altuosiuose rūmuose Xi Jinpingas paragino JAV ir Kiniją išvengti karo, į kurį istorijoje patekdavo dėl pasaulinės galios konkuruojančios valstybės
Rugsėjo 24 dieną Baltuosiuose rūmuose įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas prasidėjo neįprastu istoriniu perspėjimu. Kinijos prezidentas pareiškė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turi išvengti vadinamųjų Tukidido spąstų (Thucydides Trap) – situacijos, kai stiprėjanti valstybė ima kelti grėsmę nusistovėjusiai pasaulio galybei ir jų konkurencija perauga į karą.
Šį terminą Xi Jinpingas pavartojo kalbėdamas apie būtinybę išsaugoti nuolatinį Vašingtono ir Pekino dialogą. Jis paragino reguliariai palaikyti abiejų valstybių kariuomenių ryšius, stiprinti krizių prevencijos mechanizmus ir neleisti ekonominiams bei politiniams nesutarimams virsti kariniu konfliktu. Kinijos prezidento teigimu, abi šalys iš bendradarbiavimo gali gauti naudos, o tiesioginė konfrontacija pakenktų abiem.
D. Trumpas pasirinko kitokią susitikimo retoriką. Jis pabrėžė asmeninius santykius su Xi Jinpingu, pasidžiaugė pažanga prekybos klausimais ir pareiškė, kad abi valstybės gali daug pasiekti veikdamos kartu. Tačiau už iškilmingų ceremonijų liko konkretūs nesutarimai dėl muitų, Taivano, dirbtinio intelekto, pažangių puslaidininkių ir karo Irane. Susitikimo metu pavyko pratęsti prekybos paliaubas, tačiau platesnio susitarimo dėl strateginės konkurencijos paskelbta nebuvo.
Kas yra Tukidido spąstai ir kodėl Kinijos prezidentas priminė prieš 2 400 metų prasidėjusį karą?
Tukididas buvo senovės graikų istorikas, aprašęs Peloponeso karą tarp Atėnų ir Spartos. Konfliktas prasidėjo 431 metais prieš Kristų ir su pertraukomis truko beveik tris dešimtmečius. Tukididas aiškino, kad stiprėjantys Atėnai ir jų augančios galios sukelta Spartos baimė buvo viena esminių karo priežasčių. Šis istorinis palyginimas vėliau tapo plačiai naudojamu tarptautinių santykių aiškinimo modeliu.
Šiuolaikinėje politologijoje Tukidido spąstų sąvoką išpopuliarino Harvardo universiteto profesorius Grahamas Allisonas. Jo 2017 metų knygoje „Destined for War: Can America and China Escape Thucydides’s Trap?“ nagrinėjama, kaip besikeičiantis galios santykis gali paskatinti karą tarp stiprėjančios ir įsitvirtinusios valstybės. G. Allisono tyrime nagrinėta 16 istorinių atvejų, iš kurių 12 baigėsi karu, o 4 pavyko išvengti karinio konflikto. Šie skaičiai dažnai cituojami diskusijose apie JAV ir Kiniją, tačiau tai nėra statistinė būsimo karo prognozė.
Šiandieninis palyginimas aiškus: Jungtinės Valstijos yra seniai įsitvirtinusi pasaulinė galybė, turinti didelį sąjungininkų tinklą, dominuojančią rezervinę valiutą ir didžiulius karinius pajėgumus. Kinija per kelis dešimtmečius tapo viena svarbiausių pramonės, prekybos ir technologijų valstybių. Pekinas siekia didesnės įtakos pasaulinėse institucijose ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione.
Xi Jinpingas šią istorinę analogiją D. Trumpui priminė jau antrą kartą šiais metais. Gegužę Pekine vykusiame susitikime jis taip pat kėlė klausimą, ar JAV ir Kinija sugebės išvengti istorijoje pasikartojusio didžiųjų valstybių konflikto. Rugsėjo 24 dieną Vašingtone Kinijos vadovas pareiškė, kad Tukidido spąstų galima išvengti, jeigu abi šalys palaikys nuolatinį dialogą ir išmoks valdyti savo konkurenciją.
