„Washington Post“ neparems nei K. Harris, nei D. Trumpo
Leidinys „The Washington Post“ pirmą kartą per 36 metus nusprendė neišreikšti palaikymo nei vienam kandidatui JAV prezidento rinkimuose. Paskutinį kartą „Post“ nerėmė kandidato į prezidentus per rinkimus 1988 m[1].
„Mes grįžtame prie savo tradicijos neremti kandidatų į prezidentus“, – rašė Williamas Lewis, laikraščio leidėjas, einantis vyriausiojo pareigūno pareigas.
Jis užsiminė apie laikraščio politiką, vykdytą dešimtmečiais iki 1976 m., kai kilus garsiajam Votergeito skandalui, buvo paremtas demokratų kandidatas į prezidentus Džimis Karteris.
Laikraščio darbuotojai šią žinią sužinojo iš redaktoriaus Davido Shipley. Pasak anoniminių pranešimų, anksčiau vykusio darbuotojų susitikimo metu D. Shipley patvirtino redakcijos paramą demokratų kandidatei Kamalai Harris – šis paramos pranešimas turėjo pasirodyti spalio pabaigoje.
Vis dėlto, teigiama, kad galutiniam sprendimui įtakos turėjo laikraščio savininkas, milijardierius Jeffas Bezosas. Kaip priežastį neremti nei vieno kandidato jis nurodė siekį sukurti „nepriklausomą erdvę“, kurioje laikraštis nenurodytų skaitytojams, už ką balsuoti.
Sulaukta prieštaringos reakcijos
Nors dalis JAV piliečių palankiai įvertino žiniasklaidos priemonės sprendimą likti neutralia, kiti šiuo ėjimu vis dėlto pasipiktino. „The Washington Post“ redaktorius Robertas Kaganas dėl šio sprendimo atsistatydino iš pareigų. Buvęs „Washington Post“ vykdomasis redaktorius Martinas Baronas taip pat griežtai pasmerkė šį sprendimą.
„Jei šis sprendimas būtų priimtas prieš trejus, dvejus, o gal net prieš metus, viskas būtų buvę gerai. Tai tikrai pagrįstas sprendimas. Tačiau jis buvo priimtas likus porą savaičių iki rinkimų, ir nebuvo jokių esminių rimtų svarstymų su laikraščio redakcija. Akivaizdu, kad jis buvo priimtas dėl kitų priežasčių, o ne dėl aukštų principų. Tai buvo netinkamas planavimas, o ne kokia nors tyčinė strategija“, – sakė jis.
„The Washington Post“ gildija, atstovaujanti naujienų redakcijos darbuotojams ir personalui, paskelbė pranešimą, kuriame teigė esanti susirūpinusi dėl vadovybės kišimosi į žurnalistiką, turint omenyje, kad redakcija jau buvo parengusi K. Harris palaikymo pareiškimą ir jį sustabdė.
„Jau dabar matome, kad kažkada buvę ištikimi skaitytojai atšaukia prenumeratas“, – sakoma pareiškime.
Praėjus mažiau nei keturioms valandoms po naujienos paskelbimo, buvo atšaukta daugiau nei 1 600 skaitmeninių prenumeratų. Remiantis slapto, vidinio įmonės susirašinėjimo duomenimis, kilęs triukšmas buvo toks didelis, kad vyriausiasis technologijų vadovas nurodė inžinieriams blokuoti klausimus apie šį sprendimą laikraščio dirbtinio intelekto svetainės paieškoje.
Pasak dviejų laikraščio darbuotojų, susipažinusių su vidaus reikalais, iki pirmadienio vidudienio skaitmeninę prenumeratą nutraukė daugiau nei 200 000 žmonių.
Šis skaičius sudaro apie 8 proc. maždaug 2,5 mln. laikraščio prenumeratorių mokamo tiražo, į kurį įeina ir spauda[2].
Tiesa, laikraštis jau keletą metų susiduria su problemomis. Prenumerata ir gaunamos pajamos mažėja, o žiniasklaidos priemonei ne kartą teko imtis darbuotojų atleidimo.
Į situaciją sureagavo ir J. Bezosas
Laikraščio „Washington Post“ savininkas, milijardierius, „Amazon“ įkūrėjas, 2013 m. laikraštį nusipirkęs J. Bezosas pirmadienį parašė straipsnį, kuriame gynė „principingą sprendimą“ neremti nė vieno kandidato į prezidentus.
Savo žinutę milijardierius pradėjo cituodamas „Gallup“ apklausos rezultatus, rodančius, kad amerikiečiai praranda pasitikėjimą žiniasklaida.
„Mūsų profesija dabar pasitikima mažiausiai iš visų. Kažkas, ką mes darome, akivaizdžiai neveikia. Mes turime būti tikslūs ir mumis turi būti tikima, kad esame tikslūs“, – teigė jis.
