
Ką parodė vakarykštis balsavimas? Realybę.
- Pusei žmonių – kaip įprasta – giliai nusispjauti, kas ant jų galvų nuleidinės jų pačių gyvenimo tvarką.
- Beveik niekas nesidomi nei programomis, nei biografijomis, vadovaujasi išimtinai emociniais motyvais.
- Vilnius – iškreiptos realybės miestas, prikimštas niekdarių valdininkų su paskoliniais butukais, dar labiau nutolo nuo Lietuvos. Jei jau antram ture toj pačioj apylinkėj – Žygutis ir Tomas Vytautas – na tiesiog nėra apie ką kalbėti.
- Mikropartijų vadukai nesusitarė ir nesusitars – tiesiog. Nes juk kiekvienas – ypatingas, pats kiečiausias. Nes tam reikia proto, brandos. Matyt, nė to, nė to neatsirado. O gaila. Trūko nedaug.
- Perdėtas atsargumas, jokio agresyvumo, žvalgymasis per petį, ar „nenufotografuos šalia Gražulio“ – neperspektyvu. Rizikuoti būtina. Net Blinkevičiūtė užstūmė ant Gabrieliaus Aleksoto leksika. Nemanau, kad tokios patirties politikė tai padarė neapgalvotai.
- Seimą renka ne feisbukas, youtubas ar tiktokas. Laikas iš jų išbristi. Triukšmaujame mes kasdien kelių tūkstantėlių rate, net susiformuoja kažkoks pseudorealybės pojūtis – pasirodo, apgaulingas. Laimi tie, kurie aria, daug investuoja. Kad ir prasta praeitis, perėjūnystė, šmeižikiška retorika – bet reikia traukti dėmesį bet kuo.
- Neapykanta – stipriausia varomoji jėga. Gali 4 metus valytis kojas į žmones, jų teises, nuomonę, net savo lojalistų. Bet jei suformuoji priežastį nekęsti visko aplinkui, prisidengiant kad ir kvailiausiais motyvais – jie balsuos už tave, atsitempę lašelinę paskui save. 30 metų.
- Rūpintis reikia savo ir artimiausio žmonių rato poreikiais, nes įvairūs burbuliniai komplimentų žarstytojai per sekundę tave pasmerks ir užmirš, jei išsiskirs nuomonė. Tikrai beprasmis susideginimas, bandant pažadinti nepažadinamą.
- Labai nedaug žmonių reikia tiesos, logikos, laisvės. Gal 10%? Šito nesuskaičiuosi. Kiti eis į skerdyklą su daina ir smerks tuos, kurie minią bandys stabdyti.
- Patys radikaliausi kraštutinumai – tokie kaip tautą kastruojanti laisvės partija – ko gero, neperspektyvūs.
Reziumė – kritinė riba dar neprieita. Kol užpakalis nedega atvira liepsna – elgsimės, kaip elgiamės.
Ačiū, kad perskaitėte mano kuklią nuomonę.