iš esmės Lietuvos banko pagerintos, tarsi atrodo, kad įmonės mąsto taip: reikia laikyti darbuotojus, nes jų greitai prireiks, o tada, vėliau už tuos pačius atlyginimus jų bus greičiausiai sunku rasti“, – kalbėjo premjerė[1].
Kalbos „krizės nebus“ Lietuvai jau girdėtos
Iš tiesų tiems, kurie žodžio „krizė“ bijo nuo paskutinės didžiosios krizės Lietuvoje, šie premjerės žodžiai skamba kaip tikras deja vu. Tais pačiais baisiaisias 2008-aisiais metais tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas kalbėjo kone identiškai.
„Ir dabar mūsų ekonomika auga pakankamai sparčiai, kiek aš žinau, už pirmą ketvirtį dar nėra galutinių rezultatų, bet mes išlaikysime panašius tempus kaip pernai.
Ekonomikos nuosmukio Lietuvoje tikrai nebus“, – anuomet sakė G. Kirkilas ir priminė, kad, tarkime, su infliacijos problema susiduria daugelis aplinkinių šalių, o gal ir „visas pasaulis“. Anot jo, susidursime ne su nuosmukiu, bet su „iššūkiais“, o kitaip kalbančiai opozicijai krizė greičiausiai „galvose“. Pasak G. Kirkilo, šiuo metu šalies ekonomika po įspūdingo augimo nusileidžia ne kietai, o minkštai.
„Lietuvai šiuo metu negresia krizė“, – pakartojo Premjeras[2]
Na, o kas buvo paskui, labai gerai atsimena ko gero visi.
Premjerė ekonomikos žemės drebėjimų nepastebi ne pirmą kartą
Kaip neretai nutinka, konservatoriai kažkokios didelės ekonominės problemos Lietuvoje nemato. Ne taip jau seniai premjerė Ingrida Šimonyė pareiškė, esą recesijos ženklų nesimatė.
„Iš to, ką matau, ką projektuoja tie, kurie jau yra kažką paskelbę, tai kol kas neigiamos teritorijos nematome, bet kad tai bus akivaizdžiai lėtesnis augimas ir tas lėtesnis augimas turės tokias pasekmes, kad bus ir lėtesnis darbo užmokesčio augimas, bet, žinoma, ir lėtesnė infliacija – matyt, tai galima pasakyti pakankamai patikimai“, – taip yra kalbėjusi premjerė[3]
Infliacija panaši, kaip ir prieš didžiąją krizę
Lietuvos bankas informuoja, kad vartojimą vis dar varžo didelė infliacija, tačiau jau pirmąjį ketvirtį darbo pajamų prieaugis ėmė lenkti kainų augimą – po reikšmingo nuosmukio pernai realiosios vartotojų pajamos ir perkamoji galia vėl pradeda didėti.
Nors ekonomika jau kurį laiką neauga, darbo rinkoje padėtis tebėra palanki dirbantiesiems. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 11,1 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet padidės dar 9,3 proc. Atlyginimų kilimas traukiantis ekonomikai rodo ne tik verslo norą, bet ir galimybes išlaikyti darbuotojus. Tai ir rodo įmonių pasitikėjimą, kad sunkesnis laikotarpis bus trumpalaikis, ir patvirtina palyginti gerą įmonių finansinę būklę. Verslas stengiasi išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tačiau nemenkai didėja nekvalifikuotų darbuotojų nedarbas. Šiemet nedarbo lygis sieks 7,8 proc. (ankstesnė prognozė – 6,6 %), o 2024 m. jis turėtų sumažėti iki 7,5 proc. (anksčiau – 6,4 %).
Numatoma, kad metinė infliacija Lietuvoje ir toliau mažės. Šis rodiklis gegužės mėn. buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, palyginti su piku, pasiektu praėjusių metų rugsėjo mėn. Prie to daugiausia prisidėjo krintantis metinis energijos kainų augimas. Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 8,9 proc. (ankstesnė prognozė – 9 %), 2024 m. infliacijos prognozė nekeičiama – ji turėtų sumažėti iki 2,7 proc[4].
2008 metais statistikai prognozavo, kad kovą 11,4 proc. siekusi infliacija balandį bus tokia pati.
Europos Centrinis Bankas savo pozicijos nešvelnina
Buvo viltasi, ir ne tik Lietuvoje, kad kuriam laikui savo toną sugriežtinęs Europos Centrinis Bankas netrukus pančius atpalaiduos. Tačiau taip nenutiko – priešingai, imta kalbėti, kad jau du kartus padidintų palūkanų normų nepakaks ir nusimato trečias jų didinimas.
Ekonomistai ne kartą sakė, kad infliacijos pikas jau pasiektas, ir blogiau jau nebebus. Tačiau realybė rodo ką kitą.
„Jei bazinė infliacija nepradės mažėti, palūkanų priemonė, taikoma infliacijai mažinti, bus nepasiekusi tikslo. O nuoseklaus mažėjimo ženklų nėra. Yra manančiųjų, kad infliacijos pikas jau pasiektas ir šis rodiklis pradės mažėti, tačiau kol kas to nematyti“, – vertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė[5].
Palūkanų augimas nesibaigs, kol vidurinioji klasė netaps ubagais
Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius, dar pernai prognozavęs Lietuvai sunkius laikus ir dėl to pajuoktas, dabar primena savo žodžius ir sako, kad Europos centrinis bankas greitai savo užmojo sustabdyti „per gerą“ gyvenimą neatsisakys.
„Europos centrinis bankas įsismagino. Kelia palūkanas dažnai ir drąsiai.
Pasakysiu karčią tiesą – palūkanų kėlimas nebus sustabdytas kol nebus ubagais paversta visa taip vadinama vidurinė klasė. Nors jei geriau pagalvojus, vidurinės klasės pas mus niekada net nebuvo“, – sako L. Karpavičius.
Jis priduria, kad krizės ženklų yra daug, kad ir kaip ekonomistai, ar tik ne centrinės valdžios paraginti, bando sakyti, kad krizės nėra. „Techninė recesija“, „greitai viskas baigsis“ – žodžiu viskas pagal „partinę liniją“.
O iš tiesų, kad Lietuvoje krizė, rodo bankrutuojantys NT vystytojai, sumažėję paskolų srautai, užsidarantys verslai, parduodamų NT skaičius.
O valdžia ir toliau neigia, gal labiau patys sau, kad Lietuvoje jau visai blogai. Maža to, situacijos ne tik negelbėja, bet tik skandina eilinį lietuvį gilyn.
„O dabar prisiminkime ką daro mūsų visų laikų ir visų tautų genialioji valdžia. Suprantama, kad pila žibalą į ugnį. Perskirsto mokesčius, didina akcizus, įveda visuotinį NT mokestį, siaurina lengvatas ir t.t. ir pan. Šį kartą taip lengvai neišsisuksime. Mes tarp Europos centrinio banko ir savo valdžios gniaužtų“,– karčiomis įžvalgomis dalinasi L. Karpavičius[6].