J. Bezosas pridūrė, kad dauguma žmonių mano, kad žiniasklaida yra šališka. Jo teigimu, laikraščių parama kandidatams į prezidentus „niekaip nepadeda pakreipti rinkimų svarstyklių“, o „sukuria šališkumo įspūdį“. Jis pabrėžė, kad „The Post“ sprendimas nutraukti prezidento rinkimų rėmimą yra „principingas ir teisingas“.
„Pats savaime atsisakymas remti kandidatus į prezidentus nėra pakankamas, kad pakiltų mūsų pasitikėjimo skalė, tačiau tai reikšmingas žingsnis teisinga linkme. Gaila, kad šio pakeitimo nepadarėme anksčiau, kai rinkimai ir su jais susijusios emocijos buvo toliau nuo mūsų. Tai buvo netinkamas planavimas, o ne kokia nors sąmoninga strategija“, – pripažino J. Bezosas[3].
Jis paneigė sklindančias kalbas, kad sprendimą paskatino asmeninė nauda ir tvirtino, kad jo bendrovės „Blue Origin“ vadovo susitikimas su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, įvykęs pranešimo dieną, buvo „apgailėtinas atsitiktinumas“.
Šis J. Bezoso pranešimas pasirodė po to, kai pats laikraštis pranešė, kad būtent pats milijardierius stovėjo už sprendimo neparemti kandidatų JAV prezidento rinkimuose.
Nesikišti į politiką nusprendžia vis daugiau žiniasklaidos priemonių
„Post“ pradėjo reguliariai remti kandidatus į prezidentus tik 1976 m., kai parėmė Dž. Karterį. Dabar vieša parama nei vienam iš kandidatų nebus išreikšta pirmą kartą per ištisus dešimtmečius. Tačiau tai nėra vienintelis leidinys, nuėjęs šiuo keliu.
„The Washington Post“ šį žingsnį žengė tą pačią savaitę, kai „Los Angeles Times“ paskelbė apie panašų sprendimą, dėl kurio atsistatydino redaktorius ir dar du redakcinės kolegijos nariai.
Rugpjūčio mėnesį naujai pertvarkytas laikraštis „Minnesota Star Tribune“ taip pat paskelbė, kad nebepalaikys kandidatų į prezidentus. Šis laikraštis priklauso milijardieriui Glenui Taylorui, kuriam priklauso ir Minesotos „Timberwolves“ komanda. Laikraščio leidėjas yra Steve’as Grove’as, kuris buvo ekonomikos plėtros komisaras gubernatoriaus Timo Walzo, K. Harris bendražygio, administracijoje.
„USA Today“ pirmadienį taip pat paskelbė, kad nerems kandidatų į prezidentus 2024 m. rinkimuose. „USA Today“ atstovas spaudai sakė, kad vietoje palaikymo išreiškimo, laikraštis skaitytojams pateiks „svarbius faktus ir patikimą informaciją, kurios jiems reikia pagrįstiems sprendimams priimti“.
Laikraščių sprendimas neremti kandidato per artėjančius prezidento rinkimus atitinka pastaraisiais metais tarp laikraščių įsivyravusią tendenciją: žiniasklaidos organizacijos stengiasi neprarasti prenumeratorių ir toliau negilinti politinės atskirties.
Istoriškai, laikraščių parama kandidatams, nuo prezidento, iki vietinių rinkimų, tarnavo kaip gairės, siūlančios skaitytojams susipažinti su kandidatais per leidinio redakcijos prizmę. Tačiau šiandien, tokia parama ir dėmesys vienam kandidatui, gali atstumti kito kandidato šalininkus ir svarbiausia – dalį laikraščio skaitytojų bei pajamų.
Dėl to daugelis leidinių visiškai atsisakė paramos išreiškimo. Pavyzdžiui, 2022 m. daugiau kaip 200 leidinių, priklausančių investicijų bendrovei „Alden Global Capital“, įskaitant „Chicago Tribune“ ir „Denver Post“, paskelbė, kad nebepalaikys pagrindinių politinių kandidatų, motyvuodami viešaisiais debatais ir „kultūrinių karų“ paplitimu.
Panašiai šių metų pradžioje laikraštis „New York Times“ pareiškė, kad nustos remti kandidatus valstijų rinkimuose, nors ir toliau rems kandidatus į JAV prezidentus[4].
Tiesa, jei kai kurie laikraščiai atsisakė remti kandidatus, tačiau kiti ir toliau laikosi šios praktikos. Nuo sekmadienio K. Harris parėmė „New York Times“, „Boston Globe“, „Seattle Times“, „Las Vegas Sun“ ir „New Yorker“. Savo ruožtu D. Trumpą parėmė „New York Post“, „Washington Times“ ir „Las Vegas Review-Journal“.
