Pasaulio galingieji kalba apie žmogaus smegenų veiklos stebėseną
Prestižinio JAV Djuko universiteto profesorė, futuristė Nita Farahany viename iš Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu vykusių renginių skaitė pranešimą apie neurotechnologijas, kuriomis sukuriamas „smegenų skaidrumas“ – galimybė darbdaviui, o vėliau, galbūt ir valdžiai, stebėti tai, kaip veikia žmogaus smegenys.
Neurotechnologijos apima žmogaus dėvimus jutiklius, kurie nuskaito smegenų elektrinius impulsus ir gali parodyti, kiek asmuo yra pavargęs, susitelkęs į darbą, o galbūt, išsiblaškęs ar tinginiaujantis.
Ekspertai kalba, kad tūkstančiai įmonių ir organizacijų visame pasaulyje jau išbando šias technologijas. Šiuo metu neurotechnologinius prietaisus dėvi traukinių mašinistai, pilotai, kalnakasiai, tačiau netolimoje ateityje jie gali būti pasiūlyti ir tiesiog eiliniams ofisų darbuotojams.
Nors šiuo metu yra pripažįstama, kad technologijos panaudojimas praktikoje greitai gali tapti pavojingu ir nekontroliuojamu, pasaulio galingieji, regis, įžvelgia šios technologijos potencialą.
Smegenis veikiančios technologijos jau naudojamos apklausiant nusikaltėlius
Viename iš Davose vykusių WEF seminarų vaizdo ryšiu dalyvavo JAV mokslininkė, ateities technologijų specialistė N. Farahany. Ji kalbėjo apie tai, kad jau kurį laiką stebi neuromokslus ir neurotechnologijas. Jos stebėjimai leido reziumuoti, kad šios technologijos jau yra naudojamos JAV teisinėje sistemoje, pavyzdžiui, įtariamųjų apklausai[1].
N. Farahany teigia, kad technologijų bendrovės jau dabar formuoja tai, kaip mąstome, tiesiog užsakydamos tyrimus, kaip internete naudojame „patinka“ mygtukus, kaip reaguojame į patarimus, ką žiūrime ir kuo dalinamės, kaip reaguojame į dezinformaciją[2].
„Galbūt nustebsite sužinoję, kad tai jau ateitis. Dirbtinis intelektas leido pasiekti pažangos iššifruojant smegenų veiklą tokiais būdais, apie kuriuos anksčiau nė nenumanėme. Tai, ką galvojate, ką jaučiate, visa tai tėra duomenys – duomenys, kuriuos dideliais šablonais galima iššifruoti naudojant dirbtinį intelektą“, – teigia N. Farahany.
Pasak ekspertės, pasitelkus neurotechnologinius prietaisus, pavyzdžiui, kepures, galvos juostas ar ausines, juose įtaisyti jutikliai gali fiksuoti EEG signalus ir naudoti dirbtinio intelekto valdomus prietaisus, kad iššifruotų viską, nuo emocinės būsenos, iki koncentracijos lygio ir sąmoningumo.
Be to, šiuo metu jau yra kuriami išmanieji laikrodžiai, kuriuose įtaisyta papildoma technologija gali fiksuoti elektromiografijos signalus, kad būtų galima užfiksuoti smegenų veiklą ir siųsti signalus. Tokiu laikrodžiu būtų galima valdyti mūsų technologinius įtaisus tiesiog mintimis[3].
Brovimasis į smegenis pažeidžia bet kokias žmogaus teises ir laisves
Dalis ekspertų teigia, kad galimybė stebėti smegenų veiklą gali atnešti daug teigiamų pokyčių: smegenų bangų stebėsena gali padėti nustatyti asmens nuovargio lygį, o tai ypač svarbu atsakomybės reikalaujančiose profesijoje, kur žmogaus klaida gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius gyvybių.
Vis dėlto, diskusijos apie tai, kad smegenų stebėjimas gali būti taikomas ir labiau eilinėse profesijose ar net vaikams mokyklose, kelia realią baimę daugeliui. Juk dalis ekspertų net mano, kad ugdymo įstaigose vaikams pritaikyta smegenų stebėjimo technologija leistų numatyti, kuris vaikas gali inicijuoti šaudynes arba planuoti kitaip pakenkti savo bendraamžiams.