JAV ir Kinija pratęsė prekybos paliaubas iki 2027 metų sausio, tačiau susitarimas dėl muitų ir retųjų žemių dar nepasiektas
Konkrečiausias susitikimo rezultatas – dviejų mėnesių prekybos paliaubų pratęsimas. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas patvirtino, kad Vašingtonas ir Pekinas nusprendė pratęsti anksčiau pasiektą prekybos susitarimą, kuris turėjo baigtis lapkričio 10 dieną. Naujasis terminas – 2027 metų sausio 10-oji.
Tai svarbus sprendimas abiejų valstybių verslui, nes leidžia išvengti automatinio grįžimo prie ankstesnių didelių muitų tarifų. Per 2025 metų prekybos konfliktą kai kuriems kiniškiems produktams taikyti JAV muitai buvo pasiekę triženklį procentinį lygį. Prekybos paliaubos sumažino dalį šių apribojimų, tačiau neišsprendė pagrindinių ekonominių nesutarimų. Dabar abiejų šalių derybininkai gavo dar du mėnesius ieškoti platesnio kompromiso.
Vienas svarbiausių klausimų – Kinijos kontroliuojama retųjų žemių elementų perdirbimo ir magnetų gamybos grandinė. Šios medžiagos reikalingos elektromobiliams, elektronikai, vėjo jėgainėms, aviacijai ir gynybos pramonei. Vašingtonas siekia užsitikrinti patikimą jų tiekimą, o Pekinas reikalauja švelninti amerikietiškų technologijų eksporto apribojimus. Nei šis klausimas, nei JAV žemės ūkio produkcijos eksportas į Kiniją nebuvo galutinai išspręsti.
JAV ir Kinija taip pat dar neįgyvendino visų anksčiau paskelbtų ekonominių įsipareigojimų. Tarp jų – planuoti amerikietiškos žemės ūkio produkcijos pirkimai, „Boeing“ orlaivių užsakymai ir bendri prekybos bei investicijų dialogo mechanizmai. Todėl sausio 10 diena dabar tampa nauja riba, iki kurios abi šalys turės nuspręsti, ar pratęsti paliaubas dar kartą, ar pereiti prie ilgalaikio prekybos susitarimo.
Xi Jinpingas pareikalavo, kad JAV priešintųsi Taivano nepriklausomybei, o 14 mlrd. dolerių ginkluotės paketas lieka peržiūrimas
Taivanas tapo vienu jautriausių rugsėjo 24 dienos derybų klausimų. Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ po uždaro prezidentų susitikimo paskelbė, kad Xi Jinpingas paragino D. Trumpą aiškiai priešintis Taivano nepriklausomybei. Šis reikalavimas svarbus dėl vieno diplomatinio skirtumo: JAV tradiciškai teigia, kad nepalaiko Taivano nepriklausomybės, tačiau Pekinas siekia griežtesnio įsipareigojimo aktyviai jai priešintis.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir neatmeta jėgos panaudojimo siekdama susivienijimo. Taivanas turi demokratiškai renkamą valdžią, savo ginkluotąsias pajėgas ir faktiškai savarankišką politinę sistemą. JAV palaiko su juo neoficialius santykius ir pagal savo teisės aktus teikia salai gynybai reikalingą ginkluotę.
Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas maždaug 14 mlrd. dolerių vertės JAV ginkluotės paketui Taivanui. Jo įgyvendinimas tebėra peržiūrimas D. Trumpo administracijos. Po gegužę Pekine vykusio susitikimo JAV prezidentas šį paketą buvo pavadinęs derybiniu svertu santykiuose su Kinija. Tai sukėlė klausimų Taipėjuje ir Vašingtone, ar ekonominiai susitarimai su Pekinu galėtų paveikti amerikiečių karinę paramą salai.
Rugsėjo 24 dieną Kinija dar kartą išdėstė savo reikalavimus, tačiau JAV administracija nepaskelbė keičianti oficialią poziciją dėl Taivano. Todėl Kinijos valstybinės žiniasklaidos pranešimo apie Xi Jinpingo prašymą negalima pateikti kaip D. Trumpo sutikimo nutraukti karinę paramą salai.
