<h2>Papildyta. Seimas nusprendė įvesti nepaprastąją padėtį</h2>
<p>Po ilgų diskusijų Seimas nusprendė nuo lapkričio 10 d. vidurnakčio šalies pasienio ruožuose įvesti nepaprastąją padėtį. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 122 parlamentarai ir 1 balsavo prieš. Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, šiuo dokumentu numatoma įvesti tik siauros apimties konstitucinius asmenų teisių suvaržymus, kurie yra būtini ekstremaliosios situacijos suvaldymui.</p>
<p>„Net ir šios mums beprecedentės krizės akivaizdoje turime nepamiršti savo prievolės būti humaniškiems, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje, kartu ir laikantis įsipareigojimo ginti mūsų valstybę ir Europos Sąjungos išorės sieną bei užtikrinti mūsų žmonių saugumą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen[2].</p>
<p>Lietuvos gyventojams taip pat bus taikomi ribojimai vykstant į teritorijas, kuriose yra paskelbta nepaprastoji padėtis, taip pat šiose teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą. Premjerė patikino, kad šiose teritorijose gyvenantiems žmonėms jokių nepatogumų nekils ir jie galės judėti kaip ir iki šiol[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-emilijabarcyte0103-1-2.jpg" alt="Seimas" /></p>
<h2>Verdiktas dėl nepaprastosios padėties įvedimo – Seimo rankose</h2>
<p>Nepaprastoji padėtis nepriklausomoje Lietuvoje būtų įvedama pirmą kartą ir galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų nuo jo, o taip pat ir užsieniečių apgyvendinimo vietose: Kybartuose, Medininkuose, Naujininkuose, Rukloje, Pabradėje bei 200 m aplink šiuos pastatus, praneša vidaus reikalų ministerija.</p>
<p>Jei Seimas pritartų tokiam siūlymui, nepaprastoji padėtis šiuose ruožuose būtų įvedama mėnesiui, su galimybe ją pratęsti atsižvelgiant į situacijos rimtumą. </p>
<p>Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas svarstomas dėl galimos analogiškos grėsmės, kokia ji jau yra Lenkijoje. O šios grėsmės, anot ministrės, kelia realų pavojų šalies konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai ir nacionaliniam saugumui[3].</p>
<p>Kas pasikeistų įvedus nepaprastąją padėtį? Vidaus reikalų ministerija praneša, kad tokia padėtis leistų iš esmės uždaryti valstybės sieną, o į teritorijas, kuriose ši padėtis paskelbta, būtų galima patekti tik su leidimais. Be visa ko, šiose vietose būtų apribojamos mobiliojo ryšio priemonės, taip pat galimybė burtis migrantų apgyvendinimo vietose, ribojamas užsieniečių atvykimas, taip pat bus galima operatyviau pasitelkti kariuomenę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-emilijabarcyte0101-2.jpg" alt="Seimas" /></p>
<h2>Tarp siūlymų nugulė ir mobilaus ryšio ribojimas migrantams</h2>
<p>Dar prieš dieną A. Bilotaitė informavo, kad padėtis Lietuvos-Baltarusijos pasienyje yra „stabili ir kontroliuojama“. Tačiau tuo pačiu, reaguojant į įvykius, perdislokuotos pasieniečių bei kariuomenės pajėgos.</p>
<p>„Nuolat palaikome ryšį su Lenkijos pareigūnais, dalinamės informacija ir bendradarbiaujame. Tai ataka prieš visą Europos Sąjungą, ją mes privalome atlaikyti solidariai“, – rašė ministrė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bilotaite.jpg" alt="A. Bilotaitės pasisakymas" /></p>
<p>Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad šiuo metu kas parą nelegalių migrantų srautai bando kirsti valstybės sieną, o pastarosiomis savaitėmis jų yra dar daugiau nei buvo rugsėjį ar spalio pradžioje. Kodėl reikalingas didesnis atstumas nuo pasienio ruožo įvedant nepaprastąją padėtį, premjerė atsakė paprastai – tam, kad jei būtų didesnis srautas įvairesnėse vietose į Lietuvą norinčių patekti žmonių[4].</p>
<p>Pasak I. Šimonytės, tarp siūlymų nugulė ir mobilaus ryšio bei interneto ribojimas tam, kad kol būtų svarstomas žmogaus prieglobsčio prašymas, jis galėtų iš esmės komunikuoti tik su valstybės institucijomis.</p>
<h2>Grėsmė Europos Sąjungos suverenumui kyla ir Lenkijoje</h2>
<p>Lenkija taip pat susiduria su grėsminga neteisėtų migrantų padėtimi, mat šiuo metu Baltarusijos pasienyje su Lenkija jau yra mažiausiai 2 000 migrantų. Europos Komisijos atstovo spaudai Peterio Stano teigimu, atvykėliai yra stumiami prie sienos ir yra verčiami neteisėtai atvykti į Europos Sąjungą. Vis dėlto, Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka neigia organizuojantis neteisėtų migrantų srautus[6].</p>
<p>Pranešama, kad didžiausia grėsmė pastaraisiais mėnesiais pastebėta ES ir NATO narėse: Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Dauguma nelegaliai bandančių kirsti šių valstybių sienas yra jauni vyrai, tačiau yra ir moterų bei vaikų, daugiausiai atvykėlių fiksuojama iš Artimųjų Rytų ir Azijos, praneša BBC.</p>
<p>Migrantų pasakojimais, Baltarusijos valdžios institucijos atėmė jiems telefonus ir stūmė prie pasienio tvoros. Tačiau ir čia migrantų bėdos nesibaigė – jų esą neįsileidžia nei Baltarusija, nei Lenkija, o šaltasis metų laikas tampa tikru išbandymu išgyventi[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/img_9134-1.jpg" alt="Migrantai" /></p>