Būtų galima stebėti, kas skatina patyčias, kas smurtauja, technologijos galėtų išskirti ir sunkumus, su kuriais susiduria bręstantys vaikai ir paaugliai. Tokia realybė taptų šiurkščiu beveik visų žmogaus teisių pažeidimu ir neabejotinai paveiktų dar besiformuojančio jauno individo sąmonę.
Tuo tarpu smegenų stebėjimo technologijos pritaikymas darbe bene visus mus padarytų savo darbdavių įkaitais. Ištisus šimtmečius darbdaviai iš tikrųjų buvo žmonių savininkais, o net po to, kai jie buvo priversti atsisakyti vergijos, buvo ir tebėra stengiamasi išlaikyti kuo didesnę kontrolę.
Juk praėjusio šimtmečio pilietinių teisių įstatymų, darbo teisių įstatymų ir įmonių veiklos reglamentų visumos nepakako, kad verslas atsisakytų grobuoniškų kapitalistinių praktikų. Net ir dabar, kai gausėja įrodymų, kad trumpesnė darbo diena ar darbo savaitė gali net padidinti darbo efektyvumą, į šią praktiką žvelgiama vis dar nenoriai.
Mokslininkė N. Farahany pripažįsta, kad šių technologijų pritaikymo idėja gali turėti trūkumų, tačiau mano, kad technologijos teikia „daug žadančią naudą žmonėms, kad jie galėtų pagerinti savo patirtį darbe“. Tačiau, regis, kad mokslininkė prieštarauja pati sau, kartu kalbėdama apie kognityvinės laisvės principus ir asmens pasirinkimo laisvę. Patiems ekspertams vis dar tikslingai nesuvokiant tokių technologijų keliamo pavojaus, apie jų įdiegimą kalbama vis dažniau.
Pačiose populiariausiose prognozėse teigiama, kad iki 2030 m. dauguma institucijų ir pilietinių visuomenių bus priklausomos nuo tokių technologijų, kad galėtų vykdyti kasdienes operacijas, susijusias su efektyvumu, skaidrumu ir objektyvumu darbo vietoje ar operacijų centre.
„Ar galite įsivaizduoti, kad po 10 metų mes čia sėdėsime tikriausiai su implantais smegenyse. Aš galėsiu iš karto pajusti ir užmegzti ryšį su jumis (auditorija), nes jūs visi automatiškai turėsite implantus. Galėsime išmatuoti jūsų smegenų bangas ir reaguoti pagal tai“, – teigia Klausas Švabas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas.
Minčių skaitymo technologijos gali ne tik kenkti, bet ir padėti
Žinoma, negalima paneigti ir to, kad kai kuriais atvejais neurotechnologijų tobulinimas gali būti ir teigiamas dalykas. Dar pernai minčių skaitymo technologija pirmą kartą ypač sėkmingai buvo panaudota padedant sunkiai sergančiam, paralyžuotam pacientui. Vyras, kurį po insulto ištiko paralyžius ir kuris prarado gebėjimą kalbėti, technologijų pagalba dabar gali bendrauti[4].
Šiuo atveju buvo pritaikyta sistema, kuri jo smegenų elektrinius signalus verčia atskiromis raidėmis ir leidžia jam realiuoju laiku kurti ištisus žodžius ir sakinius. Neseniai atliktų bandymų metu vyras galėjo sudaryti sakinius iš daugiau nei 1 150 žodžių žodyno 29,4 simbolių per minutę greičiu, arba maždaug 7 žodžius per minutę.
Tai reikšmingas progresas, palyginti su ankstesniu sistemos bandymu 2021 m. Tame bandyme vyras dėliojo sakinius bandydamas garsiai pasakyti žodžius iš nustatyto 50 žodžių žodyno. Prietaisas galėjo iššifruoti apie 18 žodžių per minutę, o vidutinis tikslumas tesiekė 75 proc.