D. Trumpas kalbėjo apie „superintelektą“, o Xi Jinpingas reikalavo užtikrinti, kad dirbtinis intelektas liktų žmogaus kontroliuojamas
Dar viena svarbi prezidentų susitikimo tema – dirbtinis intelektas. D. Trumpas pabrėžė technologijų svarbą JAV ekonomikai ir kalbėjo apie vadinamąjį superintelektą – sistemas, kurios ateityje galėtų pranokti žmogaus gebėjimus daugelyje intelektinių užduočių. JAV prezidentas šį terminą buvo pavartojęs ir rugsėjo 22 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Xi Jinpingas pasirinko atsargesnę retoriką. Jis pabrėžė, kad abi šalys turi galimybių ir atsakomybę plėtoti dirbtinį intelektą visuomenės labui, tačiau technologijos privalo išlikti kontroliuojamos žmogaus. Kinijos vadovas paragino Vašingtoną ir Pekiną bendradarbiauti sprendžiant DI keliamas rizikas.
Toks bendradarbiavimas galėtų apimti tiesioginį ryšį tarp atsakingų institucijų, informacijos apie pavojingus technologinius incidentus perdavimą ir krizių prevenciją. Tačiau šioje srityje abi valstybės išlieka tiesioginės konkurentės. JAV riboja dalies pažangiausių lustų ir susijusių technologijų eksportą į Kiniją, o Pekinas investuoja į nuosavus puslaidininkius, duomenų centrus ir DI modelius.
Dirbtinio intelekto reikšmę susitikime parodė ir valstybinio pokylio svečių sąrašas. Tarp pakviestų technologijų sektoriaus atstovų buvo „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai. Jų bendrovių veikla tiesiogiai susijusi su technologijomis, dėl kurių konkuruoja Vašingtonas ir Pekinas.
Kinija pasiūlė priimti 100 tūkst. jaunų amerikiečių ir nusiųsti į Atlantą dvi pandas
Xi Jinpingas susitikimo metu paskelbė ir kelias konkrečias iniciatyvas, skirtas žmonių ryšiams tarp abiejų valstybių stiprinti. Kinija ketina per ateinančius penkerius metus pakviesti 100 tūkst. jaunų amerikiečių atvykti mokytis ir dalyvauti mainų programose. Tai vidutiniškai sudarytų apie 20 tūkst. žmonių per metus, jeigu kvietimas būtų įgyvendinamas tolygiai.
Kinijos prezidentas taip pat paskelbė, kad artimiausiomis dienomis į Atlantos zoologijos sodą turėtų atvykti dvi didžiosios pandos. Šie gyvūnai jau kelis dešimtmečius naudojami Kinijos kultūrinėje diplomatijoje. Pandų perdavimas ar paskolinimas užsienio zoologijos sodams dažnai sutampa su svarbiais dvišalių santykių etapais.
Pekinas taip pat siūlo didinti tiesioginių skrydžių tarp JAV ir Kinijos skaičių. Tokios priemonės turėtų praktinės reikšmės turizmui, studentų mainams ir verslo kelionėms. Tačiau jos nekeičia pagrindinių strateginių nesutarimų – dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ar JAV ir Kinijos karinių pajėgų veiklos Ramiajame vandenyne.
Kinija palaiko karo Irane užbaigimą ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimą, tačiau konkretaus susitarimo su JAV nepaskelbta
Prezidentai taip pat aptarė karą Irane ir jo poveikį pasaulio ekonomikai. Kinijai šis konfliktas ypač svarbus dėl energetikos. Ji yra viena didžiausių pasaulio naftos importuotojų, todėl tiekimo sutrikimai Persijos įlankoje tiesiogiai veikia Kinijos pramonę ir transportą.
Xi Jinpingas pareiškė remiantis JAV ir Irano susitarimą dėl karo užbaigimo bei Hormūzo sąsiaurio atvėrimo. D. Trumpas savo ruožtu siekia, kad Pekinas pasinaudotų turimais santykiais su Teheranu ir prisidėtų prie įtampos mažinimo. Tačiau po rugsėjo 24 dienos susitikimo nebuvo paskelbta apie naują bendrą JAV ir Kinijos planą dėl Irano.
Kinijos interesai šiuo klausimu susiję su saugiu naftos tiekimu, tarptautinės prekybos tęstinumu ir santykiais su Artimųjų Rytų valstybėmis. JAV siekia spręsti karinius ir saugumo klausimus regione. Abi šalys turi ekonominių priežasčių siekti stabilumo, tačiau jų santykiai su Iranu ir požiūris į amerikiečių karinę veiklą skiriasi.
D. Trumpas surengė iškilmingą priėmimą su bombonešiais ir istorine garbės sargyba, tačiau didieji nesutarimai liko derybų salėje
Xi Jinpingo vizitas buvo surengtas laikantis išskirtinio diplomatinio protokolo. Rugsėjo 23 dieną D. Trumpas asmeniškai pasitiko Kinijos prezidentą Andrewso jungtinėje karinėje bazėje, o rugsėjo 24-ąją Baltuosiuose rūmuose vyko oficiali ceremonija. Joje dalyvavo garbės sargyba, istorinius JAV kariuomenės kostiumus vilkintys kariai, kariniai orkestrai, taip pat surengtas karinių orlaivių skrydis.
Po uždarų derybų D. Trumpas pareiškė, kad susitikimas buvo puikus, tačiau išsamaus bendro susitarimų paketo tą pačią dieną paskelbta nebuvo. JAV ir Kinijos lyderiai vėliau kartu su žmonomis dalyvavo valstybiniame pokylyje, į kurį pakviesti verslo, technologijų ir politikos atstovai.
Taigi rugsėjo 24 dienos susitikimas davė vieną aiškų ekonominį rezultatą – prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos. Taivano, pažangių technologijų, retųjų žemių tiekimo ir karinio saugumo klausimais viešai patvirtinto esminio kompromiso nėra.
Xi Jinpingo priminti Tukidido spąstai suteikė susitikimui platesnį istorinį kontekstą. Vašingtonas ir Pekinas siekia išlaikyti galimybę bendradarbiauti, nors jų ekonominiai ir kariniai interesai daugelyje sričių kertasi. Ar bus sukurti konkretūs krizių prevencijos mechanizmai, paaiškės iš tolesnių abiejų valstybių sprendimų, o ne iš vieno susitikimo ceremonijų ar viešų pareiškimų.
Šaltiniai
„The Guardian“. Robert Tait. (2026). At Trump meeting, Xi Jinping lays out terms to avoid US-China military conflict. https://www.theguardian.com/us-news/2026/sep/24/xi-jinping-trump-china-cooperation-thucydides-trap
„CNN“. (2026). Trump-Xi meeting and China’s state visit to the US – live updates. https://edition.cnn.com/2026/09/24/politics/live-news/trump-meeting-china-xi-us-visit
„Reuters“. (2026). Five takeaways from Trump’s summit with Xi in Washington. https://www.marketscreener.com/news/four-takeaways-from-trump-s-summit-with-xi-in-washington-ce785adfd889f22d
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir pateikia svarbią informaciją apie JAV ir Kinijos santykius, taip pat apie Tukidido spąstų principą. Tai aktuali tema, kuri domina daugelį skaitytojų.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie JAV ir Kinijos santykius, remiasi tiksliais faktais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai išdėstyti pagrindiniai klausimai, susiję su prekybos susitarimu ir Taivano situacija.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbius JAV ir Kinijos santykių aspektus, kurie turi tiesioginį poveikį Lietuvai ir pasaulinei ekonomikai. Taip pat, Taivano klausimas yra geopolitinė tema, kuri domina daugelį šalių, įskaitant Lietuvą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV ir Kinijos santykius, prekybos susitarimus ir geopolitinius iššūkius, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei. Jame analizuojama Tukidido spąstų teorija, kuri padeda suprasti galimus konfliktus ir jų pasekmes.
Straipsnis kelia nerimą dėl galimų konfliktų ir karo, kas gali sukelti nepagrįstą baimę skaitytojams. Jame trūksta subalansuoto požiūrio ir psichologiškai saugaus tono.
